Dienomis Menorkoje šiluma galima mėgautis daugiau nei 130 paplūdimių, o vakarais – kvapą gniaužiančiais saulėlydžiais vakarinėje salos pakrantėje. Be to, šis kraštas garsėja ir kulinariniu paveldu: čia buvo sukurtas bene populiariausias padažas visame pasaulyje.

Neaprėpiamos erdvės pojūtis

Lyginant su kitomis Balearų salomis, Menorkoje yra mažiausiai gyventojų, mat praktiškai visa salos žemė yra biosferos rezervatas, saugomas UNESCO – statybos ar infrastruktūros kūrimas ten yra griežtai ribojamas.

„Menorka yra mėgstama vietinių ispanų ir kaimynų europiečių. Pagal gyventojų skaičių ji prilygsta Šiaulių miestui, tačiau plotu yra 10 kartų didesnė. Žmonių sezono metu čia nebūna gausybė, o pažvelgus bet kuria kryptimi atsiveria Viduržemio jūros platybės. Kadangi salos dar nėra nugulę turistai,  erdvės pojūtis čia – neapsakomas“, – sako Akvilė Barakauskaitė, vieno tarptautinio kelionių organizatoriaus produkto vadybininkė.

Pasak jos, iš visų didžiųjų salų Balearuose Menorka kol kas yra lankoma mažiausiai. Palankiausias metas čia atvykti yra ankstyvas ruduo: rugsėjis – vienas šilčiausių metų mėnesių.

131 paplūdimys

Bendras Menorkos pakrantės ilgis siekia daugiau nei 200 km. Kadangi saloje yra net 131 paplūdimys, čia galima rasti tinkamų kiekvieno norams. Gausu draugiškų šeimoms su mažais vaikais, balto, gelsvo, švelnaus smėlio arba laukinių, uolėtų, skalaujamų dangaus žydrumo vandeniu.

„Svečius priimantys viešbučiai, ne paslaptis, stengiasi, kad prie jūros nueiti būtų kuo patogiau: jie įsikūrę 200, 100 ar vos 50 m atstumu nuo paplūdimio. Kadangi vandens pakrantė saloje yra įspūdingo ilgio, leisti laiką prie jūros labai patogu: žmonės čia nėra sugulę šalia vienas kito, nėra grūsčių, eilių ar konkurencijos, kas pirmas ir kur geresnėje vietoje pasities gultą“, – sako A. Barakauskaitė.

Menorkoje poilsiautojai dažnai atranda saulės vonias ir poilsį prie vandens iš naujo: suvokia, kad dieviško grožio paplūdimiuose galima ilsėtis be spūsčių ir streso.

Vienas didžiausių uostų pasaulyje

Laikas Menorkoje tarsi sulėtėjęs: nuvažiuoti nuo vieno salos kranto iki kito galima per valandą. Eismo gatvėse čia nedaug – kur kas spartesnis yra Mahono uosto ritmas. Tai vienas didžiausių natūralių uostų visoje planetoje – 5 km ilgio ir beveik 1 km pločio.

Viduramžiais šis uostas buvo vienas svarbiausių strateginių objektų Viduržemio jūros regione. Šiomis dienomis jis diktuoja viso Mahono miesto rimtą: čia švartuojasi kruiziniai laivai, plaukia ekskursijos, veikia vandens taksi. Aplink uostą įsikūrę ir gausybė traukos objektų: kavinių, barų, parduotuvėlių.

Laivus šaukiantis Mahono uostas neapsieitų be visoje Menorkoje sumaniai išdėstytų švyturių: nors sala nedidelė, jų čia net 7, o seniausias pastatytas dar 1852 m. Vienas įspūdingiausių švyturių – Cap d'Artrutx, kuriame šiuo metu veikia dar ir restoranas.

Visi švyturiai yra veikiantys ir vis dar nušviečia kelią jūrų keliautojams, o juos supanti aplinka – įspūdinga, atverianti jūros platybes, uolų kalnagūbrius, salos panoramą.

„Užkopus ant vakarinėje pakrantėje esančių švyturių kalvų, galima stebėti tobulus Menorkos saulėlydžius – į Viduržemio jūrą skęstanti saulė yra vienas įspūdingiausių vaizdų, kurį nemokamai kas vakarą atveria Balearų salos“, – sako moteris.

Majonezas – iš Mahono

Nors Menorkos kraštovaizdis įspūdingas, verta apsilankyti ir miesteliuose: didžiausias jų yra sostine tituluotas Mahono (isp. Mah ó n) miestas, vietinių katalonų dar vadinamas Maó. Čia verta pamatyti britų kurtą La Mola fortą, Illa del Rei ligoninės pastatą su sodais ir VI a. bazilika, Santa Maria de M aó katedrą, salos istoriją pasakojantį Menorkos muziejų. Kitoje salos pusėje nei Mahonas yra senoji sostinė – Ciutadella, kurioje architektūros, istorijos ir ankstyvosios civilizacijos pėdsakų dar daugiau.

Įdomu tai, kad Mahone pirmą kartą buvo sumaišytas kiaušinių ir sauso pieno padažas arba tai, ką dabar vadiname majonezu. Kalbama, kad šio padažo ištakos mena dar XVIII a. – vienas prancūzų Rišelje kunigaikščių, paragavęs majonezo, iškart parsivežė jo receptą į Prancūziją, o paskui žinią apie nuostabų skonį paskleidė po visą pasaulį.

