Kaip antradienį pranešė fondas, pirmadienį priimtu tarybos sprendimu finansavimas 2024-iems metams skirtas iš viso 71 viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui.

Regioninei žiniasklaidai fondas paskirstė daugiau nei pusantro milijono eurų, kultūros leidiniams – 351 tūkst. eurų.

Didžiausia parama iš kultūrininkų skirta dvisavaitiniam laikraščiui „Šiaurės Atėnai“ (53,9 tūkst. eurų), žurnalui „Literatūra ir menas“ (49,7 tūkst. eurų), savaitraščiui „7 meno dienos“ (43,9 tūkst. eurų).

Finansavimo negavo leidiniai „Iliustruotoji istorija“, „Lamų slėnis“, „Artuma“.

Iš regioninės žiniasklaidos didžiausią paramą gavo leidiniai „Santaka“, „Klaipėda“, „Panevėžio kraštas“, „Vakarų ekspresas“, „Pajūrio naujienos“, „Alytaus naujienos“, „Anykšta“, „Šilalės artojas“, „Tauragės kurjeris“, „Šiaurės rytai“, „Rinkos aikštė“, „Telšių žinios“, „Utenos diena“ ir „Gimtasis Rokiškis“ – jiems skirta po 40 tūkst. eurų. Paramos negavo radijo stotis „SOL FM“, Švenčionių krašto laikraštis „Žeimenos krantai“.

Anot Medijų rėmimo fondo, netrukus su finansavimą laimėjusiomis įstaigomis bus pasirašomos veiklos finansavimo ir įgyvendinimo sutartys, po to lėšos gavėjus turėtų pasiekti per penkias darbo dienas.

Šiuo metu vyksta paraiškų administracinės atitikties vertinimas.

Medijų rėmimo fondą Kultūros ministerija įsteigė pernai rudenį, jis nuo sausio pakeitė iki tol paramą žiniasklaidai administravusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Naujojo fondo biudžetas yra dvigubai didesnis nei ankstesniojo ir siekia 6,5 mln. eurų.

 „Paskelbėme konkursus, šiandien yra pirmoji diena. (...) Pagal mūsų įstatus, fondo taryba turi patvirtinti konkurso pradžią ir šiandien taryba davė žalią šviesą“, – BNS sakė Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.

Konkursai paskelbti keturiose programose: kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių, regioninės žiniasklaidos, naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos, žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos.

Konkursai vyksta nuo pirmadienio iki balandžio 3 dienos.

Kaip skelbia fondas, šių metų projektų paraiškos teikiamos elektronine forma, ją nuo kovo 7 dienos bus galima rasti fondo internetinėje platformoje. Tai reiškia, kad nors konkursai paskelbti pirmadienį, paraiškas oficialiai pateikti bus galima nuo ketvirtadienio.

„Mes suteikiame šiek tiek laiko, kad pareiškėjai pasiruoštų, turėtų laiko susipažinti su taisyklėmis, duomenimis, kurie bus reikalingi teikti paraiškas“, – pasakojo R. Iržikevičius.

Šios savaitės pabaigoje paskelbsime, kada mokymai bus organizuojami. Jie vyks nuotoliu.

Skelbiama, kad fondas, siekdamas išsamiau supažindinti su naujuoju finansavimo modeliu, kovo mėnesio viduryje pareiškėjams rengs mokymus.

„Šios savaitės pabaigoje paskelbsime, kada mokymai bus organizuojami. Jie vyks nuotoliu“, – teigė fondo direktorius.

Kol fondas nebuvo paskelbęs kvietimų teikti paraiškas, dalis paramos nesulaukiančių kultūros leidinių ėmė reikšti susirūpinimą dėl savo išlikimo.

Kultūros ministras Simonas Kairys sausio pabaigoje ragino šio fondo tarybą baigti diskusijas dėl programų bei kriterijų ir greičiau skelbti konkursą dėl lėšų skyrimo, teigdamas, kad ministerija biudžetą tam yra užtikrinusi ir laukia tarybos sprendimų.

Tuomet ministerija kreipėsi į aštuonios periodinių kultūros leidinių redakcijas, pakvietė dalyvauti viešajame pirkime ir gauti iki penkių tūkstančių eurų sieksiančią paramą, kuri padėtų atsilaikyti iki fondo konkursų pradžios.

