Abu sprendimai yra istoriniai. Kolorado teismas buvo pirmasis, pretendentui į prezidentus pritaikęs retai naudojamą konstitucinį draudimą, taikomą tiems, kurie, anot jo, dalyvavo sukilime. Meino valstijos sekretorė buvo pirmoji aukščiausio rango rinkimų pareigūnė, vienašališkai išbraukusi kandidatą iš rinkimų biuletenio pagal šią nuostatą.

Tačiau abu sprendimai sustabdyti, kol vyks teisinis procesas.

Tai reiškia, kad D. Trumpas išlieka rinkimų biuleteniuose Kolorade ir Meine, o jo politinis likimas dabar yra JAV Aukščiausiojo Teismo rankose.

Tikėtina, kad Meino teismo sprendimas pats savaime niekada neįsigalios. Pagrindinis jo poveikis – didėjantis spaudimas šalies Aukščiausiajam Teismui aiškiai pasakyti: ar po 2021 metų sausio 6 dienos išpuolio prieš JAV Kapitolijų D. Trumpas vis dar gali kandidatuoti į prezidentus?

Koks teisinis klausimas?

Po pilietinio karo JAV ratifikavo 14-ąją pataisą, kuria buvusiems vergams buvo užtikrintos jų teisės ir kiti dalykai. Į ją taip pat buvo įtraukta dviejų sakinių išlyga, vadinama 3-iuoju skirsniu, skirta neleisti buvusiems konfederatams po karo atgauti valdžios.

Dokumente rašoma: „Nė vienas asmuo negali būti Kongreso senatoriumi ar atstovu, prezidento ir viceprezidento rinkiku, užimti jokių civilinių ar karinių pareigų Jungtinėse Valstijose ar bet kurioje valstijoje, jei, prieš tai davęs priesaiką kaip Kongreso narys, Jungtinių Valstijų pareigūnas, bet kurios valstijos įstatymų leidžiamosios valdžios narys, bet kurios valstijos vykdomosios valdžios arba teismo pareigūnas remti Jungtinių Valstijų Konstituciją, įsitraukė į sukilimą ar maištą prieš ją arba suteikė pagalbą ar paguodą jos priešams. Tačiau Kongresas dviejų trečdalių visų rūmų balsų dauguma gali panaikinti tokį ribojimą.“

1872 metais Kongresas panaikino šį ribojimą daugumai konfederatų, ir ši nuostata buvo nebenaudojama. Tačiau po 2021-ųjų sausio 6 dienos ji vėl buvo atrasta.

Kaip tai taikoma D. Trumpui?

D. Trumpas jau yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už bandymą panaikinti savo pralaimėjimą 2020 metų rinkimuose, kurių kulminacija buvo Sausio 6-osios įvykiai, tačiau 3-iasis skirsnis nereikalauja, kad įsigaliotų apkaltinamasis nuosprendis. Pateikta dešimtys ieškinių, kuriais siekiama diskvalifikuoti D. Trumpą, teigiant, kad 2021 metų sausio 6 dieną jis dalyvavo maište ir nebeturi teisės kandidatuoti.

Iki Kolorado teismo sprendimo visi ieškiniai buvo atmesti. O dešimtys valstijų sekretorių buvo paprašyti išbraukti jį iš rinkimų sąrašų. Visi jie teigė, kad neturi įgaliojimų tai padaryti be teismo sprendimo – iki Meino valstijos sekretorės Shennos Bellows (Šenos Belous) sprendimo.

Aukščiausiasis Teismas niekada nėra priėmęs sprendimo dėl 3-iojo skirsnio. Tikėtina, kad jis tai padarys nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl Kolorado sprendimo – Respublikonų partija valstijoje jau pateikė apeliacinį skundą, o D. Trumpas netrukus turėtų pateikti savo apeliacinį skundą.

Sh. Bellows sprendimas negali būti apskųstas tiesiai JAV Aukščiausiajam Teismui – pirmiausia jis turi būti apskųstas aukštyn teismų grandine, pradedant Meino valstijos pirmosios instancijos teismu.

Tačiau Meino valstijos sekretorės sprendimas priverčia Aukščiausiąjį Teismą imtis veiksmų. Jau buvo labai tikėtina, kad teisėjai išnagrinės Kolorado bylą, tačiau Meino valstija pašalino bet kokias abejones.

