Anot viešosios įstaigos vadovo Žymanto Morkvėno, kasmet ūkininkai susidurdavo su problemomis dėl atidedamo šienavimo meldinės nendrinukės perėjimo vietose.

„Šienavimą atliks speciali darbams šlapynėse skirta technika. Taip pat šiemet jau galime ir priimti jų vėlai nušienautą ir pašarui netinkamą biomasę į naujai pastatytą cechą Drevernoje. Šios dvi sąlygos turėtų pašalinti paskutinius nepatogumus ūkininkams saugoti paukščius“, – įstaigos pranešime cituojamas Ž. Morkvėnas.

Kaip teigiama, dėl šių paslaugų gali kreiptis visi, kurie deklaruoja savo plotus specialioms meldinės nendrinukės priemonėms arba net ir savo laukų nedeklaruojantys, bet dėl juose perinčių retųjų giesmininkų sutinkantys savanoriškai vėlinti šienavimą.

Tokios teritorijos yra Šilutės, Klaipėdos, Ignalinos, Visagino, Alytaus, Pagėgių, Marijampolės savivaldybėse.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau BNS sakė, kad dalis pinigų, skirtų meldinių nendrinukių apsaugai, gali būti panaudoti kitiems projektams.

Kelerius metus vykstančio projekto vertė – 4 mln. 97 tūkst. eurų, iš jų – 3 mln. 72 tūkst. eurų Europos Komisijos, 736 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšos. Likusi dalis – Baltijos aplinkos forumo ir kitų partnerių Lietuvoje ir Baltarusijoje lėšos.

Projektą įgyvendina Baltijos aplinkos forumas. Šioje nevyriausybinėje organizacijoje yra dirbęs buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, jis buvo sulaukęs opozicijos priekaištų dėl lėšų buvusiai darbovietei skyrimo. Ministras teigė nusišalinęs nuo bet kokių sprendimų, susijusių su šia viešąja įstaiga.

Baltijos aplinkos forumas gegužės pradžioje pranešė, kad šiemet Žuvinto rezervate užfiksuotos trys čia grįžusios meldinės nendrinukės, pernai perkeltos į Lietuvą iš Baltarusijos.

Žvirblinių paukščių rūšiai priklausančios meldinės nendrinukės XX amžiuje ėmė nykti, nes dėl ūkininkavimo daug kur neliko jų buveinių.

„Pirmasis pavakario braidymas po Dambavaragio pelkę vyko įtempus klausą, pasitelkus ne patirtį ir nuojautą. Kol giesmininkai nepasiskirstė savo teritorijų – jie sunkiai nuspėjami, todėl atsargus vaikščiojimas tarp nendrių ir bandymas įžiūrėti specialų, mūsų pernai užmautą žiedą, užtruko. Paukščiui kelioms sekundėms įsikibus į nendres atviresnėje vietoje pavyko padaryti kelias fotografijas. Žalias žiedas ant kojos nepaliko jokių abejonių – tai – perkelta nendrinukė. Užplūdusį jaudulį sunku nusakyti. Ši akimirka apvainikavo milžinišką didelės komandos darbą ir bekompromisį pasišventimą rūpinantis šiais paukščiais. Tai momentas Europos gamtosaugininkų bendruomenei reiškiantis ryškiai sužibusią viltį išsaugoti rečiausią žemyninės Europos giesmininką, juk ši sėkmė gali nulemti visą tolimesnę rūšies apsaugos strategiją Europoje.“ – užplūdusiomis emocijomis dalinosi perkeltas nendrinukes pirmasis užfiksavęs ir perkėlimo procesą koordinavęs Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Antradienį gamtininkas kartu su Žuvinto biosferos rezervato direktoriumi Arūnu Pranaičiu, rado ir antrąjį paukštį su specialiu žaliu žiedu. Aplink buvo girdėti ir daugiau meldinių nendrinukių, tačiau tamsoje žiedų jiems nebepavyko pamatyti. Trečiadienio vakarą pastebėta trečioji perkelta meldinė nendrinukė.

„Nors perkėlimo metodologija buvo parengta pasitelkiant kitų rūšių sėkmingo perkėlimo patirtį ir mokslui žinomus faktus, nerimas dėl šio metodo sėkmės išliko iki pat antradienio vakaro. Natūralu – juk mes pirmieji pasaulyje taikėme perkėlimą šiai rūšiai, ir, kiek mums žinoma, pirmieji pasaulyje atlikome tolimojo migranto paukščio giesmininko perkėlimą.“ – toliau pasakojo Ž. Morkvėnas.