„Menorka garsėja ne tik sostinėje gamintu majonezu, čia lankantis būtina paragauti vietinės gastronomijos patiekalų: caldereta de llagosta omaro troškinio, oliaigu pomidorų sriubos ir suvalgyti buñuelos deserto – autentiškų, spurgas primenančių saldėsių“, – mini A. Barakauskaitė.

Namiškius pradžiugins valgomos lauktuvės – M aó sūris su jūros druska.

Skanus maistas, nedaug turistų, nuostabi gamta ir ramūs saulėlydžiai – viskas, ko reikia tobuloms rudens atostogoms Menorkoje, per kurias į saujas kris vasaros likučiai, gaivins Balearų vėjai ir Viduržemio jūros mėlis.

„Menorka – nedidelė sala Viduržemio jūroje. Jos ilgis nesiekia nė 50 km, o plotis – 20 km. Taigi, sala nedidelė, tačiau joje niekada nebus ankšta. Priešingai nei kaimyninėje Maljorkoje, čia nerasite turistų knibždėlyno, gigantiškų viešbučių kompleksų ar tirštai nugultų paplūdimių, – sakė Dagnė Sannikova, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Produkto skyriaus vadovė. – Kodėl? Nes beveik pusė Menorkos – tai UNESCO biosferos rezervatas, panašiai kaip mūsiškis Žuvintas“.

Paplūdimiai

Menorka sklidina gamtos grožio. Ir nebūtina į ją žvelgti pro viešbučio langą ar nuo paplūdimio gulto – žygiai pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis leis įvertinti šios vietovės išskirtinumą.

Nors, tiesą sakant, niekas jūsų nepeiks, jeigu nedemonstruosite ryžto trauktis iš pajūrio paplūdimių – atitverti vaizdingomis uolomis bei miškais, su baltu švariu smėliu, mėlyno vandens paviršiuje blizgančia saule ir laiku, kuomet nereikia niekur skubėti ir suspėti. Ne kiekvienam užteks valios visų atostogų nepraleisti tokiame paplūdimyje.

Kiek valingesni galės tiesiog iš vieno paplūdimio kraustytis į kitą. Nes Menorkoje jų yra daug. Iš viso – 131. O tai daugiau nei Maljorkoje ir Ibisoje kartu sudėjus. Tiesa, uolos ir baltas smėlis – pietinės salos dalies pakrančių pranašumas. Salos šiaurėje uolas keičia kalvos, baltą smėlį – sodriai geltonas. Žmonių čia mažiau, užtat vanduo dar švaresnis ir skaidresnis. Taigi, vien paplūdimiai yra pakankamai svari priežastis aplankyti Menorką. Tačiau jie nėra vienintelė šios salos vertybė.

Norite pajudėti?

„Menorkos miesteliai, kaip ir dera idiliškoms Viduržemio jūros saloms, pasitiks baltomis, saulėje švytinčiomis sienomis, gotikinėmis bažnyčiomis ir akmeniniais jaukiais senamiesčiais bei maurų architektūros palikimu. Dažno miestelio atributas – nedidelis, jaukus uostas bei gausybė restoranų. O tai reiškia, kad gerų žuvies ir jūrų gėrybių patiekalų čia rasite labai nesunkiai“, – pasakojo D. Sannikova.

Domina istorija? 700 km2 ploto Menorka gali pasiūlyti daugiau nei 1,5 tūkst. archeologinių vietų. Seniausioms jų – per 4 tūkst. metų. Tad čia yra visko: apversto laivo formos akmeninės kapavietės navetas, akmeniniai įtvirtinimai talaiots, uolose iškirsti senoviniai nekropoliai ir t. t. Čia taip pat rasite romėnų, ankstyvosios krikščionybės, islamiškąjį salos periodą menančius statinius. Ir visą tai galima lengvai pasiekti išsinuomotu automobiliu ar tiesiog pėsčiomis.

Norintiesiems pažinti salą yra net 185 km ilgio takas, vedantis aplink visą Menorką – jis atsirado dar 1330 m. ir pirmiausia buvo skirtas apsaugoti salos pakrantes nuo priešų antpuolių.

Kitas ritmas

Menorkoje gyvena viso labo 90 tūkst. žmonių. Gyventojų tankis čia beveik 2 kartus mažesnis nei kaimyninėje Maljorkoje. Tai ramaus ir stiprinančio poilsio sala, kurioje nereikės grūstis ir stumdytis su kitais poilsiautojais nei miestelių gatvėse, nei dviračių takuose, nei eilėse prie maitinimo įstaigų. Neskubriu tempu gyvenantys vietiniai tai pat linkę sustoti pasišnekučiuoti su svečiais.

Tad ši sala tiks tiek mėgstantiesiems paplūdimio poilsį, tiek šeimoms, keliaujančioms su vaikais, tiek gamtos turizmo mėgėjams. „Žinoma, nardymas, kalnų dviračiai, jodinėjimas, golfas, žvejyba, baidarės, o kai kada net ir burlentės – visa tai yra atostogų Menorkoje galimybių sąraše. O norint jį išbandyti, visų pirma reikia atrasti šią salą, kuri jau 2019-ųjų vasaros sezonu bus pasiekiama tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos“, – sakė D. Sannikova.