2020 metais D. Trumpas pralaimėjo Kolorado valstijoje, bet jis laimėjo vieną iš keturių Meino Rinkikų kolegijos balsų, todėl Sh. Bellows sprendimas gali turėti įtakos jo šansams kitų metų lapkritį.

Kol Aukščiausiasis Teismas nepriėmė sprendimo, bet kuri valstija gali priimti savo standartą dėl to, ar D. Trumpas, ar kas nors kitas, gali būti įtrauktas į rinkimų biuletenį. Būtent tokiam teisiniam chaosui teismas ir turėtų užkirsti kelią.

Kokie yra bylos argumentai?

D. Trumpo advokatai turi keletą argumentų prieš siekį jį diskvalifikuoti. Pirma, neaišku, ar 3-iasis skirsnis taikomas prezidentui – ankstyvajame projekte buvo paminėtos šios pareigos, tačiau jos buvo išbrauktos, o kitur Konstitucijoje vartojama formuluotė „Jungtinių Valstijų pareigūnas“ nereiškia prezidento, tvirtina jie.

Antra, net jei jis ir būtų taikomas prezidento pareigoms, jie teigia, kad tai yra politinis klausimas, kurį geriausiai spręsti rinkėjams, o ne nerinktiems teisėjams.

Trečia, jei teisėjai vis dėlto nori įsitraukti, teisininkai teigia, kad jie pažeidžia D. Trumpo teises į teisingą teisinį procesą, nes vienareikšmiškai nusprendžia, kad jis negali būti renkamas be kokio nors faktų nustatymo proceso.

Ketvirta, jie teigia, kad Sausio 6 dienos įvykiai nebuvo sukilimas pagal 3-iojo skirsnio prasmę – tai buvo labiau panašu į riaušes. Galiausiai, net jei tai ir buvo sukilimas, D. Trumpas jame nedalyvavo – jis tik naudojosi savo žodžio laisve, tvirtina jie.

Teisininkai, norintys diskvalifikuoti D. Trumpą, taip pat turi argumentų. Pagrindinis iš jų yra tas, kad byla iš tikrųjų yra labai paprasta: Sausio 6 dieną įvyko sukilimas, D. Trumpas jį kurstė, todėl jis turi būti diskvalifikuojamas, aiškina jie.

Kodėl viskas taip ilgai užtruko?

Sausio 6-osios įvykiai vyko prieš beveik trejus metus, tačiau, vartojant teisinį terminą, iššūkiai nebuvo „pribrendę“, kol šį rudenį D. Trumpas nepateikė peticijos, kad būtų įtrauktas į valstijų rinkimų biuletenius.

Tačiau dėl tokio ilgo laiko tarpo iškyla ir kitas klausimas – niekas nenorėjo priimti sprendimo dėl bylos esmės. Dauguma teisėjų ieškinius atmetė dėl techninių priežasčių, įskaitant tai, kad teismai neturi įgaliojimų nurodyti partijoms, ką įtraukti į pirminių rinkimų biuletenius. Valstijų sekretoriai taip pat išsisukinėjo, paprastai sakydami tiems, kurie jų prašo uždrausti D. Trumpo kandidatūrą, kad jie neturi įgaliojimų tai daryti, nebent tai lieptų teismas.

Niekas nebegali išsisukti. Teisės ekspertai įspėjo, kad jei Aukščiausiasis Teismas aiškiai neišspręs šio klausimo, tai gali sukelti chaosą lapkritį arba 2025 metų sausį, jei rinkimus laimės D. Trumpas. Įsivaizduokite, sako jie, jei Aukščiausiasis Teismas išsisuks nuo klausimo arba pasakys, kad tai ne teismų sprendimas, o demokratai laimės nedidelę daugumą Kongrese. Ar jie patvirtintų D. Trumpą, ar paskelbtų, kad jis negali būti renkamas pagal 3-iąjį skirsnį?

Kodėl Meinas taip pasielgė?

Meine galioja neįprastas procesas, pagal kurį valstijos sekretorius privalo surengti viešą klausymą dėl ginčų, susijusių su politikų vieta rinkimų biuletenyje, ir tada priimti sprendimą. Kelios Meino valstijos rinkėjų grupės, įskaitant dviejų partijų buvusių valstijos įstatymų leidėjų grupę, pateikė tokį skundą, kuris paskatino Sh. Bellows sprendimą.