Gamtininkai nesitikėjo taip greit rasti sugrįžusių paukščių, kadangi sudėtinga ne tik 6000 km paukščių kelionė iš Afrikos, kurioje tolimųjų migrantų mirtingumas siekia apie 60 proc., bet komplikuotas ir jų ieškojimas – buvo tikimybė jų iš viso nerasti.

„Stebima tendencija, jog pirmamečiai paukščiai vengia konkurencijos su senbuviais ir todėl grįžta ne tiksliai į gimimo vietą, bet pasirenka gretimas apylinkes. Tad juos surasti yra gerokai sunkiau. Perkeltų paukščių suradimo galimybę mažina ir tai, kad meldinės nendrinukės yra geros slapukės. Ypač – patelės. Dažniausiai stebimi tik patinai. Taip pat pastaraisiais metais Žuvinte stebėdavome vis naujus paukščius. Galiausiai – šie metai prasidėjo ypač didele sausra, kuri yra nepalanki meldinėms nendrinukėms. Išdžiūvusiose pelkėse šiems paukščiams gali trūkti maisto, tuomet patelės gali apsispręsti neperėti. Tokiu atveju, patinai negieda ir pastebėti grįžusius paukščius būtų beveik neįmanoma. Taigi, perkeltų nendrinukių ieškojimas – tarsi adatos ieškojimas šieno kupetoje. Dėl to skubėjome ieškoti grįžusių paukščių kuo ankščiau ir mums labai pasisekė jau patį pirmą kartą“, – tęsia Ž. Morkvėnas.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pritaria kolegai: „Žuvinto pelkėse šiemet sausiau nei per keliolika paskutinių metų – matavimai rodo bent 10- 30 cm  žemesnį vandens lygį. Vietose, kur pernai perėjo meldinės nendrinukės, kol kas joms per sausa – paukščiai gieda gretimuose šlapesniuose viksvynuose, atkurtuose užžėlusių nendrynų vietoje. Meldinėms nendrinukėms būtų tikrai nelengva, jei taikydami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos agroaplinkosaugos priemones neprižiūrėtume jų  buveinių. Sunku būtų ir kitiems retiems paukščiams, apsistojusiems greta – stulgiams, griežlėms, raudonkojams tulikams. Stebina tai, kad pernai specialistų užauginti meldinių nendrinukių jaunikliai sugrįžo anksčiau, nei laisvėje užaugusios nendrinukės. Man susidarė įspūdis, jog jie netgi mažiau baidosi žmogaus. Tai būtų labai gerai, juk įžiūrėti žiedo numerį per žiūronus yra kur kas priimtiniau, nei specialiai šiam tikslui paukščius gaudyti. Išvadas daryti dar anksti – į Žuvintą parskrido pačios pirmosios nendrinukės. Dauguma jų grįš tik įpusėjus gegužei.  Birželį sužinosime tikrą meldinių nendrinukių skaičių. Labai tikiuosi, kad jų bus kur kas daugiau nei ankstesniais metais.“

50 meldinių nendrinukių jauniklių praėjusių metų vasarą iš didžiausios šios rūšies buveinės pasaulyje – Baltarusijos Zvanieco pelkės – buvo atvežti į Žuvinto biosferos rezervatą. Globojami gausios patyrusių gamtininkų ir savanorių komandos, 49 jaunikliai buvo sėkmingai užauginti ir paleisti į laisvę tikintis, kad peržiemoję Afrikoje jie čia sugrįš. Tai ir įvyko.

Pernai susirinkusi tarptautinė mokslininkų grupė nutarė, jog bent vieno perkelto paukščio grįžimas į naują gimtinę iš principo reikš šio metodo sėkmę, o jei grįš 10 proc. paukščių – verta galvoti apie šio metodo taikymą kitose šalyse. Aptikti pirmieji 3 sugrįžę paukščiai suteikia daug vilties, juolab, kad buvo girdėti ir daugiau meldinių nendrinukių.

Šiemet gamtininkai antrą kartą vykdys meldinių nendrinukių perkėlimą iš Baltarusijos į Lietuvą. Šį procesą bus galima stebėti ko ne gyvai – meldine.lt ir Baltijos aplinkos forumo feisbuko puslapyje veiks specialus video dienoraštis, kur gamtininkai kasdien skelbs trumpus reportažus apie dienos įvykius.