Medijų rėmimo fondas įsteigtas pernai rudenį, jis nuo sausio pakeitė iki šiol paramą žiniasklaidai, įskaitant kultūrinę, administravusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Naujojo fondo biudžetas yra dvigubai didesnis nei ankstesniojo ir siekia 6,5 mln. eurų.

„Mes labai tikimės, kad tai bus, kaip ir žadėta, vasario mėnesio pabaigoje. Mes tikimės, kad jau kitos savaitės pabaigoje galėsime pradėti tą procesą“, – BNS sakė Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.

Pasak R. Iržikevičiaus, dabar laukiama, kol Kultūros ministerija patvirtins fondo tarybos pakoreguotas finansuojamų projektų teikimo taisykles ir jų priedus, kuriems pastabų ir pasiūlymų turėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Konkurencijos taryba.

„Kas turėjo būti padaryta iš fondo pusės dėl taisyklių ir jų priedų, jau yra padaryta“, – teigė fondo direktorius.

Kitą savaitę, anot jo, tikimasi suformuoti ir paraiškas vertinsiančių ekspertų komandą.

„Fondo tarybos nariai peržiūri ekspertų paraiškas ir jų gyvenimo aprašymus, tikimės, kad kitą savaitę ekspertai bus suskirstyti į grupes. (...) Taryba turi nuspręsti ir dalininkai tam pritarti“, – pasakojo R. Iržikevičius.

Kultūros ministerijos atstovas Deividas Velkas BNS sakė, kad pagrindinės pastabos iš STT buvo įstatymo nuostatoms, paraiškų vertinimui ir procedūroms, kurios yra įtvirtinamos taisyklėse.

D. Velko teigimu, STT reiškė pastabas taisyklėms, kad jose nenurodyta, kada fondo taryba gali neatsižvelgti į ekspertų išvadas, neaiškiai balų sistemai ir vertinimo kriterijams, nedetalizuotoms nusišalinimo nuo paraiškos vertinimo aplinkybėms.

„Taisyklėse šiuos atvejus tiksliname“, – sakė ministerijos atstovas.

Penktadienį Kultūros ministerija sulaukė ir papildomų Konkurencijos tarybos pastabų.

Nepaisant to, pasak D. Velko, į pastabas bus spėta atsižvelgti ir kultūros ministras Simonas Kairys taisykles turėtų pasirašyti kitą savaitę.

Norime kuo greičiau pradėti konkursų skelbimą ir kuo greičiau išeiti į norimą šio fondo veiklos režimą.

„Įstatymo mes tikrai nekeisime, nes įstatymas buvo ką tik priimtas, taisyklės buvo rengiamos pagal įstatymą. (...) Norime kuo greičiau pradėti konkursų skelbimą ir kuo greičiau išeiti į norimą šio fondo veiklos režimą“, – teigė D. Velkas.

Medijų rėmimo fondui šiemet dar nepaskelbus kvietimo teikti paraiškas, dalis paramos nesulaukiančių kultūros leidinių ėmė reikšti susirūpinimą dėl savo išlikimo.

S. Kairys sausio pabaigoje ragino šio fondo tarybą baigti diskusijas dėl programų bei kriterijų ir greičiau skelbti konkursą dėl lėšų skyrimo, teigdamas, kad ministerija biudžetą tam yra užtikrinusi ir laukia tarybos sprendimų.

Tuomet ministerija kreipėsi į aštuonios periodinių kultūros leidinių redakcijas, pakvietė dalyvauti viešajame pirkime ir gauti iki penkių tūkstančių eurų sieksiančią paramą, kuri padėtų atsilaikyti iki fondo konkursų pradžios.

Medijų rėmimo fondas įsteigtas pernai rudenį, jis nuo sausio pakeitė iki šiol paramą žiniasklaidai, įskaitant kultūrinę, administravusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Naujojo fondo biudžetas yra dvigubai didesnis nei ankstesniojo ir siekia 6,5 mln. eurų.

Tuo tarpu didžiausias asignavimu augimas numatomas Viešųjų pirkimų tarnybai, Medijų rėmimo fondui, viena pagrindinių to priežasčių – nepakankamos lėšos, kurios buvo skirtos šiemet.