Sh. Bellows yra demokratė, buvusi Amerikos pilietinių laisvių sąjungos Meino skyriaus vadovė ir ilgą laiką socialiniuose tinkluose kritikavo D. Trumpą. Jo advokatai paprašė jos nusišalinti nuo klausimo nagrinėjimo, remdamiesi įrašais, kuriuose Sausio 6 dienos įvykiai vadinami „sukilimu“ ir peikiamas D. Trumpo išteisinimas apkaltos procese dėl išpuolio.

Ji atsisakė, sakydama, kad nesprendžia remdamasi asmenine nuomone. Tačiau kritikai teigia, kad jos sukurtas precedentas yra reikšmingas. Teoriškai rinkimų pareigūnai kiekvienoje valstijoje galėtų nuspręsti, kad kandidatas yra netinkamas, remdamiesi nauja teisine teorija apie 3-iąjį skirsnį.

Konservatoriai teigia, kad 3-iasis skirsnis galėtų būti taikomas, pavyzdžiui, viceprezidentei Kamalai Harris (Kamalai Haris) – jis buvo naudojamas siekiant neleisti eiti pareigų net tiems, kurie paaukojo nedideles sumas atskiriems konfederatams. Jie kelia klausimus, ar jis negalėtų būti panaudotas prieš K. Harris, nes ji rinko pinigus tiems, kurie buvo suimti per neramumus po Mineapolio policijos įvykdyto George'o Floydo (Džordžo Floido) nužudymo 2020 metais?

Be to, atkreipiamas dėmesys į partines linijas. Sh. Bellows yra demokratė,  o visus Kolorado Aukščiausiojo Teismo teisėjus paskyrė demokratai. Šešis iš devynių JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrė respublikonai, tris – pats D. Trumpas.

Tačiau teismai ne visada pasiskirsto pagal nuspėjamas partines linijas. Kolorado teismo sprendimas buvo priimtas keturiais balsais „už“ ir trimis „prieš“, taigi trys demokratų paskirti teisėjai nesutiko uždrausti D. Trumpui dalyvauti rinkimuose. Keletas garsių teisinių konservatorių pasisakė už 3-iojo skirsnio taikymą prieš buvusį prezidentą.

Vyriausioji Meino rinkimų pareigūnė, valstijos sekretorė Shenna Bellows (Šena Belous), savo sprendime teigė, kad 2021 metų sausio 6 dienos įvykiai „įvyko kadenciją baigiančio prezidento iniciatyva, su jo žinia ir parama“.

„JAV Konstitucija netoleruoja pasikėsinimo į mūsų vyriausybės pagrindus, ir (Meino įstatymai) reikalauja, kad į tai reaguočiau“, – sakoma sprendime, kuris buvo priimtas reaguojant į kelių Meino rinkėjų pateiktus ieškinius.

Meinas prisijungė prie Kolorado valstijos, kur anksčiau šį mėnesį valstijos aukščiausios instancijos teismas pripažino, kad D. Trumpas negali būti renkamas prezidentu. Šie sprendimai neabejotinai bus užginčyti JAV Aukščiausiajame Teisme.

Abiejose valstijose priimtuose sprendimuose remiamasi JAV Konstitucijos 14-ąja pataisa, draudžiančia užimti postus asmenims, anksčiau prisiekusiems ginti šalį, bet vėliau įsitraukusiems į sukilimą.

„Tokią išvadą padariau apgalvotai, – rašė demokratė Sh. Bellows. – Suprantu, kad nė vienas valstijos sekretorius dar nėra atėmęs iš kandidato į prezidentus teisės dalyvauti balsavime remiantis 14-osios pataisos trečiuoju skirsniu. Tačiau taip pat turiu omenyje, kad nė vienas kandidatas į prezidentus dar niekada nebuvo įsitraukęs į sukilimą.“

D. Trumpo rinkimų kampanijos komanda greitai pasmerkė Sh. Bellows sprendimą kaip bandymą pavogti rinkimus ir atimti amerikiečių rinkėjų teisę balsuoti bei pavadino ją „užkietėjusia kairiąja ir itin šališka [JAV prezidento Joe] Bideno šalininke demokrate“.

Nes jei pralaimėsime, prarasime viską.

„Šios šališko kišimosi į rinkimus pastangos yra priešiškas išpuolis prieš Amerikos demokratiją“, – sakoma kampanijos atstovo spaudai Steveno Cheungo (Stiveno Čeungo) pareiškime, kuriame J. Bidenas ir demokratai kaltinami, kad „siekdami apsaugoti savo valdžią remiasi vyriausybės institucijų jėga“.