Rūšies perkėlimas (translokacija) taikomas tuomet, kai atkurti natūralias buveines jau nepakanka – rūšis būna arba visai išnykusi arba likusi populiacija per maža ir smarkiai izoliuota nuo kitų. Tai sudėtinga gamtosaugos priemonė, reikalaujanti specifinių žinių ir patirties, tačiau kartu tai – viltis išgelbėti ties išnykimo riba atsidūrusias rūšis. Atliekant translokaciją 7-10 dienų amžiaus jaunikliai perkeliami į naują vietovę, kur žmogus jais rūpinasi iki kol paukščiai būna pasiruošę savarankiškai gyventi laukinėje gamtoje. Maždaug 30-50 dienų amžiuje jaunikliai įsimena vietovę, kurioje gyvena, kaip savo namus ir po žiemojimo ten kasmet grįžta perėti.

Demaskuoja dokumentai

Dienraštis rašė, kad BAF vykdo projektą "Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje". Jo vertė – per 4 mln. eurų, iš jų iš Lietuvos biudžeto – per 1 ml. eurų.

Mokslininkų vertinimu, šiuo metu šalyje gali būti tik apie 100 šių saugomų paukščių, taigi vieno apsaugai skirtina apie 40 tūkst. eurų.

Po žinios apie interpeliaciją K.Navickas savo paskyroje socialiniame tinkle "Facebook" tikino niekada neprotegavęs savo buvusios darbovietės. Esą dėl Europos Komisijos (EK) LIFE programos projektų ši konkuruoja lygiai taip, kaip visos kitos nevyriausybinės organizacijos.

"Aplinkos ministerija neturi jokios įtakos ir svertų paveikti EK sprendimų!" – teigia aplinkos ministras.

Dienraščio turimų dokumentų kopijos verčia daryti kitokią išvadą – K.Navickas iki šiol negali nutraukti bambagyslės su buvusia darboviete.

Mokslininkų vertinimu, šiuo metu šalyje gali būti tik apie 100 šių saugomų paukščių, taigi vieno apsaugai skirtina apie 40 tūkst. eurų.

Prašė pakeisti įstatymą

Tvirtinant minėtą projektą, ministerijos tuomečiai valdininkai pražiūrėjo vieną punktą – gausinant meldinės nendrinukės populiaciją, BAF buvo numatęs iš Baltarusijos į Lietuvą atvežti šio paukščio jauniklių. Buvo teigiama, kad jie kitais metais turėtų grįžti ne į Baltarusijos pelkes, o į Žuvinto draustinį. Tačiau tiek ES direktyva, tiek Lietuvos įstatymas draudžia šiuos saugomus ir Europoje nykstančius paukščius įvežti iš trečiųjų šalių.

Dar kita su BAF siekiais besikertanti problema – ankstesniojo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko 2012 m. balandžio mėnesį pasirašytas ir iki šios dienos veikiantis įsakymas "Dėl meldinės nendrinukės apsaugos plano ir veiksmų planų santraukų patvirtinimo". Jame nė žodžiu neužsimenama ne tik apie šios rūšies paukščių perkėlimą iš perimviečių Lietuvoje, bet ir dėl perkėlimo iš užsienio.

Pasirodo, šie barjerai BAF ganėtinai lengvai įveikiami. Šių metų balandžio viduryje buvęs K.Navicko viršininkas, BAF direktorius Žymantas Morkvėnas raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas pakeisti minėtą įsakymą, jį papildant tokiu įterpiniu: "Atlikti meldinių nendrinukių perkėlimą iš kitų gyvybingų Lietuvoje ar užsienio šalyse esančių vietinių populiacijų į tas meldinių nendrinukių perėjimo vietas Lietuvoje, kur vietinės rūšies populiacijos yra išnykusios arba labai sumažėjusios, nepaisant įgyvendintų buveinių atkūrimo ir priežiūros priemonių."

Ministras "nekaltas"

Valstybės dokumentų bazėje esanti informacija teigia, kad K.Navickas K.Morkvėno prašymo neįvykdė. Dienraščio šaltiniai ministerijoje teigia, kad K.Navickas buvo įpareigojęs pavaldinius ieškoti kitų būdų, kaip padėti BAF iš Baltarusijos legaliai parsigabenti meldinės nendrinukės jauniklių. Buvo nutarta keisti kitą įsakymą, kurį, greičiausiai tik žinant, būtų galima sieti su BAF prašymu.