EIM akcentuoja eksporto paskatų mažėjimą, Dramos teatre baigiami rekonstrukcijos darbai

EIM 2024 m. numatyta skirti per 468 mln. eurų, kai šiemet per 584 mln. eurų, kitais metais numatomas 20 proc. sumažėjimas. Ministerija Eltai tvirtino, kad Seimo sprendimu numatyta skirti tik 9,5 mln. eurų mažiau, tuo tarpu likusi sumažėjimą lėmė pasibaigęs ES fondų finansavimo periodas.

„2024 metams Ekonomikos ir inovacijų ministerijai valstybės biudžeto lėšų Seimo sprendimu numatyta skirti apie 9,5 mln. Eur mažiau, nei buvo skirta 2023 metams. Dėl šios priežasties 2024 m. mažės finansinės paskatos naujų investuotojų pritraukimui, eksporto paskatoms ir kitoms sritims, kurios nėra tiesiogiai finansuojamos iš ES fondų lėšų“, – komentare tvirtino EIM.

„Likusį sumažėjimą nulėmė kitų metų biudžete numatyta ES ir kitos finansinės paramos lėšų dalis, nes baigiasi 2014–2020 m. ES fondų finansavimo periodas“, – pažymėjo ministerija.

Tuo tarpu Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui 2024 m. numatyta skirti beveik 7,5 mln. eurų, kai šiemet – 10,9 mln. eurų, kitais metais numatomas 31 proc. sumažėjimas. Tačiau Dramos teatras tvirtina, kad tą lėmė modernizavimo ir rekonstrukcijos projekto baigiamoji fazė ir atitinkamai mažesnis finansavimas.

„Šis skirtumas susidarė dėl to, jog Lietuvos nacionalinio dramos teatro modernizavimo ir rekonstrukcijos projektas eina į pabaigą (rangos darbai pilnai baigti) ir šiam investiciniam projektui skiriamas atitinkamai mažesnis finansavimas. Kitai teatro veiklai finansavimas nesumažėjo“, – informavo Dramos teatras.

Augo finansavimas VPT, Medijų rėmimo fondui

Vis tik yra institucijų, kurios gali pasidžiaugti planuojamu finansavimu kitais metais. Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) 2024 m. numatyta skirti per 4,8 mln. eurų, kai tuo tarpu šiemet buvo skirti beveik 3 mln. eurų (numatomas 62 proc. asignavimų augimas). VPT aiškino, kad lėšų poreikis išaugo dėl 2023 m. buvusio nepakankamo finansavimo.

„Nors tarnyba, kiek įmanoma, sumažino išlaidas 2023 m., tačiau jai skirtų asignavimų vis tiek nepakako darbo užmokesčiui ir IT paslaugoms atlyginti. Skirtos papildomos lėšos kitais metais atiteks, visų pirma, šių metų įsiskolinimams padengti“, – perduotame komentare teigė VPT.

„Didžiausia dalis bus skiriama IT paslaugoms – viešųjų pirkimų sistemų priežiūrai ir palaikymui. Darbo užmokesčiui asignavimų skirta dalis didės tik tiek, kad kitąmet nebūtų įsiskolinimų“, – aiškino tarnyba.

Medijų rėmimo fondui (MRF) 2024 m. numatyta skirti per 6,5 mln. eurų, kai šiemet buvo skirta per 3,2 mln. eurų. Vis tik spalio pabaigoje dalis žiniasklaidos atstovų buvo kreipęsi į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, Finansų ir Kultūros ministerijas su prašymu MRF finansavimą didinti iki 9 mln. eurų, taigi poreikiai buvo patenkinti tik iš dalies, nors finansavimas buvo padvigubintas. Tačiau MRF direktorius Ruslanas Iržikevičius tvirtino, kad skirtos lėšos – racionali suma veiklos pradžiai.

„Ar užteks 6,5 mln. eurų 2024 metams? Asignavimų augimas ženklus nors ir veiklos laukas gana ženkliai išsiplėtė. Kuriamas efektyvesnis šios paramos paskirstymo mechanizmas, tad manau kad pradėti visą procesą nuo tokios sumos yra racionalu. Be to, tai juk tik pati pradžia“, – sakė R. Iržikevičius.

Galiausiai augo ir Nacionaliniam vėžio institutui skirti asignavimai – nuo 1,65 iki 1,8 mln. eurų (9,5 proc.). Nors nurodoma, kad šiemet Nacionaliniam vėžio institutui buvo skirti beveik per 2,5 mln. eurų, t. y. finansavimas mažėjo, tačiau pakeitus įstaigos statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą, pasikeitė apskaitos taisyklės.