S. Cheungas teigė, kad D. Trumpas apskųs sprendimą.

Kolegos respublikonai, įskaitant Floridos gubernatorių Roną DeSantisą, kuris taip pat siekia partijos nominacijos, stojo ginti D. Trumpą.

„Tai atveria Pandoros skrynią. Ar gali respublikonų valstijos sekretorius diskvalifikuoti Bideną iš balsavimo?“ – pareiškė jis.

„Neabejotinai palaikė sukilimą“

Sprendimas Meine priimtas D. Trumpui išliekant pagrindiniu respublikonų kandidatu mesti iššūkį J. Bidenui per kitais metais vyksiantį balsavimą.

Apklausų rezultatai rodo, kad abu jie eina koja kojon, o J. Bidenas pastarosiomis savaitėmis sustiprino žodinį savo pirmtako puolimą, sakydamas, kad D. Trumpas „neabejotinai palaikė sukilimą. Jokių abejonių dėl to, jokių.“

Neseniai vykusiame rinkimų kampanijos priėmime JAV vadovas pareiškė, kad didžiausia grėsmė, kurią kelia D. Trumpas, yra šalies demokratijai.

„Nes jei pralaimėsime, prarasime viską“, – kalbėjo jis.

Baltųjų rūmų šeimininkas teigė, kad D. Trumpas per televizorių stebėjo, kaip jo šalininkai puola Kapitolijų, siekdami panaikinti D. Trumpo pralaimėjimą.

Pastarasis ir toliau be jokių įrodymų tvirtina, kad yra teisėtas 2020-ųjų rinkimų balsavimo nugalėtojas.

Kovo mėnesį Vašingtone planuojama jį teisti už sąmokslą siekiant panaikinti ankstesnių rinkimų rezultatus, be to, jam taip pat pateikti kaltinimai reketu Džordžijos valstijoje dėl įtariamo sąmokslo po pralaimėjimo pakeisti rezultatus joje.

Meino ir Kolorado valstijose pirminiai rinkimai vyks kovo 5 dieną – vadinamąjį superantradienį, kai prie balsadėžių eina rinkėjai daugiau nei dešimtyje valstijų, įskaitant tankiai apgyvendintas Kaliforniją ir Teksasą.

40 metų armijos atsargos kario Roberto Cardo kūnas buvo rastas 19.45 val., sakė žurnalistams Meino viešojo saugumo komisaras Mike'as Sauschuckas.

Manoma, kad Cardas buvo trečiadienio vakaro šaudynių boulingo salėje ir bare-restorane Luistono mieste kaltininkas.

„Šį vakarą lengviau atsikvėpiau, žinodama, kad R. Cardas niekam nebekelia grėsmės“, – pareiškė gubernatorė Janet Mills per skubiai sušauktą spaudos konferenciją.

Panašias nuotaikas išsakė Meino valstijai atstovaujanti senatorė Susan Collins, kuri socialiniame tinkle „X“ papasakojo, jog JAV prezidentas Joe Bidenas jai paskambino, „norėdamas pasakyti, kad rastas žiaurių išpuolių Luistone kaltininkas“.

J. Bidenas pareiškė, kad masinės šaudynės atnešė „dvi tragiškas dienas ne tik Luistonui, bet ir visai mūsų šaliai“.

Penktadienį pareigūnai identifikavo aukas – nuo ​​70 metų vyro ir žmonos iki 14 metų berniuko, nužudyto kartu su savo tėvu.

Tai buvo daugiausia gyvybių pareikalavusios šaudynės Jungtinėse Valstijose šiais metais.

Referendumo rezultatai buvo paskelbti ketvirtadienį. Balsai buvo skaičiuojami beveik dvi dienas, nes jie pasiskirstė beveik po lygiai – laimėjusios stovyklos persvara nesiekia vieno procentinio punkto.

Marihuanos legalizavimo šalininkai prognozuoja, kad namuose kanapes bus galima auginti maždaug nuo Kalėdų.

„Meino žmonės tam pritarė, ir mes turėtume pasirūpinti įgyvendinimu“, - sakė valstijos senatorius, respublikonas Ericas Brakey (Erikas Breikis).

Marihuanos naudojimas gydymo tikslais Meine jau buvo legalus.

21 metų ir vyresniems žmonėms nuo šiol bus leidžiama turėti iki 70 g marihuanos ir ją vartoti, visoje valstijoje gali atsirasti marihuanos mažmeninės prekybos parduotuvių ir vartotojų klubų. Kai kurie municipalitetai nenori leisti tokiam verslui atsirasti jų bendruomenėse.

Oponentai žadėjo reikalauti, kad balsai būtų perskaičiuoti.

„Mūsų pozicija griežta“, - sakė kampanijos prieš legalizavimą organizatorius Scottas Gagnonas (Skotas Gagnonas).

Panašios priemonės šiais metais taip pat buvo priimtos Kalifornijoje, Nevadoje ir Masačusetse. Arizona panašią priemonę atmetė. Marihuanos vartojimas rekreaciniais tikslais jau yra legalus Kolorade, Oregone, Vašingtone ir Aliaskoje.

Meine siūloma leisti žmonėms auginti, platinti ir pardavinėti marihuaną ir jos produktus. Marihuanos prekyba bus apmokestinama 10 proc. pardavimo mokesčiu, jai galios vietos suvaržymai.

Tėvų organizacijos ir kai kurios teisėsaugos institucijos nepritarė pasiūlymui, kurį taip pat atidžiai nagrinėjo marihuanos vartojimo medicininiais tikslais bendruomenės nariai, nuogąstaujantys, kad siūlomi pokyčiai gali neigiamai paveikti dabar taikomą terapijos kanapių produktais praktiką.

JAV rytinėse valstijose antradienį anksti ryte prasidėjo balsavimas svarbiuose kadencijos vidurio rinkimuose, kuriuose prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) demokratams prognozuojamas skaudus pralaimėjimas, o respublikonams – reikšmingas pozicijų sustiprėjimas.

Pirmosios balsavietės rinkimuose, kuriuose ant kortos pastatyta JAV Senato kontrolė, atsidarė rytinėse Kentukio, Meino, Naujojo Hampšyro, Naujojo Džersio, Niujorko ir Virdžinijos valstijose.

Remiantis pastarojo meto viešosios nuomonės apklausomis, respublikonai turi daugiau šansų laimėti mūšį dėl valdžios Vašingtone nepaisant Aliaskoje, Šiaurės Karolinoje ir kitose valstijose laukiamos įnirtingos kovos, ir ši partija neabejoja savo sėkme, vieniems svarbiausių per daug metų kadencijos vidurio rinkimams pasiekus finišo tiesiąją.

Šiuo metu demokratai Senate turi 55 vietų daugumą, respublikonams priklauso 45 vietos.

Jei respublikonams, turintiems daugumą Atstovų Rūmuose, pavyks per šiuos rinkimus papildomai užsitikrinti šešias vietas, B.Obamai, kovojančiam su Ebolos krize, islamo ekstremistais ir ieškančiam būdų paspartinti ekonomikos augimą, likusius dvejus savo kadencijos metus teks dirbti su jo politinių oponentų kontroliuojamu Kongresu.

„Ketiname būti atsakinga valdanti respublikonų dauguma“, - interviu „ABC News“ sakė Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) Kentukyje, kur jo laukia sunkios grumtynės su demokratų kandidate Alison Lundergan Grimes (Alison Landergan Graims).

Šiam politikos veteranui tai bus labiausiai įtempta rinkimų kova per visą tris dešimtmečius trunkančią jo politinę karjerą. Vis dėlto dvi savaitgalį atliktos apklausos parodė, kad jis didina atotrūkį nuo savo varžovės.

„Pučia mums palankus vėjas“, - sekmadienį CNN sakė senatorius Randas Paulas (Rendas Polas), tikėtinas Respublikonų partijos kandidatas 2016-aisiais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Manau, žmonės pasirengę naujai vadovybei“, - pridūrė jis.

Pagrindinė respublikonų rinkimų kampanijos žinia buvo tokia, kad balsas už demokratus yra balsas už populiarumą praradusį prezidentą ir jo politiką, visų pirma prieštaringai vertinamą sveikatos apsaugos reformą.

„Tai referendumas dėl prezidento“, - sakė senatorius R.Paulas interviu NBC.

Per šiuos rinkimus taip pat bus kovojama dėl visų 435 vietų Atstovų Rūmuose, ir ekspertai mano, kad respublikonams pavyks laimėti daugiau vietų nei jie turi dabar.

Tuo tarpu trys pagrindiniai prognozuotojai tikimybę, kad respublikonai įgis ir Senato kontrolę, vertina 70-77 procentais.

Dėmesys Ajovai

Kad ir kaip gerai sektųsi respublikonams, visas vaizdas antradienį dar gali neišryškėti.

Labai tikėtina, kad antrojo rinkimų rato prireiks Luizianoje ir Džordžijoje, kur pagal rinkimų taisykles turi būti organizuojamas antrasis turas, jei laimėjęs kandidatas surenka mažiau nei 50 proc. balsų.

Be to, balsų skaičiavimas atokioje Aliaskoje, kurioje įtemptos rinkimų kampanijos baigtis sunkiai prognozuojama, tikriausiai tęsis kelias dienas.

Papildomi rinkimai Luizianoje vyktų gruodžio 6-ąją, tuo tarpu Džordžijos valstija antrąjį rinkimų turą rengtų sausio 6 dieną - praėjus trims dienoms po naujo Kongreso darbo pradžios.

Viešosios nuomonės apklausos ir rinkimų istorija rodo, kad abiejose valstijose, jei bus rengiamas papildomas balsavimas, daugiau šansų iškovoti galutinę pergalę turi respublikonai.

Jei Džordžijai ir Luizianai teks organizuoti antrąjį turą, čia neabejotinai užvirs intensyvūs kampanijų ir politinių reklamų karai, ypač jei dar nebus aišku, kuriai partijai atiteks Senato kontrolė.

Abi partijos pasitelkė iškiliausius savo veikėjus ir žinomas figūras, stengdamosi palenkti į savo pusę rinkėjus. Tuo tarpu B.Obama, puikiai suprasdamas, jog yra svarbiausias respublikonų kritikos taikinys, beveik nedalyvavo rinkimų kampanijoje.

Prezidento poziciją nesivelti į rinkimų batalijas patvirtina ir jo antradienio darbotvarkė, kurioje numatyta virtinė susitikimų gynybos ir kovos su Ebola klausimais, tačiau nėra jokių paskutinės minutės agitacinių pasirodymų.

Centrinėje Ajovos valstijoje vietos dienraštis „The Des Moines Register“ praneša, kad respublikonė senatorė Joni Ernst (Džouni Ernst) rinkimų finišo tiesiojoje 7 proc. lenkia savo varžovą, Atstovų Rūmų narį Bruce'ą Braley (Briusą Breilį).

„Tai tiesiog rodo mūsų proveržį čia, Ajovoje, - „Fox News“ sakė Irako karo veteranė J.Ernst. - Žmonės atmeta kongresmeno B.Braley žlugusią politiką ir nori naujo kurso Amerikai“.

Tuo tarpu kiti duomenys rodo, kad netgi čia rinkimų baigtis yra sunkiai nuspėjama. Remiantis „Quinnipiac“ universiteto sociologinių tyrimų instituto pirmadienį paskelbtais apklausos rezultatais, J.Ernst ir B.Braley turi vienodus šansus laimėti, nes juos remia po 47 proc. rinkėjų.

Neprognozuojami posūkiai 

Kaip rodo istorija, antrąją kadenciją iš eilės dirbančio prezidento partijai prastai sekasi per kadencijos vidurio rinkimus, o balsavimas antradienį tikriausiai netaps išimtimi.

Tačiau viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sakė „nesutinkantis su prognozių skelbėjais“ ir jaučiantis, kad demokratai gali išlaikyti daugumą Senate. Pasak Baltųjų rūmų, tokios pačios pozicijos laikosi B.Obama.

Respublikonų rinkėjams demonstruojanti didesnį entuziazmą, B.Obama ne kartą ragino demokratų šalininkus nelikti pasyviais ir pareikšti savo valią rinkimų apylinkėse.

Viena demokratų auka gali tapti senatorius Markas Udallas (Markas JudAlas), atstovaujantis Koloradui – permainingai balsuojančioje valstijoje, kurioje, kaip rodo duomenys apie išankstinį balsavimą, jo varžovas Cory Gardneris (Koris Gardneris) yra įgijęs aštuonių procentinių punktų pranašumą.

Kandidatų būryje taip pat esama sunkiai prognozuojamų veikėjų. Nepriklausomas kandidatas Gregas Ormanas, kuris gali išversti iš posto respublikoną senatorių Patą Robertsą (Patą Robertsą) Kanzaso valstijoje, sakė galintis tapti tiek demokratų, tiek respublikonų šalininku.