Tyrimo tęsinys
Žiauriai sumušta aštuoniolikmetė Vilma Dadurkaitė be gyvybės ženklų aptikta 2002 m. vasario 12-osios naktį prie V.Krėvės pr. 26-ojo penkiaaukščio. Dėl merginos nužudymo ir, kaip vėliau paaiškėjo, išžaginimo iki šiol niekas nenuteistas.
„Taip jau būna, kad ne visi nusikaltimai atskleidžiami tą pačią dieną arba labai greitai po jų padarymo. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių. Kas lėmė, kad šis nusikaltimas taip ilgai buvo tiriamas, manau, irgi aiškinsimės ir žiūrėsime, kas buvo padaryta arba ko nebuvo padaryta“, – „Kauno dienai“ sakė Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje L.Pernavas.
L.Pernavas pasakojo, kad J.Snieška Jungtinėje Karalystėje stengėsi neišsiskirti ir gyventi įprastą gyvenimą. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)
Merginos nužudymu įtariamo J.Snieškos sulaikymas buvo tęsinys prieš porą metų pradėto Kamuolinių gaujos ginkluoto nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikaltimų tyrimo. Prieš dvejus metus Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, aiškindamiesi Kamuolinių nusikaltimus, ėmėsi ir seniai visuomenėje užmirštų nusikaltimų.
„Tai yra tęsinys prieš porą metų pradėto tyrimo. Ankstesni sulaikymai, kratos ir visi kiti dalykai buvo pasekmė didžiulio ir ilgalaikio tyrimo. Kaip tas dėliones – kruopelę po kruopelės dėjome ir priėjome prie šio nusikaltimo. Pamatėme, kad turime vieną kitą detalę, už kurios galime užsikabinti, ir pradėjome dėlioti. Tada pamatėme, kad viskas krypsta į Jungtinę Karalystę ir tada jau aš ėmiau kontaktuoti su kolegomis Britanijoje“, – pasakojo L.Pernavas.
Imta tikrinti visa rinkta informacija, žmonės, gyvenamosios vietos. Dalelyčių dėliojimas truko ne vieną mėnesį. „Pagaliau priėjome prie finalo ir pamatėme, kad tai yra mūsų ieškomas žmogus Jonas Snieška. Pasirengimas sulaikymo operacijai taip pat buvo ne vienos dienos reikalas. Reikėjo pasiruošti taip, kad niekas nenukentėtų, – nei jis, nei policijos pareigūnai. Tai pavojingas nusikaltėlis, todėl turėjome būti maksimaliai atsargūs“, – atskleidė L.Pernavas.
Buvo atsargus
Šiuo metu sulaikytasis J.Snieška tebėra Jungtinėje Karalystėje. Po atitinkamų procedūrų jis bus ekstraduotas į Lietuvą. Čia jis galės duoti parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, nes iki šiol to nebuvo galima padaryti, įtariamajam pasislėpus nuo teisėsaugos.
Natūralu, kad per 20 metų J.Snieška pasikeitė. Jis naudojosi net ne vienais svetimais dokumentais ir kitų asmenų tapatybėmis. Konspiravo savo gyvenimą, elgesį, kontaktus, buvo labai atsargus.
„Daug laiko prireikė patikrinti, ar tai mūsų ieškomas asmuo. Jis pasislėpė, atrodo, kai jam buvo 22-eji. Praėjo 20 metų. Per tiek laiko, nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris, net ir nieko nedarant įvyksta išvaizdos pokyčių. Buvo atlikta daug sudėtingų ir slaptų veiksmų, siekiant įsitikinti. Informacija buvo tikrinta keletą kartų per įvairius šaltinius“, – tęsė L.Pernavas.
J.Snieška Jungtinėje Karalystėje buvo sukūręs šeimą su lietuve ir susilaukęs vaikų. Bandė gyventi visiems įprastą, normalų gyvenimą, dirbo, stengėsi neišsiskirti iš minios.
„Tai nebuvo labai paprasta operacija. Aš šiuo atveju palaikiau gerus santykius su britais. Net ne geri, o labai puikūs santykiai. Tad aš tik koordinavau Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Jungtinės Karalystės pareigūnų darbą. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, Kauno apygardos prokuratūros prokurorai atliko didžiulį darbą, be jų Jungtinėje Karalystėje nieko nebūtume padarę. Galima kokių nori kontaktų turėti. Ir, priešingai, be nerealios Jungtinės Karalystės pareigūnų pagalbos taip pat nebūtume nieko padarę. Britai viską darė kaip sau, o gal net ir geriau. Buvo superinė komanda. Man buvo malonu koordinuoti tokių pareigūnų veiksmus“, – gerų žodžių komandai negailėjo L.Pernavas.
Kol J.Snieška laiką leidžia sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, tikrinama ir jo pastarųjų 20 metų veikla, ar po svetimomis tapatybėmis pasislėpęs lietuvis nesusijęs su kokiais nors nusikaltimais Didžiojoje Britanijoje.
V.Dadurkaitės nužudymo byla bus peržiūrima iš naujo, tačiau kol kas neatskleidžiama, ar be J.Snieškos bus atnaujintas tyrimas kito kaltinamojo atžvilgiu. (Policijos nuotr.)
Du įtariamieji
Persikelkime į 2002 m. Tuomet „Kauno diena“ rašė, kad žiauriai sudarkyta leisgyvė V.Dadurkaitė buvo aptikta prie V.Krėvės pr. 26-ojo penkiaaukščio. Mergina buvo nuoga ir be sąmonės. Ant jos kaklo buvo užveržtos moteriškos pėdkelnės. Veidas buvo taip sužalotas, kad neįmanoma buvo nustatyti, kiek nužudytajai galėtų būti metų.
Žiauriai sumušta mergina be gyvybės ženklų aptikta 2002 m. vasario 12-osios naktį prie V. Krėvės pr. 26-ojo daugiabučio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Tokią ją apie 23.30 val. atrado triukšmo iš miego pakelti šio penkiaaukščio gyventojai.
Taip ir neatgavusi sąmonės, po pustrečios paros aštuoniolikmetė mirė Kauno klinikų neurochirurgijos reanimacijos skyriuje. Nustatyta, kad tąnakt ji buvo ir išžaginta. Jos drabužiai rasti prie gretimo penkiaaukščio.
Po savaitės buvo sulaikytas šiuo šiurpiu nusikaltimu įtariamas nužudytosios mikrorajono kaimynas Klaidas Kanarskas. Turėta duomenų, kad su šiuo už turto prievartavimą jau teistu, tuomet 26 metų kauniečiu mergina susipažino prieš mėnesį iki savo žūties.
Apsistota ties versija, kad ji buvo nužudyta iš keršto. Turėta galvoje slapti aukos ir įtariamojo jos nužudymu susitikinėjimai, apie kuriuos kažką sužinojo šio draugė, dėl to galėjo būti užgautos vyriškio ambicijos.
V.Dadurkaitė patykota grįžtanti į namus iš Taikos prospekte butą nuomojančio savo draugo. Šis tą vakarą jos nepalydėjo, o važiuoti taksi mergina atsisakė pati. Kelias į namus driekėsi apytamsiais pereinamais Dainavos mikrorajono kiemais.
Dėl merginos nužudymo pradėtas tyrimas strigo nuo pat pradžių. Praėjus dviem savaitėms po merginos nužudymo, įtarimai buvo pareikšti dviem bendrams – K.Kanarskui ir J.Snieškai, tačiau pastarasis jau buvo spėjęs pasislėpti. K.Kanarskas buvo suimtas trims mėnesiams.
Nusikaltimo tyrimo metu keitėsi net trys prokurorai. Vienas jų K.Kanarskui skirtą kardomąją priemonę sušvelnino – suėmimą pakeitė į namų areštą. Galiausiai K.Kanarskui panaikintas ir kaltinimas: prokuroro nutarimu baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, sustabdant ir parengtinį tardymą dėl V.Dadurkaitės nužudymo iškeltoje byloje. Prokuroro nutarime buvo teigiama, kad byla K.Kanarskui nutraukta „nesurinkus pakankamai svarių įrodymų, kad būtų galima įrodyti jo kaltę“.
Kraupios ekspertizės išvados
„Kauno diena“ tuo metu aprašė ir vienos liudininkės, tą naktį mačiusios siautėjusius sadistus, pastebėjimus. Moteris atviravo, kad, prokurorams paleidus K.Kanarską iš suėmimo, jį matė netoli namų. Tąsyk moteris tvirtino 80 proc. garantuojanti atpažinusi nužudymo naktį pastebėtą nusikaltėlį.
Galiausiai byla dėl aštuoniolikmetės V.Dadurkaitės nužudymo pasiekė teismą. Kaltinamųjų suole sėdėjo vienas K.Kanarskas, kuris savo kaltę neigė.
Teisme buvo paskelbtos kraupios nužudymo detalės. Įvykio vietą apžiūrėję teisėsaugininkai nustatė, kad mergina buvo ne tik mušama kumščiais bei spardoma. Jos galva buvo daužoma į penkiaaukščio balkoną, ant kurio liko nemažai kraujo dėmių.
Ekspertų išvadose skelbiama, kad aštuoniolikmetei buvo padaryta daugiau kaip 30 įvairių sužalojimų, vienuolika iš jų – galvos srityje. Merginai buvo sulaužyti abu žandikauliai, stipriai sužalotas visas veidas, kraujosruvomis nusėtas kūnas. Sadistų auka mirė kraujui išsiliejus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais.
Nors teisiamas K.Kanarskas patvirtino pažįstantis parduotuvėje kasininke dirbusią merginą, tačiau kategoriškai neigė turintis ką nors bendra su jos nužudymu.
Anot kaltinimą teisme palaikiusio prokuroro, K.Kanarsko nuotraukoms pasirodžius spaudoje, viena liudytoja atpažino, kad įtariamasis panašus į nusikaltimo vietoje matytą jaunuolį. Be to, dvi merginos, tragišką vakarą leidusios laiką su K.Kanarsku ir J.Snieška, teigė girdėjusios, kaip Klaidas kažkam telefonu grasino, o vėliau du draugai pusvalandžiui išvažiavo.
K.Kanarsko pažįstamos patvirtino, kad spaudoje pasirodžius straipsnių apie V.Dadurkaitės nužudymą, Klaidas su Jonu atidžiai skaitė publikacijas ir juokėsi, kaltindami vienas kitą. Vaikinai aiškino, kad Vilma nebuvo nužudyta pasmaugiant, kaip kad buvo rašoma, nors ant jos kaklo buvo rastos moteriškos pėdkelnės.
Kas lėmė, kad šis nusikaltimas taip ilgai buvo tiriamas, manau, irgi aiškinsimės ir žiūrėsime, kas buvo padaryta arba ko nebuvo padaryta.
Per ginamąją kalbą K.Kanarsko advokatas apgailestavo, kad jo klientas esą per žiniasklaidą „jau tris kartus buvo parodytas visai Lietuvai kaip nusikaltimo kaltininkas“, nors jo kaltę turėtų pripažinti tik teismas. Gynėjas byloje pasigedo svarių argumentų, įrodančių, kad būtent K.Kanarskas nužudė V.Dadurkaitę. Advokatas suabejojo liudytojų parodymais, kurie parengtinio ir teisminio tardymo metu nebuvo vienodi bei nuoseklūs.
Jis taip pat akcentavo, kad ant K.Kanarsko drabužių ekspertai neaptiko nei nužudytosios kraujo, nei jos drabužių pluošto. Nusikaltimo vietoje taip pat nesurasta nė vieno pėdsako, kurį būtų galima priskirti K.Kanarskui. O pastarasis su V.Dadurkaite bendravo ne taip intensyviai, kad dėl to būtų iširusi jo šeima.
Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė teismo K.Kanarskui skirti keturiolika metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo sprendimu surinktų įrodymų nepakako K.Kanarsko kaltei įrodyti.