„Asignavimų mažėjimo nėra, pakeitus statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą, pasikeitė apskaitos taisyklės. Realus biudžetinio finansavimo didėjimas – 9,5 proc., nuo 1,65 iki 1,8 mln. eurų“, – aiškino Nacionalinio vėžio instituto atstovė spaudai Ieva Motiejūnaitė.

Miestuose, kur paslaugos prieinamumas patogesnis, tarifai kils vidutiniškai apie 15 centų, tuo metu kaimiškose vietovėse – apie 5 centus, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Augant ekonomikai ir atlyginimams, bet kasmet mažėjant prenumeratų skaičiams, tarifų perskaičiavimas būtinas. Vien per 2023 metus stebimas beveik 30 proc. prenumeratos mažėjimas“, – pranešime teigė ministerija.

Anot jos, dėl to numatyta skirstyti periodinius leidinius pagal vienetus, o ne pagal svorį.

„Didėjant sąnaudoms, kurių didžiąją dalį sudaro darbo užmokestis (apie 70 proc. visų sąnaudų), esant prenumeruojamų leidinių pristatymo paslaugų nuostoliui bei dėl didėjančios infliacijos atsiranda poreikis inicijuoti periodinių leidinių tarifų dydžių peržiūrą, nustatant didesnius periodinių leidinių pristatymo paslaugos teikimo tarifų dydžius“, – teigia ministerija.

Prognozuojami paslaugos nuostoliai 2024 metais siektų apie 13,195 mln. eurų. Jiems kompensuoti numatyta 10,3 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija iki gruodžio 1 dienos Vyriausybei turės pateikti Pašto įstatymo pataisas, pagal kurias nuostolių kompensavimo tvarka galios iki kitų metų pabaigos.

Kultūros ministerijai iki kitų metų gegužės pabaigos turės parengti teisės aktus, pagal kuriuos parama periodinių spaudos leidinių leidėjams nuo 2025 metų būtų teikiama per Medijų rėmimo fondą.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad valstybės parama per šį fondą pradedama teikti ne vėliau kaip 2024 metais. Anot Susisiekimo ministerijos, fondas nuo 2024 metų dar neturės galimybės savarankiškai administruoti paramos, todėl tai darys nuo 2025-ųjų.

„Tai yra ženkli suma, žiūrint pagal procentą, žiūrint, koks tas biudžetas buvo. Nė viena kita programa tokio augimo neturi“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Kairys.

Pasak jo, anksčiau veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekė 3,2 mln. eurų. Kitais metais jis turėtų augti papildomais 1,95 mln. eurų.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija ir dalis kitų žiniasklaidos priemones vienijančių organizacijų sako, kad anksčiau žadėta numatyti dvigubai didesnį biudžetą, nei buvo.

„Vyriausybė kurdama naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį aiškiai įsipareigojo užtikrinti tinkamą paramą kultūrinei ir regionų, tiriamajai žurnalistikai ir net individualioms stipendijoms žurnalistams. Labai tikimės, kad Seime bus patvirtintas ir tinkamas biudžetas, nes kol kas lėšų biudžeto projekte numatyta gerokai per mažai“, – teigė LŽS vadovas Dainius Radzevičius.

Kultūros ministras atkreipė dėmesį, kad Medijų rėmimo fondas dar nepradėjo dirbti.

„Tik vakar yra išrinktas naujo Medijų rėmimo fondo direktorius, čia, na, matyt, irgi yra tam tikra aplinkybė“, – ketvirtadienį sakė jis.

Kita vertus, S. Kairys pabrėžė, kad per diskusijas Seime biudžetas dar gali keistis.

Prašydamos didesnio finansavimo, žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, Finansų bei Kultūros ministerijas, Seimą.

Medijų rėmimo fondas, pakeitęs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, įkurtas po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.

„Nuo praėjusių metų yra atsiradusi nauja paramos priemonė, kuriai Seimas yra pritaręs, – Medijų fondas, per kurį taip pat bus numatyta parama ir visų pirma tiems leidiniams, kuriems yra sudėtingiau konkuruoti, sakykim, savo patrauklumu, jie galbūt mažiau rašo apie tai, kas, kokią suknią apsivilko ar ten kokį „Lamborghini“ nusipirko“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė.