Šių metų gegužės 29 d. įsigaliojo bendras aplinkos ministro, Muitinės tarnybos generalinio direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas "Dėl prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių patvirtinimo pakeitimo".

Šešiuose lapuose surašyti pakeitimai inicijuoti tik Aplinkos ministerijos.

Uolusis viceministras

Bet grįžkime prie pačios nedrinės meldinukės. Norint perkelti paukščius arba gyvūnus, tai būtina suderinti su atitinkama mokslo institucija ir gauti jos sutikimą. Ž.Morkvėnas, užuot pats, kaip įstaigos vadovas, prašęs mokslininkų sutikimo, tarpininkauti ir suderinti prašo Aplinkos ministerijos.

Šį jo prašymą vos po kelių dienų puolė vykdyti K.Navicko įdarbintas aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Jis pasirašė raštą Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutui, prašydamas pateikti ministerijai "pritarimą, pastabas ar motyvuotą atsisakymą pritarti meldinės nendrinukės perkėlimo programai". Prašymas buvo vos ne ultimatyvus: ne kaip reikalauja įstatymas, bet žymiai anksčiau.

Mokslininkai – ne prie staklių stovintys ir detalę tekinantys darbininkai, taigi jiems reikėjo šiek tiek daugiau laiko susipažinti su problema.

Nieko nuostabaus, kad ministerijos įgeidis buvo įvykdytas keliomis dienomis vėliau.

Nepalankios išvados

Tiek BAF, tiek Aplinkos ministerijos noras perkelti iš Baltarusijos į Lietuvą paukštelius Paukščių ekologijos laboratorijos vadovo daktaro Mindaugo Dagio nesužavėjo.

"Didelis jauniklių skaičiaus perkėlimas iš jau ir dabar mažėjančio populiacijos branduolio Baltarusijoje į dėl iki galo nežinomų priežasčių merdintį rūšies populiacijos fragmentą rūšies paplitimo periferijoje Žuvinto biosferos rezervate, tikintis taip padidinti perinčių individų gausumą Žuvinte, yra mažai pagrįstas", – teigiama rašte.

Ornitologas M.Dagys bene labiausiai skeptiškai įvertino paukščių jauniklių išauginimą nuo paėmimo iš gamtos iki paleidimo į laisvę. Jo manymu, tai yra kritinis etapas, tad tikslinga būtų tokį eksperimentą daryti ne su nykstančia, ES direktyvos saugoma rūšimi, o "su mažiau reta, bet ekologiškai gimininga rūšimi, pavyzdžiui, ežerine nendrinuke".

Mokslininkui nuostabą sukėlė ir faktas, kad BAF programoje daug kur pateikiami specifiniai teiginiai apie meldinės nendrinukės ekologiją, programos įgyvendinimo galimą poveikį – pakartotino perėjimo tikimybę paėmus lizdą su vada, paukščių maitinimo raciono sudėtį, tačiau niekur nesiremiama jokiais literatūros šaltiniais. Dar daugiau, pateiktoje programoje net nepateiktas naudotos literatūros sąrašas.

Nusispjauta į mokslininkus

Nors Aplinkos ministerijai ir BAF buvo nusiųstos mokslininko pastabos, nė viena iš jų nereagavo.

Gamtos tyrimų centro direktorius, Mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius, habilituotas daktaras Vincas Būda ministerijai ir BAF nusiuntė tokio turinio raštą: "Kadangi nei iš Aplinkos ministerijos, nei iš VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" į mūsų siųstas pastabas dėl meldinės nendrinukės perkėlimo programos projekto nesame gavę (atsakymo), informuojame, kad šio projekto nederiname."

Tą pačią dieną aplinkos viceministras M.Norbutas pasirašė raštą BAF, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Gamtos tyrimų centrui, kuriame pritariama ir derinama BAF "parengta ir pagal Gamtos tyrimų centro rašte išdėstytas pastabas papildyta,  pataisyta meldinės nendrinukės perkėlimo programa".

Po šio rašto iš Baltarusijos į Žuvintą buvo atvežta keletas meldinės nendrinukės jauniklių. Nors tebegalioja aplinkos ministro įsakymas "Dėl meldinės nendrinukės apsaugos plano ir veiksmų planų santraukų patvirtinimo", kuriame numatomi visai kitokie veiksmai, saugant šią retą paukščių rūšį, nė žodžiu neužsimenama apie šios rūšies paukščių perkėlimą.

Kodėl apie tai įstatyme nekalbama, savo pastabose taikliausiai atsakė ornitologas M.Dagys: "Tikėtina, kad nelaisvėje užauginti jaunikliai prasčiau pasiruoš gyvenimui natūralioje aplinkoje ir tolimai migracijai. Tai gali neigiamai atsiliepti jau ir taip dideliam pirmamečių paukščių mirtingumui, taip sumažinant perkėlimui paimtų paukščių indėlį į meldinės nendrinukės populiacijos stabilumą."

Tai daugiau nei ankstesniais metais, bet tikrai gerokai mažiau, nei galėtų gyventi sėkmingai atkurtose ir prižiūrimose jų buveinėse. Šių metų nedrinukių vadas sėkmingai papildys rūpestingai užauginti savarankiški jaunikliai iš Baltarusijos.

Kaip rašoma pranešime spaudai, kaimyninės šalies pelkėse gyvena pati didžiausia meldinių nendrinukių populiacija, o į Žuvinto biosferos rezervato direkciją birželio pirmomis dienomis atgabenti jaunikliai yra iš Zvanes pelkės, kuri, manoma, yra didžiausia žemapelkė Europoje. Penkiasdešimčia jauniklių, parvežtų su visais lizdais, rūpinasi Baltijos aplinkos forumo suburta gamtininkų komanda, kuriai vadovauja ilgametę patirtį su vabzdžialesių paukščių jauniklių auginimu turintis specialistas.

Visi šie nykstančios rūšies atkūrimo darbai yra sudėtinė meldinės nendrinukės populiacijos atkūrimo dalis. Perkėlimas vykdomas siekiant sudaryti sąlygas atkurti gyvybingą meldinės nendrinukės populiaciją Žuvinto biosferos rezervate bei išbandyti ir tobulinti parengtą meldinės nendrinukės perkėlimo metodologiją. Specialiuose narveliuose įkurdinti guvūs paukščiukai bus tuoj perkelti į specialius voljerus pelkėje, kur toliau mokysis gyvenimo įgūdžių ir bus paleisti į laisvę.

Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, perkėlimas yra vienas iš būdų atkurti išnykusią, arti išnykimo ribos esančią populiaciją, tačiau bene sudėtingiausias. Reikėjo palyginti genetinius nendrinukių duomenis, įsitikinti buveinių panašumu ir tinkamumu, turėti daug kantrybės nuo ankstyvo ryto iki sutemų šerti, atrodytų, nepasotinamus paukščių jauniklius.

Perkelti jaunikliai tam tikrame amžiuje įsimins Žuvintą kaip savo namus ir kitais metais po žiemojimo Afrikoje čia turėtų sugrįžti. Nors meldinių nendrinukių perkėlimas dar niekuomet praktikoje neišbandytas, perkėlimo programa grįsta ilgamete specialistų patirtimi.

Rengiant perkėlimo metodologiją, procese dalyvavo šią rūšį daugybę metų tyrinėjantys Europos mokslininkai, konsultuotasi su organizacijomis bei specialistais, vykdžiusiais kitų paukščių rūšių perkėlimą.

Žiema – geriausias laikas iškirsti suvešėjusius karklynus, nuskurdusių guodalksnių guotus ir nendres iš plačių Žuvinto pelkės pakraščių, kuriuose užsiliko retosios augalų ir gyvūnų rūšys, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

„Šiomis dienomis vandens užlietoje pelkėje ledo storis nesiekia ir 15 cm, bet jo pakanka, kad plačiaračiais traktoriais išvežtume išpjautą biomasę nepažeisdami jautraus pelkės paviršiaus. Pernai suskubome atkurti apie 30 ha šarmingos pelkės. Jeigu orai leis, ir šįmet turėtume atkurti ne mažiau“, – sako Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Pasak direktoriaus, vien technikos darbams nebeužtenka, atlydžiais grasinanti žiema skubina darbus, todėl šiemet, kaip ir ankstesniais metais, būtų sunku apsieiti be vietos kaimų žmonių pagalbos.

Pelkėms atkurti ir išsaugoti skiriamos pastangos ir lėšos jau duoda vaisių. Žuvinto pelkės rytiniame pakraštyje atkūrus šarmingas žemapelkes, tilvikiniai paukščiai stebėtinai greitai pasinaudojo atsiradusiomis galimybėmis perėti. Dauguma Žuvinto apylinkių pempių, raudonkojų tulikų, perkūno oželių susitelkė vietose, kur kažkada jų buvo gausybė. Itin džiugina tai, kad tik specialiai prižiūrimose šarmingose pelkėse ir aliuvinėse pievose jau antri metai aptinkama bene rečiausia ir labiausiai gamtininkų išpopuliarinta giesmininkė – meldinė nendrinukė.

Lietuvoje perinčios retosios meldinės nendrinukės jau išskrido žiemoti. Jos pastebėtos Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Vakar meldinės nendrinukės apsauga besirūpinančius gamtininkus pasiekė žinios, jog Ispanijoje pastebėta Lietuvoje žieduota meldinė nendrinukė. Jos kaimynė jau rugpjūčio pirmoje pusėje buvo pasiekusi Prancūziją.

Abu paukščiai buvo žieduoti šiemet rugpjūčio 2 d. Tyruose – pagrindinėje meldinių nendrinukių perimvietėje Lietuvoje. Tagi, Prancūzijoje sugautas paukštis daugiau nei 1200 km (tikslios vietos ornitologai dar nenustatė) įveikė per mažiau nei 10 dienų, o iki Ispanijos (daugiau nei 2000 km) kitas nuskrido per mažiau nei mėnesį.

Intensyvus meldinių nendrinukių žiedavimas ir stebėjimas Lietuvoje pradėtas tik 2014 metais, siekiant geriau ištyrinėti šių globaliai nykstančių paukščių judėjimo maršrutus ir pagal tai parinkti tinkamas apsaugos priemones. Tik prieš dešimtmetį buvo nustatyta, kad meldinės nendrinukės žiemoja Senegalo upės deltoje Afrikoje. Du trečdaliai jų žiemaviečių iki šiol nerastos. 2015 metais, vykdant meldinių nendrinukių apsaugos iniciatyvą, paukščiai pradėti ženklinti dar intensyviau specialiomis plastikinių spalvinių žiedų kombinacijomis. Pagal jas kiekvieną paukštį galima identifikuoti jį stebint žiūronais iš tolo ir jo nereikia sugauti.

2015 metais buvo sugauta ir sužieduota beveik 90 šios rūšies paukščių. Didžioji dalis buvo giedantys patinėliai, tačiau pavyko sugauti ir kelias pateles. Įdomu tai, jog žiedavimo metu ornitologams pakliuvo ir 4 užsienio žiedais žieduoti paukščiai: 3 nendrinukės nešiojo Prancūzijos (dvi Paryžiaus žiedavimo centro, viena – Strazbūro) metalinius žiedus, kita buvo žieduota Jungtinėms Karalystėms priklausančioje Džersio saloje. Ornitologų teigimu, žiedavimas perėjimo sezono metu padėjo atskleisti nemažai informacijos apie paukščių judėjimą veisimosi metu. Tačiau daugiau detalesnės informacijos specialistai žada pateikti pilnai išanalizavę surinktus duomenis šių metų pabaigoje.

Lietuvoje meldines nendrinukes galima aptikti iki rugsėjo vidurio, tačiau didžioji dalis sparnuočių išskrenda kur kas ankščiau. Tuo įsitikinti padėjo žiedavimas.

Meldinė nendrinukė – globaliai nykstanti rūšis, šiuo metu perinti tik 5 pasaulio šalyse: Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Nors pastaraisiais metais dėl pagerėjusios perimviečių būklės ar kitų priežasčių Lietuvoje jų skaičius kiek padidėjo (šiemet suskaičiuoti  138 giedantys patinėliai), tačiau pasaulinė tendencija išlieka grėsminga. Gamtosaugininkai skirtingose pasaulio šalyse analizuoja ir stebi šiuos paukščius, siekdami kuo daugau apie juos sužinoti ir parinkti veiksmingiausias apsaugos priemones. Lietuvoje vakar baigėsi beveik 5 metus trukusi meldinių nendrinukių apsaugos iniciatyva. Jos metu vykdyti gamtotvarkos darbai 4 Lietuvos ir 2 Latvijos teritorijose, ieškota ekonomiškai naudingo vėlyvai nušienautos žolės panaudojimo būdo, bendrauta su ūkininkais ir plačiaja visuomene. Baltijos aplinkos forumas, koordinavęs šią iniciatyvą žada ir toliau rūpintis meldinių nendrinukių apsauga.

Nemuno deltoje vykstančio paukščių monitoringo metu specialistai pirmą kartą šiais metais išgirdo globaliai nykstančių meldinių nendrinukių giesmę.

Regioninio parko ekologės Kristinos Keterienės teigimu, Šyšos polderyje šiąnakt aktyviai balsais varžėsi net 5 retųjų paukščių patinėliai. Specialistai dar praėjusios savaitės pabaigoje šių giesmininkų neaptiko. „Greičiausiai jie ką tik parskrido,” – teigė Kristina Keterienė.

Šis paukštis yra vienas rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių giesmininkų Europoje. Lietuva ir Latvija yra tarp aštuonių pasaulio šalių, kuriose šis sparnuotis dar gali perėti. Tačiau sąrašas valstybių, kuriose apskaitų metu aptinkamos ir patelės, kasmet vis trumpėja. Naujausių apskaitų metu 2011 metais Lietuvoje priskaičiuota apie 90 giedančių patinėlių, o Latvijoje – nė vieno, 2012 ir 2013 šių paukščių dar labiau sumažėjo. 2013 metais Lietuvoje suskaičiuota vos 50 giedinčių patinėlių. Nors 2014 metais Lietuvoje užfiksuotas ženklus šių paukščių pagausėjimas (suskaičiuoti 106 giedintys patinėliai), pasaulinė populiacija išlieka nedidelė.

Dėl daugumoje šalių vyraujančių ūkininkavimo kraštutinumų – apleidžiamų, nendrėmis ir krūmais apaugančių plotų bei nusausintų šlapžemių pavertimo ganyklomis, meldinės nendrinukės išlikimui iškilęs realus pavojus. Todėl šio paukščio apsauga visų pirma siejama su aplinkai palankaus ūkininkavimo praktika. Šiuo metu vykdomo projekto „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą“ dėka, ne mažą dalį buveinių Lietuvoje jau pavyko atkurti.

Meldinės nendrinukės giesmė paprasta, girdima tik sutemoms nusileidus, tačiau netyla ilgiau nei kitų. Be to, ornitologai sako, kad patelės giesmė primena čepsėjimą ir gerokai nublanksta prieš balsingųjų patinėlių tuoktuvių dainas. Meldinės nendrinukės giesmės galite pasiklausyti http://www.meldine.lt.

Monitoringo metu stebėti ir kiti paukščiai – stulgiai, didieji baubliai, griežlės, švygždos, perkūno oželiai. Sausgalvių polderyje tai pat rasta daugybė migruojančių paukščių, Nemuno deltoje apsistojusių laikinai. Čia nakvoti buriasi tūkstantis žąsų, gausiais būriais telkiasi tilvikiniai paukščiai.

Nemuno deltos sparnuočius stebėti kviečiami visi norintieji. Gegužės 16-17 dienomis Nemuno deltoje vyks festivalis gamtoje „Vidur vandenų“, kurio metu dalyviai ne tik stebės paukčius, bet ir dalyvaus vietos amatininkų dirbtuvėse, ragaus vietos ūkininkų gamintas gėrybes, susipažins su smagiomis lietuvninkų tradicijomis, galės apsilankyti naujame Tulkiaragės pažintiniame take.

Liepos 8 d. baigėsi antroji meldinių nendrinukių apskaita, patikslinusi pirmosios apskaitos duomenis. Jos metu suskaičiuoti net 106 giedantys patinėliai. Tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.

„Mus maloniai nustebino jau pirmosios apskaitos, vykusios birželio viduryje, duomenys – buvo fiksuoti 76 patinėliai. Turint omenyje pastarųjų metų tendencijas, dabar nustatytas skaičius atrodo tiesiog neįtikėtinas", – rezultatus komentavo tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos darbo grupės narys Žymantas Morkvėnas.

Pastaraisiais metais meldinių nendrinukių drastiškai mažėjo visoje Europoje. 2013 metais jos perėjo vos 4 pasaulio šalyse. Nors jų tarpe buvo ir Lietuva, mūsų šalyje užfiksuota vos 50 patinėlių (palyginimui – 1995 m. Lietuvoje jų buvo 400).

Siekiant išsaugoti šį paukštį nuo išnykimo, vykdyti įvairūs projektai ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, kur meldinė nendrinukė žiemoja. Lietuvoje ir Latvijoje jau treti metai vykdomi buveinių atkūrimo darbai. Mokslininkų teigimu, stebimi akivaizdūs tokių darbų rezultatai – į unikalias šlapynes po truputį grįšta viksvos, naujai atvertuose plotuose kuriasi meldinės nendrinukės (šiais metais didelė jų dalis įsikūrė Žuvinto ir Kliošių šlapynės), grįžta kiti paukščiai – didžiosios kuolingos, stulgiai, perkūno oželiai, balinės pelėdos, gervės ir kiti.

Meldinių nendrinukių populiacija nustatoma pagal giedinčius patinėlius. Apskaita kasmet metodiškai vykdoma du kartus – birželio viduryje ir liepos pradžioje, kad būtų išvengta netikslumų dėl įvairių veiksnių įtakos.

Tikrąsias apskaitų skirtumo priežastis įvardinti sunku, tačiau, specialistų teigimu, labiausiai tikėtinos yra 2 – aukštas vandens lygis ir paukščių mobilumas. „Kol vanduo polderiuose nenuslūgsta, meldinių nendrinukių patinėliai neužima teritorijos, laikosi sausesnėse vietose ir negieda. Todėl jų užfiksuoti nepavyksta", – sako Nemuno kilpų regioninio parko ekologas Žydrūnas Preikša. – „Taip pat gali būti, jog meldinės nendrinukės bandė įsikurti mums dar nežinomose, joms ne itin būdingose teritorijose, o prasidėjus ankstyvam šių plotų šienavimui, pasitraukė į mums žinomas buveines“, – pridūrė kolega Žymantas Morkvėnas.

106 – nėra didelis skaičius, ypač, tokiems mažiems paukščiams kaip meldinė nendrinukė. Nepalankios sąlygos migracijos metu ar žiemojimo vietose gali greitai tokią populiaciją sumažinti. Panašių paukštelių – ežerinių nendrinukių – Lietuvoje yra daugiau nei 300 tūkstančiai.

Naujausių apskaitų duomenimis, Lietuvoje šiemet užfiksuoti net 76 giedintys meldinių nendrinukių patinėliai. Tai yra net 52% daugiau nei praėjusiais metais.

Šių paukščių populiacijos drastiškas mažėjimas Europoje stebimas jau ilgą laiką. Per praeitą šimtmetį išnyko 95 proc. šios rūšies populiacijos, nuo 2011 metų meldinės nendrinukės nebeperi Vengrijoje, kitose šalyse jų taip pat mažėja. 2004 m. Lietuvoje buvo virš 300 giedančių patinėlių, 2011 metais – tik 90, o 2013 metais suskaičiuota vos 50. Meldinė nendrinukė – išskirtinai europinė paukščių rūšis, 2013 metais perėjusi vos 4 Senojo žemyno šalyse. Jei Europoje jos neliks, ji išnyks visame pasaulyje.

„Šie metai nustebino – nesitikėjome tokio pagausėjimo,“ – pristatydamas apskaitos rezultatus Šilutės rajono ūkininkams sakė tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos darbo grupės narys Žymantas Morkvėnas.

„Tai vienareikšmiškai džiugi žinia visiems, kurie prisidėjo prie šio paukščio saugojimo. O jų buvo tikrai daug!", – kalbėjo Ž. Morkvėnas, vardindamas pagalbininkus. – "Pirmiausia, dėkojame ūkininkams, kurie pastaruosius trejus metus geranoriškai atidėjo šienavimą leisdami meldinėms nendrinukėms sėkmingai užauginti savo vaikus; taip pat – saugomų teritorijų direkcijų darbuotojams ir Šilutės savivaldybės komandai, kurie nuolat mums talkina įgyvendinant įvairias veiklas“.

Nuo 2011 metų Baltijos aplinkos forumas kartu su partneriais vykdo meldinei nendrinukei tinkamų buveinių atkūrimo darbus daugiau nei 1000 ha plote. Šimtuose hektarų ekspertai jau stebi akivaizdžius pasikeitimus – į šias unikalias šlapynes po truputį grįžta viksvos, naujai atvertuose plotuose kuriasi meldinės nendrinukės (šiais metais didelė jų dalis įsikūrė Žuvinto ir Kliošių šlapynės), grįžta kiti paukščiai – didžiosios kuolingos, stulgiai, perkūno oželiai, balinės pelėdos, gervės ir kiti. „Labai svarbu drauge pasidžiaugti pirminiais apskaitos rezultatais – tai telkia bendraminčius ir suteikia jėgų tęsti pradėtus darbus. Juk dar reikia nemažai nuveikti, kol meldinių nendrinukių populiacija taps stabilia,“ – susitikimą su ūkininkais užbaigė Žymantas Morkvėnas.