„Esame dėmesingi tam, kad žmonės ne tik kaime galėtų gauti spaudą, bet taip pat kad žmonės galėtų gauti kultūrinę spaudą ar kitą galbūt siauresnio turinio ir specializacijos spaudą“, – pridūrė premjerė.

Medijų rėmimo fondas įkurtas norint pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį. Jis nuo kitų metų pakeis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir konkurso būdu pradės administruoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų projektams ir veiklai, taip pat žurnalistų stipendijoms.

Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos. Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekia 3,248 mln. eurų.

Tai išgelbėjo ne vieną redakciją praeitus keletą metų ir taip pratęsė gyvenimą regionų periodiniams leidiniams.

 

„Valstietis“ Stasys Tumėnas klausė premjerės, ar numatoma kitais metais kompensuoti prenumeratos pristatymą į atokius ir mažai apgyvendintus rajonus.

„Nes tai išgelbėjo ne vieną redakciją praeitus keletą metų ir taip pratęsė gyvenimą regionų periodiniams leidiniams, suteikė galimybę atokesnių regionų žmonėms kaimuose nelikti be spaudos“, – sakė jis.

Seimas pernai leido valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, kuriose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, o ne tik kaimo vietovėse, kaip buvo iki šių metų pradžios. 

Maksimalus įkainis, kurį viršijus paslaugos teikėjams mokamos kompensacijos, kaime nesikeistų ir neviršytų penkių centų, o miesteliuose ir miestuose – septynių centų (be PVM). 

Taip siekiama sušvelninti periodinių leidinių pristatymo sąnaudų augimą leidėjams. Šešiuose didžiausiuose miestuose ši paslauga ir toliau teikiama rinkos sąlygomis.

Fondas rugsėjo 13 dieną įregistruotas Juridinių asmenų registre, jį rugpjūčio pabaigoje įsteigė valstybė, atstovaujama Kultūros ministerijos, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija.

Jie lygiomis dalimis dalyvaus fondo valdyme ir spręs visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus. Dalininkų susirinkimas taip pat spręs dėl fondo direktoriaus atrankos, skirs jį į pareigas ir iš jų atleis.

„Vakar įvykusiame pirmajame fondo visuotiniame dalininkų susirinkime nuspręsta patvirtinti fondo direktoriaus viešojo konkurso nuostatus ir paskelbti konkursą į fondo direktoriaus pareigas“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pasak jos, pretendentų dokumentai bus priimami 15 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo, tai yra iki spalio 10 dienos.

Fondas kuriamas norint pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį. Jis nuo kitų metų pakeis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir konkurso būdu pradės administruoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų projektams ir veiklai, taip pat žurnalistų stipendijoms.

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius tikisi, kad naujoji įstaiga užtikrins platesnį žiniasklaidos srities projektų spektrą ir „gebės aktyviau spręsti šiandienius žiniasklaidos sektoriui kylančius iššūkius“.

„Naujas žiniasklaidos rėmimo modelis būsimajam fondo vadovui suteiks istorinę galimybę pradėti darbus gausesniame, atviresniame fonde. Tikimės, kad vadovas gebės suburti profesionalią komandą, užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę bei įgyvendinti įstatymo bei steigėjų keliamus ambicingus tikslus, kurie leis padaryti esminį proveržį medijų rėmimo srityje“, – sakė viceministras.

Į fondo lėšas negalės pretenduoti LRT ar drauge su nacionaliniu transliuotoju įgyvendinami projektai, viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų projektai, taip pat knygų, garso, vaizdo studijų leidybos, politinių organizacijų projektai.

Medijų rėmimo fondas galės skirti stipendijas žurnalistams, vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgą.

Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį tuomet imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.

Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekia 3,248 mln. eurų. Išskyrus valstybės subsidijas, kitų lėšų fondas neadministruoja.

Vyriausybės posėdyje priimtu sprendimu Kultūros ministerijai kaip vienai iš fondo steigėjų pavesta atstovauti valstybei ir įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas. Fondui perduodamas 70 tūkst. eurų kaip valstybės įnašas.

„Šiandienis Vyriausybės sprendimas yra dar vienas reikšmingas žingsnis sparčiai vykstančiame Medijų rėmimo fondo steigimo procese. Ilgai laukti medijų rėmimo pokyčiai, kuriems įgyvendinti daug metų pritrūkdavo politinės valios, pagaliau tampa tikrove“, – Kultūros ministerijos išplatintame pranešime cituojamas kultūros ministras Simonas Kairys.

Fondas kuriamas norint pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį.

Ministras teigia, kad naujoji įstaiga „visiškai eliminuos valdžios institucijų įtaką priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, užtikrins platesnį žiniasklaidos srities projektų spektrą ir gebės aktyviau spręsti šiandienius žiniasklaidos sektoriui kylančius iššūkius“.

Medijų rėmimo fondas turės tris steigėjus, tai – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija bei Kultūros periodinių leidinių asociacija. Jie lygiomis dalimis dalyvaus fondo valdyme ir spręs visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus.

Medijų rėmimo fonde pagrindinė atsakomybė už skirstomą paramą atiteks kolegialiam organui – fondo tarybai. Ją sudarys dešimt narių – viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų atstovų, kurių vieną skirs ir Medijų taryba.

Seimo priimtos pataisos numato, kad parama bus skiriama kultūrinei, regioninei, tautinių mažumų ir lietuvių išeivijos žiniasklaidai, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai bei projektams, pagal tarybos siūlomas programas.

Į fondo lėšas negalės pretenduoti LRT ar drauge su nacionaliniu transliuotoju įgyvendinami projektai, viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų projektai, taip pat knygų, garso, vaizdo studijų leidybos, politinių organizacijų projektai.

Medijų rėmimo fondas galės skirti stipendijas žurnalistams, vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgą.

Fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrinks, skirs į pareigas ir iš jų atleis dalininkų susirinkimas.

Įstatyme numatyta, kad Medijų rėmimo fondas turėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2024 metais.

Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį tuomet imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.

Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekia 3,248 mln. eurų. Išskyrus valstybės subsidijas, kitų lėšų fondas neadministruoja.

„Žiniasklaidos rėmimo modelis turbūt tam ir buvo kurtas, kad jis būtų nepriklausomas nuo politikų, vykdomosios valdžios. Ir čia judama priešinga linkme“, – komentavo SRTRF direktorius Gintaras Songaila.  

Valdantieji sumanė įsteigti naują Medijų rėmimo fondą, o jį kuruotų Kultūros ministerija. 

„Bet tai ir yra, ko visi tikimės. Labai tikėtina, kad priėmus šį įstatymą, labai pagerės žiniasklaidos, ypač kultūrinės ir regioninės, finansavimas. Bus didesnis skaidrumas ir mažiau kils aistrų“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

G. Songaila naują projektą vertina kritiškai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Siekiama, kad tas naujas instrumentas veiktų pusmetį prieš būsimuosius rinkimus. Turbūt taip“, – teigė G. Songaila.

Valdantieji nori, kad dėl to, kokią žiniasklaidą remti, o kokios ne, spręstų mažesnis dalininkų skaičius.

„Yra 21 dalininkas. Visiška aklavietė. Jeigu ateini su kažkokiais rimtesniais pasiūlymais, neįmanoma suformuoti tos daugumos“, – savo nuomonę išsakė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Siūlo mažinti dalininkų skaičių – tokią kaip „troiką“ padaryti. Dabar SRTRF – dvidešimt vienas dalininkas, tai yra demokratinė kontrolė“, – savo įžvalgomis pasidalino G. Songaila.

Demokratijos bus mažiau, o politinės korupcijos žiniasklaidos rėmimo modelyje – daugiau. 

Sumažėjus dalininkų, klausiama, ar nepadidės valstybės įtaka, ar nebus taip, jog finansavimas nukeliaus tiems, kas patogūs, o tiriamoji žurnalistika nevirs užsakomąja.

„Demokratijos bus mažiau, o politinės korupcijos žiniasklaidos rėmimo modelyje – daugiau. Šis fondas steigiamas tikriausiai tam, kad pasidarytų kišeninis ministerijos fondelis“, – kritiškai vertino G. Songaila. 

„Tos lėšos fondui atsidurs bendrame Kultūros ministerijos metiniame kapše. Ministerija, kaip norės, kiek norės, tiek skirs lėšų. Net jei ir bus steigiamas naujas fondas, jame nebelieka nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tada susidaro tokia, pavadinkime, kreiva situacija“, – teigė Meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis.