LAT pradėjus posėdį, vienas iš nuteistųjų byloje, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis pareiškė neturintis advokato. Anot jo, po apkaltinamojo teismo sprendimo išlaidos už gynėją iš jo buvo išieškotos ir šiuo metu jis neturi advokato, kuris atstovautų jam kasaciniame teisme.

„Neturiu advokato, neturiu lėšų jam nusisamdyti. (...) Visi proceso dalyviai turi advokatus, tai manau, kad ir man advokatas yra būtinas“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs Š. Gustainis.

Byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka prašė prie bylos pridėti dokumentus apie partijos bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia 8870 eurų. Analogišką prašymą teikė ir Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis, jis nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos siekia 5000 eurų.

LAT teisėjų kolegija partijų atstovų prašymus tenkino, o Š. Gustainio prašymo skirti jam advokatą netenkino. Kaip nurodė teisėjų kolegijos pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teismas nenustatė įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių Š. Gustainiui šioje teisminio proceso stadijoje turėtų būti skirtas advokatas.

Teismas priėmė 12 kasacinių skundų

Kaip anksčiau skelbė LAT, „MG Baltic“ byloje priimti nagrinėti 12 kasacinių skundų: nuteistojo, parlamentaro Vytauto Gapšio ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo, buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir jo gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus, nuteistojo, buvusio liberalo Š. Gustainio, nuteistojo, eksparlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, nuteisto juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG grupė“) atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo juridinio asmens „Liberalų sąjūdis“ atstovo advokato R. Jurkos, nuteistojo juridinio asmens „Darbo partija“ atstovo advokato V. Sviderskio.

Teismo posėdyje trečiadienį trumpai apžvelgti priimti nagrinėti nuteistųjų ir jų atstovų kasaciniai skundai. Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo – prašo LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaltinamieji buvo išteisinti. Nuteistieji savo skunduose nurodo, kad netenkinus šio prašymo, LAT prašoma grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Visi proceso dalyviai turi advokatus, tai manau, kad ir man advokatas yra būtinas.

Darbo partijos advokatas: juridinis asmuo iš viso neturėjo būti traukiamas atsakomybėn

Už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu „MG Baltic“ byloje nuteistos Darbo partijos advokatas V. Sviderskis, LAT posėdyje pristatydamas kasacinio skundo argumentus, pažymėjo prašantis panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Advokatas teigė nesutinkantis su Apeliacinio teismo išvada, kad byloje nuteistas V. Gapšys veikė Darbo partijos vardu. V. Sviderskis pastebėjo, jog teismas yra išvardijęs įvairias tuometines politikos pareigas, tarp kurių – ir Darbo partijos frakcijos Seime nario.

„Negalima vardyti pareigų, kurios nesusijusios su V. Gapšio pareigomis partijoje“, – dėstė advokatas.

V. Sviderskis stebėjosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas plačiau neaptarė V. Gapšio santykio su Darbo partija, nenurodė, kokiomis aplinkybėmis politikas veikė juridinio asmens vardu.

„Juridinis asmuo neturi teisės prisiimti atsakomybės už fizinio asmens veikimą ir apskritai negali būti traukiamas atsakomybėn. (...) V. Gapšys, veikdamas pats, negali užtraukti atsakomybę visam juridiniam asmeniui“, – tikino advokatas.

Savo kalboje V. Sviderskis kėlė klausimą dėl apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmusio Apeliacinio teismo nešališkumo. Anot jo, 2020 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, minimas sprendimą „MG Baltic“ byloje priėmęs tuometinis Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis.

„Yra nustatyta, kad teisėjas A. Bielskis tiesiogiai susitarė ir priėmė kyšį. (...) Toks teisėjas negalėjo nagrinėti šios bylos“, – pabrėžė V. Sviderskis.

Kaip skelbta anksčiau, A. Bielskis, kaip specialusis liudytojas, buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.

Apeliacinis teismas, pripažinęs Darbo partiją kalta dėl korupcinių veikų, nurodė, kad juridiniam asmeniui atstovavo parlamentaras, tuometinis „darbietis“ V. Gapšys. Jis, kaip nutarė teismas, pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Apeliacinis teismas skelbė, kad už pažadėtą poveikį tam tikriems asmenims politikas gavo 12,1 tūkst. eurų nuolaidą Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų paramą viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“, kaip užslėptus kyšius. Dėl šių kyšių perdavimo, kaip nustatė teismas, susitarė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir V. Gapšys.

Priminė parlamentinį tyrimą apie koncerną „MG Baltic“

Juridinio asmens koncerno „MG Grupė“ advokatas Linas Belevičius pažymėjo nesutinkantis su Apeliacinio teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta, kad koncernas pripažintas kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Anot koncerno gynėjo, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad juridinio asmens kaltumą siejamas su tuo, kad R. Kurlianskis, susitikinėdamas su politikais ir tardamasis dėl poveikio darymo, kyšių, veikė „MG Baltis“ (dabar – „MG Grupė“) vardu, neturi pagrindo.

„Pagal faktines aplinkybes R. Kurlianskio negalima vadinti koncerno faktiniu vadovu“, – pažymėjo advokatas.

L. Belevičiaus teigimu, R. Kurlianskis ėjo pareigas tam tikrose kitose įmonėse, pavyzdžiui, „MG Baltic Media“, „LNK“. Šie juridiniai asmenys yra susiję su koncernu „MG Baltic“, tačiau juos negalima tiesiogiai sieti, tapatinti su koncernu.

Pagrindinis kyšio dalykas yra degtinės butelis ir pinigai, kuriuos R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui.

„Visais atvejais dėl visų veikų, kurios yra inkriminuotos, naudą galėjo gauti kitos savarankiškos įmonės, interesą galėjo turėti kitos įmonės, bet ne koncernas“, – aiškino L. Belevičius.

Advokatas akcentavo, kad ir to paties R. Kurlianskio susitikimų su buvusio parlamentaro E. Masiulio metu atliktų veiksmų nereikėtų traktuoti kaip veiksmų, kurie R. Kurlianskio buvo daryti koncerno „MG Baltic“ vardu ar koncerno interesais.

„Pagrindinis kyšio dalykas yra degtinės butelis ir pinigai, kuriuos R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui. Byloje nenustatyta, kad degtinės butelis ar pinigai priklausytų koncernui“, – dėstė L. Belevičius.

Jis svarstė, kad Apeliacinis teismas, priėmęs byloje apkaltinamąjį sprendimą, galėjo patirti politinę įtaką. Šią mintį jis grindė tuo, kad minėtas teismas rėmėsi 2018 m. Seime patvirtintos parlamento laikinosios tyrimo komisijos išvada, kurioje koncernas „MG Baltic“ yra pavadintas grėsme nacionaliniam saugumui.

„2018 m. Seimo nutarimu patvirtinta tyrimo komisijos išvada, kurioje teigiama, kad koncernas buvo nusikalstama organizacija, kuri darė įtaką politikams. (...) Teismas procese remiasi šiuo politiniu dokumentu. Tai niekaip nesiderina su teismo nepriklausomumu nuo politinės valdžios“, – tvirtino advokatas.

Liberalų sąjūdžio advokatas R. Jurka, kaip ir kitų byloje nuteistų juridinių asmenų gynėjai, nurodė, kad nuteisti fiziniai asmenys veikė atskirai, o ne juridinių asmenų vardu. Šiuo atveju, anot jo, E. Masiulis, susitikdamas su R. Kurlianskiu, bendraudamas su juo, veikė ne Liberalų sąjūdžio interesais, o kaip Seimo narys.

„Teismas E. Masiulio veiksmus traktuoja kaip Seimo nario, politiko veiksmus, tačiau jo veiksmų nauda nukreipiama į juridinio asmens naudą“, – stebėjosi advokatas.

Anot jo, Liberalų sąjūdis niekaip nebuvo įpareigojęs nei E. Masiulį, nei byloje nuteistus G. Steponavičių ar Š. Gustainį veikti juridinio asmens vardu.

R. Jurka pažymėjo prašantis LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

R. Kurlianskis: nė viename pokalbyje nefiksuotas susitarimas dėl nusikalstamų veiksmų

Laisvės atėmimo bausme byloje nuteistas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis LAT posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Jis šiuo metu yra įkalintas Kauno kalėjime.

Nuteistasis pabrėžė esantis nustebęs, kad, remiantis bylos medžiaga, jis slaptomis priemonėmis buvo sekamas apie 11 metų. Pasak R. Kurlianskio, iš pradžių jo atžvilgiu buvo vykdytas kontržvalgybinis sekimas, o vėliau – kriminalinės žvalgybos veiksmai.

Savo kasaciniu skundu R. Kurlianskis kvestionuoja jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, siekia įrodyti, kad buvo sekamas neteisėtai.

„Slaptų priemonių taikymas daugiau negu 10 metų mano atžvilgiu buvo neteisėtas“, – tvirtino nuteistasis.

R. Kurlianskis kėlė klausimą, kodėl teisėsauga ar žvalgyba nesiėmė jokių veiksmų anksčiau, jei sekant jį, galėjo būti fiksuoti galimai nusikalstami veiksmai ar korupciniai susitarimai su politikais.

Nuteistasis, kalbėdamas apie apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą, pažymėjo su juo nesutinkantis ir prašė LAT minėtą sprendimą panaikinti, paliekant galioti išteisinamąjį pirmos instancijos teismo nuosprendį byloje.

R. Kurlianskis dėstė, kad susitikimų su įvairiais politikais metu nėra karto nesiekė sudaryti ir nesudarė korupcinių susitarimų.

„Nė viename pokalbyje neužfiksuotas susitarimas ar principas „tu – man, aš – tau“. (...) Daugelyje epizodų neužfiksuotas net susitarimas dėl veiksmų, juo labiau – dėl nusikalstamų veiksmų“, – dėstė nuteistasis.

Jis pažymėjo, kad susitikimų su parlamentarais metu nuolat kalbėdavosi apie Seime svarstomus įstatymų pakeitimų projektus. Anot R. Kurlianskio, jis tuomet buvo ir kelių asociacijų, susijusių su verslu, narys, tad, jo teigimu, pokalbiai su politikais apie įstatymines iniciatyvas jam buvo natūralus veiksmas.

„Mano domėjimasis teisėkūra, ypač, kuri susijusi su verslo aplinka, yra natūralus“, – tvirtino R. Kurlianskis.

Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.

Anot Apeliacinio teismo, koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, Š. Gustainį, G. Steponavičių bei V. Gapšį siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai. Teismas nustatė, kad R. Kurlianskio ir minėtų buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai.

R. Kurlianskio advokatas: teisėjo statusas galėjo lemti jo pažeidžiamumą

Nuteistojo R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas LAT posėdyje apžvelgė keletą bylos epizodų, susijusių su buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento susitikimais su V. Gapšiu.

Jis priminė, kad, bylos duomenimis, R. Kurlianskis esą neteisėtai siekė politikų paramos Seime priimant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.

S. Slapšinskas pažymėjo nesutinkantis su tokiomis išvadomis. Anot jo, Apeliacinis teismas be pagrindo neatsižvelgė į faktą, kad parlamentaras V. Gapšys dar iki pokalbių su R. Kurlianskiu apie kelio Vilnius– Utena rekonstrukciją pats ėmėsi tam tikrų iniciatyvų dėl minėto nutarimo. Tai, pasak advokato, įrodo, kad R. Kurlianskis nesiekė daryti įtakos sprendimams Seime dėl minėto kelio remonto.

„V. Gapšys pusė metų iki pokalbio su R. Kurlianskiu registravo Seime siūlymą, kuriuos jis siūlė sumažinti kelio remonto kainą“, – pažymėjo S. Slapšinskas.

R. Kurlianskio advokato teigimu, Apeliacinis teismas be pagrindo nustatė, kad R. Kurlianskis siekė daryti įtaką ir dėl sprendimų, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo pataisų parlamente svarstymu. S. Slapšinskas pažymėjo, kad šiuo atveju R. Kurlianskio pokalbių su buvusiu liberalu Š. Gustainiu metu nebuvo minimos minėto įstatymo pataisos, tad, anot advokato, nėra pagrindo kalbėti apie buvusio „MG Baltic“ viceprezidento bandymą daryti įtaką dėl teisės akto priėmimo Seime.

Kitas R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius taip pat akcentavo, jog Apeliacinis teismas be pagrindo neįvertino anksčiau keltų klausimų dėl R. Kurlianskio atžvilgiu vykdytų sekimo veiksmų. Advokato skaičiavimais, jo ginamasis buvo sekamas iš viso apie 13 metų.

„Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gauta ir nemažai duomenų apie R. Kurlianskio privatų gyvenimą“, – stebėjosi advokatas.

G. Danėlius pažymėjo, kad, nagrinėjant teismų sprendimus leisti sekti R. Kurlianskį, peršasi išvada, jog pareigūnai jo ginamojo atžvilgiu atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus neteisėtai.

Advokatas LAT posėdžiu metu kėlė klausimus dėl galimos įtakos „MG Baltic“ byloje sprendimus priėmusiems teisėjams. Jis priminė, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant bylą, tuometinis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus žiniasklaidai kalbėjo apie tai, kad „byla yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti“.

„Iš STT direktoriaus interviu turinio susidaro įspūdis, kad direktoriaus kalbėjo apie maksimalias bausmes kaltinamiesiems“, – apie galimą įtaką teismui kalbėjo G. Danėlius.

Jis taip pat priminė, kad apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos narys A. Bielskis, kaip specialusis liudytojas, apklaustas vadinamojoje teisėjų politinės korupcijos byloje.

„Toks teisėjo A. Bielskio statusas galėjo lemti teisėjo pažeidžiamumą“, – tvirtino advokatas.

Be to, pasak G. Danėliaus, STT pareigūnas Jurijus Skuder dalyvavo tiek teisėjų korupcijos bylos, tiek „MG Baltic“ bylos ikiteisminiuose tyrimuose, o būtent teisėjas A. Bielskis inicijavo J. Skuder apklausą teisme, nagrinėjant „MG Baltic“ bylą apeliacinėje instancijoje.

G. Danėliaus manymu, tokios aplinkybės gali sudaryti įspūdį apie tam tikrus A. Bielskio ir teisėsaugos ryšius.

„Toks pasidalijimas paslaugomis, tokia regimybė gali susidaryti, žiūrint iš šono“, – sakė R. Kurlianskio gynėjas.

G. Danėliaus savo kalboje pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, Apeliacinis teismas, nustatęs, kad R. Kurlianskio E. Masiuliui duoti 90 tūkst. eurų yra kyšis, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Galiausiai, advokato manymu, Apeliacinis teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems „MG Baltic“ byloje, turėjo įvertinti ir paties baudžiamojo, teisminio proceso pobūdį, trukmę. 

„Pats baudžiamasis procesas nebuvo lengvas ir paprastas. R. Kurlianskis, kad galėtų dalyvauti jame, atsisakė darbo, verslo. Pats procesas buvo pakankamai ilgas, tai buvo tarsi bausmė. Manau, kad teismas, skirdamas bausmes, turėjo atsižvelgti ir į tai“, – tvirtino G. Danėlius.

Teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, baudas

Kaip anksčiau skelbė LAT, atsižvelgus į tai, kad „MG Baltic“ byla yra sudėtinga, didelės apimties, ilgą baudžiamojo proceso byloje trukmę (kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat į tai, kad byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – ši byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina kasacine byla, o bylos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Parodymuose apie galimus susitarimus dėl palankių sprendimų bylose minimos teisėjų pavardės

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, su kuria susipažino ELTA, nusprendė tenkinti prokurorų prašymą ir patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Drąsučio Zagrecko atžvilgiu. Nutartyje nurodoma, kad šis asmuo bendradarbiavo su teisėsauga, padėjo išaiškinti „organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas“. Dokumente fiksuoti D. Zagrecko pasakojimai apie susitikimus su teisėjais, kitais asmenimis. Nurodoma, kad susitikimų metu esą tartasi dėl kyšių davimo, siekiant D. Zagrecko ginamųjų asmenų bylose palankių sprendimų priėmimo.

Teismo nutartyje minimi ir du Apeliacinio teismo teisėjai, tai yra L. Šiukšta ir A. Bielskis (2023 m. gruodį išėjo į pensiją), kurie vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje praėjusių metų lapkritį priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

„2013 m. (…) susitikimų, vykusių Lietuvos apeliacinio teismo patalpose, (…) metu D. Zagrecas, veikdamas nuteistojo (…) interesais, tiesiogiai susitarė ir davė valstybės tarnautojui – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui (…) , o jis tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė 2000 eurų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad būdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, baudžiamojoje byloje (...) teisėjų kolegijos pranešėju paskirtų Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Liną Šiukštą“, – nurodoma dokumente.

Teismo nutartyje taip pat minimas Apeliacinio teismo teisėjas A. Bielskis, kuris buvo „MG Baltic“ bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas.

„2013–2014 metais (…) susitikimo, vykusio Lietuvos apeliacinio teismo patalpose, (…) metu D. Zagreckas, vykdydamas susitarimą (…), tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti valstybės tarnautojui – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Albinui Bielskiui, o A. Bielskis tiesiogiai susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 10 000 eurų – už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, kad A. Bielskis teisėjų kolegijoje kartu su teisėjais (...), nagrinėdamas (...) apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje (...) dėl Panevėžio apygardos teismo (...) nuosprendžio, kuriuo A. Z. buvo išteisintas, (...) paliks pirmos instancijos teismo sprendimą“, – dėstoma dokumente.

Apeliaciniam teismui nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, 2022 m. A. Bielskį bandyta nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Tąkart buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius paskelbė turintis žinių, kad teisėjas kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje. Vis dėlto A. Bielskis nebuvo nušalintas.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.

Vadinamasis teisėjų korupcijos skandalas kilo 2019 m., kai teisėsauga pranešė atliekanti tyrimą dėl teisėjų ir advokatų galimų susitarimų, siekiant daryti įtaką sprendimų priėmimui tam tikrose bylose. Tąkart pranešta, jog už parankius teisėjų sprendimus buvo žadėti ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. eurų, o bendra kyšių suma esą gali siekti 400 tūkst. eurų. Šiuo metu vadinamoji teisėjų korupcijos byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, joje kaltinimai pateikti įvairaus rango buvusiems teisėjams, kurie skandalo pradžioje neteko pareigų.

Klausimą dėl skandale minėtų teisėjų pažeidžiamumo žada kelti LAT

Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime atliekantys buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis ir Seimo narys V. Gapšys Eltai pasakojo, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kurioje minimi teisėjai A. Bielskis ir L. Šiukšta, susipažino jau po Apeliacinio teismo sprendimo.

Nuteistieji teigia, kad, žvelgiant į minėtą teismo nutartį, akivaizdu, kad teisėjai L. Šiukšta ir A. Bielskis figūravo teisėjų korupcijos skandale. Ši aplinkybė, E. Masiulio, leidžia abejoti „MG Baltic“ byloje apkaltinamąjį sprendimą priėmusių minėtų teisėjų nešališkumu.

Teisėjas negalėjo tos bylos („MG Baltic“ – ELTA) nešališkai nagrinėti, nes ji jautė virš savęs giljotiną. Kai tu jauti giljotiną, tai tu galvą nori patraukti.

„Pagrindinis argumentas yra tas, kad šitoje teisėjų kolegijoje – taip jau atsitiko, nežinau, ar viską galima nurašyti atsitiktinumams – iš trijų teisėjų netgi du, tai yra kolegijos pirmininkas A. Bielskis, kuris, beje, po nuosprendžio paskelbimo kitą dieną išėjo į pensiją, ir L. Šiukšta figūravo kitoje byloje, tai yra garsiojoje teisėjų korupcijos byloje“, – Eltai Kauno kalėjime pasakojo E. Masiulis.

„Jeigu mes norime pasiekti ir įvykdyti teisingumą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, kodėl reikia paskirti tokius teisėjus ir sukelti tam tikras prielaidas visokiems įtarinėjimams?“, – kėlė klausimą nuteistasis.

E. Masiulis atkreipė dėmesį į tai, kad ir teisėjų korupcijos, ir „MG Baltic“ byloje procesinių tyrimo veiksmų vienu iš koordinatoriumi buvo tas pas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas Jurijus Skuder.

„Vilniaus miesto apylinkės nutartimi D. Zagreckas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su prokurorais vykdė tam tikrus tolimesnius veiksmus. Teisėjo A. Bielskio atveju jis buvo pakviestas į STT pas pareigūną Jurijų Skuder, A. Bielskiui suteiktas specialaus liudytojo statusas, jis buvo apklaustas. Po tos apklausos buvo kreiptasi į bylą kuruojantį prokurorą, prašant panaikinti A. Bielskiui specialaus liudytojo statusą, paliekant jį paprastu liudytoju“, – dėstė E. Masiulis.

Anot jo, A. Bielskio figūravimas teisėjų korupcijos byloje kelia abejonių dėl teisėjo pažeidžiamumo, galimybių nešališkai priimti sprendimą „MG Baltic“ byloje. E. Masiulis neslėpė, kad šioje situacijoje, žinant, kad minėtam teisėjui baudžiamoji byla nebuvo iškelta, jam įtarimai pareikšti nebuvo, gali kilti svarstymų apie tam tikrus susitarimus su teisėsauga, kuri siekė apkaltinamojo nuosprendžio „MG Baltic“ byloje.

„Galėjo būti, kad tuo metu (tiriant teisėjų korupcijos bylą – ELTA) jam (A. Bielskiui – ELTA) nebuvo kažkokios konkrečios sąlygos iškeltos. „Tu tiesiog jautiesi skoloje ir mes tave kažkurioje mums reikalingoje situacijoje panaudosime“. (...)

Kaip bebūtų, klausimas, ar žmogus pasąmonė – kalbu apie A. Bielskį – praėjus visoms toms istorijos, nebuvo paveikta, ar jis gali objektyviai atsiriboti nuo sprendimo mūsų atžvilgiu? Tarkime, nėra jokių prašymų iš prokurorų, bet ar pasąmonėje žmogus tikrai gali objektyviai viską įvertinti ir priimti sprendimą? Ar žmogus negalvoja, kad „jeigu aš išteisinčiau tuos žmones teisme, gal STT man gali vėl iškelti klausimų?“, – svarstymais dalijosi E. Masiulis.

Jis teigė, kad teisėjo A. Bielskio nenusišalinimas, nagrinėjant „MG Baltic“ bylą Apeliaciniame teisme, esą gali suponuoti, jog minėtoje byloje buvo pažeista teisiamųjų teisė į nešališką teismą. E. Masiulis tvirtino šį argumentą pasitelksiantis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kuris „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą ketina pradėti nagrinėti kitą savaitę.

Analogiškus argumentus kasaciniame teisme žada ir „MG Baltic“ byloje nuteistas V. Gapšys. Jo įsitikinimu, tiek teisėjas L. Šiukšta, tiek ir A. Bielskis, kurie minimi teisėjų korupcijos bylos kontekste, turėjo būti nušalinti nuo „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo.  

„Šitie du teisėjai veikia šitame kontekste, tyrėjas yra tas pats ir toje byloje, ir mūsų byloje. STT vadovas (Žydrūnas Bartkus – ELTA) dar prieš pirmos instancijos teismo nuosprendį („MG Baltic“ byloje – ELTA) pareiškė, kad čia yra klausimas ne apie tai, ar juos reikia nuteisti, ar ne, bet apie tai, kaip stipriai juos reikia nuteisti.

Šitam teisėjui (A. Bielskiui – ELTA) nepradedamas ikiteisminis tyrimas, nepradedama net drausminė byla. Jis žino, kad specialaus liudytojo statusas jam gali būti pakeistas į įtariamojo statusą. Ir teisėjas nagrinėja mūsų bylą, kur STT akivaizdžiai rodo savo suinteresuotumą bylą išspręsti ne bet kokiu būdu, o skiriant pačias griežčiausias bausmes. Prašoma A. Bielskio nušalinimo ir teisėjų kolegija jo nenušalino. Ar tokia kolegija turėjo teisę nagrinėti šią bylą? Tokių klausimai tikrai bus keliami“, – Eltai Kauno kalėjime kalbėjo V. Gapšys.

Nuteistojo manymu, anksčiau STT specialiuoju liudytoju apklaustas teisėjas byloje, kurioje minėtos tarnybos surinktų duomenų pagrindu pareikšti kaltinimai žmonės, nešališku būti negali.

„Teisėjas negalėjo tos bylos („MG Baltic“ – ELTA) nešališkai nagrinėti, nes ji jautė virš savęs giljotiną. Kai tu jauti giljotiną, tai tu galvą nori patraukti“, – aiškino V. Gapšys.

„Manau, vien jau šito turėtų pakakti, kad kasacinis teismas panaikintų Apeliacinio teismo nuosprendį ir bent jau grąžintų bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo“, – pridūrė nuteistasis.

Teisėjas pripažino buvęs apklaustas, bet neigia galimus susitarimus

2022 m. rugsėjį vadinamąją „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas A. Bielskis viešai pripažino STT buvęs apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėjų korupcijos byloje.

„Aš buvau apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, tokiu statusu, manau, nepagrįstai ir skubotai. Man vėliau pateikti atsakymai tai patvirtina“, – sakė A. Bielskis po to, kai teismas nutarė nenušalinti jo nuo „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo. 

Teisėjas neigė svarstymus apie galimus jo susitarimus su teisėsauga.

„Nei su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais, nei su advokatais nesu sudaręs sandorių, neturiu jokio suinteresuotumo nagrinėti bylą šališkai, neturiu pagrindo nusišalinti nuo šios bylos“, – pareiškė A. Bielskis.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

LAT kitą savaitę, balandžio 10 d., ketina pradėti nagrinėti šioje byloje gautus kasacinius skundus, kurių iš viso yra 12. Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo.

Kaip BNS nurodė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė, G. Danėlius su advokatais Dainiumi Baronu, Valdu Rakausku ir verslininku Antanu Petrošiumi išteisinti visiškai.

Remiantis teismo nuosprendžiu, minėti asmenys išteisinti dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat panaikinti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Išteisinamąjį nuosprendį priėmusi teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė keturių nukentėjusiaisiais byloje įvardytų asmenų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Rimas Juodis BNS nurodė, kad galimybė skųsti nuosprendį bus vertinama su juo susipažinus.

„Kai susipažinsime su sprendimu, jo motyvais, tada ir įvertinsime, kokius sprendimus priimti. (...) Įstatymas numato 20 dienų terminą“, – kalbėjo prokuroras.

Išteisintas G. Danėlius BNS sakė tikėjęsis tokio nuosprendžio, faktinių aplinkybių šioje byloje jautęsis ramus – advokatui jos „neatrodė nė kiek inkriminuojančios“.

„Visą laiką, kai susiduri su STT, viskas, ko tikiesi – ne kažkokių faktinių aplinkybių, o vaikščiojimo pro šonines duris. Mano tyrimas yra apie tai, kad STT pareigūnai, kaip ten bebūtų, vaikšto pro šonines duris ir kai apie tai pasakai garsiai, pasirenka geriausią gynybą – dar didesnį puolimą, kuris nustelbia tą žinią. Jiems tiesiog nepavyko“, – teigė G. Danėlius.

Paprašytas patikslinti, ką vadinantis vaikščiojimu prie šonines duris, jis tvirtino žinąs, kad vienas STT pareigūnų buvo užėjęs pas teisėją, sprendusį G. Danėliaus kliento kardomosios priemonės klausimą.

„Tokie STT vaikščiojimai, mano galva, yra neteisėti, skandalingi. Šitą mano suteiktą informaciją, žinią STT bandė nustelbti inicijuodami ikiteisminį tyrimą man pačiam. (...) Manau, kad savo turima galia tikrai naudosis ir išnaudos visas galimybes toliau pulti“, – kalbėjo G. Danėlius.

Tokie STT vaikščiojimai, mano galva, yra neteisėti, skandalingi. Šitą mano suteiktą informaciją, žinią STT bandė nustelbti inicijuodami ikiteisminį tyrimą man pačiam.

Tuo metu BNS perduotame advokatų kontoros „Noor“ vadovaujančiojo partnerio Giedriaus Murausko komentare kontora teigė „neabejojusi savo kolega“.

„Šiandien Vilniaus apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį mūsų kolegai, advokatui ir partneriui Giedriui Danėliui. Niekada neabejojome savo kolega ir visą laiką jį palaikėme. Giedrius yra labai vertinamas dėl savo nepriekaištingos teisininko reputacijos“, – sakė G. Murauskas.

Garsių bylų advokatą G. Danėlių prokuratūra siekė patraukti atsakomybėn dėl galimo neteisėto poveikio buvusiam Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei.

Generalinė prokuratūra prašė pripažinti G. Danėlių kaltu pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą, piktnaudžiavimą, grasinimą valstybės tarnautojui ir trukdymą pareigūno veiklai.

Prokuratūra taip pat siekė, kad teisininkui būtų skirta 75 tūkst. eurų bauda, teisės verstis advokato praktika atėmimas penkeriems metams.

V. Rakauską prokuroras prašė pripažinti kaltu dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo, grasinimo valstybės tarnautojui ir piktnaudžiavimo. Teisininkui siūlyta skirti 50 tūkst. eurų baudą ir ketveriems metams atimti teisę verstis advokato praktika.

Advokatą D. Baroną kaltintojas prašė pripažinti kaltu pagal tokius pat Baudžiamojo kodekso straipsnius, kaip ir V. Rakauską, ir skirti jam 25 tūkst. eurų baudą su draudimu trejus metus verstis advokato praktika.

Bylos duomenimis, 2020 metų pradžioje, siekiant, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Nacionalinio kraujo centro, kaltinamieji esą bandė paveikti STT pareigūnus, informuodami tarnybą apie perimtus konfidencialius tarnybinio pobūdžio duomenis, privačią informaciją apie vieno iš pareigūnų asmeninį gyvenimą.

Kaltinamieji savo kaltę ir per tyrimą, ir teisme neigė.

G. Danėlius gynė Apeliacinio teismo politinės korupcijos byloje kalėti šešerius metus nuteistą buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, taip pat Aukščiausiojo Teismo dėl prekybos poveikiu išteisintą Anykščių merą Kęstutį Tubį.

Už balsavo 115 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai, balsavusių prieš šį siūlymą nebuvo.

„Šis projektas yra sąlygotas Vytauto Gapšio situacijos, kai būdamas įkalinimo įstaigoje jis iš esmės negali atlikti net Seimo nario pareigų, tai tuo labiau jis negali atlikti komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų, o šiuo metu jis yra patvirtintas vienu iš Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų. Tai siūloma išbraukti jį iš pavaduotojų sąrašo“, – posėdžio metu teigė Seimo vicepirmininkas J. Razma.

„Šis komitetas yra išskirtinis, jame yra daug pavaduotojų, tai vieno iš jų išbraukimas neapsunkins komiteto veiklos“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko.

Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje „darbiečiui“ V. Gapšiui skyrė 4 su puse metų nelaisvės.

„Pirmasis žodinis posėdis byloje numatytas 2024 m. balandžio 10 d., 9 valandą“, – ketvirtadienį paskelbė LAT.

Kaip nurodė teismas, atsižvelgus į tai, kad „MG Baltic“ byla yra sudėtinga bei didelės apimties, ilgą baudžiamojo proceso byloje trukmę (kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat į tai, kad byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – ši byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina kasacine byla, o bylos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Anot LAT, byloje priimti nagrinėti 12 kasacinių skundų: nuteistojo, parlamentaro Vytauto Gapšio ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo, buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir jo gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus, nuteistojo, buivusio liberalo Šarūno Gustainio, nuteistojo, eksparlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, nuteisto juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG grupė“) atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo juridinio asmens „Liberalų sąjūdis“ atstovo advokato Raimundo Jurkos, nuteistojo juridinio asmens „Darbo partija“ atstovo advokato Vaidoto Sviderskio.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Darbo partija šioje baudžiamojoje byloje yra pripažinta kalta dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, nuosprendžiu jai skirta 301 tūkst. 280 eurų bauda.

Priimti šios partijos skundą buvo nuspręsta vasario 29 dieną, Eltą informavo LAT atstovė Rimantė Kraulišė.

Už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimą nuteisto ir 376,6 tūkst. eurų bauda nubausto Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka Eltai teigė, kad nutartį dėl skundo priėmimo gavo praeitą savaitę.

LAT sprendžia dėl kiekvieno gauto kasacinio skundo priėmimo, šis teismas įrodymų iš naujo netiria, liudytojų neapklausia, bylos patikrinamos teisės taikymo aspektu, todėl Atrankos kolegija sprendžia, ar kiekvienas paduotas kasacinius skundas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.

Vasario 29 dieną taip pat buvo priimtas nuteistojo Raimondo Kurlianskio gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinis skundas, o diena anksčiau, vasario 28 dieną, Atrankos kolegija priėmė nagrinėti už piktnaudžiavimą nesant kyšininkavimo požymių daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą nuteisto buvusio liberalo Gintaro Steponavičiaus skundą.

Šioje byloje iš viso yra gauta 12 kasacinių skundų, kai kurie iš jų jau priimti, dėl kitų sprendžiama. Nuosprendį apskundė kalintis buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekantis buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, buvęs Seimo narys ir buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bei kartu su jais Kauno kalėjime bausmę atliekantis Seimo narys Vytautas Gapšys.

Daugelis nuteistųjų prašo panaikinti pernai lapkritį priimtą jiems nepalankų Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti 2022 m. Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo visi fiziniai ir juridiniai asmenys buvo išteisinti.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip paskelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Š. Gustainis.

„Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, skundžiami tik tie nuosprendžiai, kurie yra neteisėti ir nepagrįsti ir kur yra kasacijos pagrindai. Prokuratūra laikosi pozicijos, kad Apeliacinio teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, prokurorui paduoti skundą šiuo atveju nėra kasacijos pagrindų“, – Eltai antradienį sakė prokuroras J. Laucius.

Apeliacinis teismas skyrė beveik identiškas bausmes, kokias siūlė J. Laucius, jos buvo tik keliais mėnesiais švelnesnės, pavyzdžiui, „MG Baltic“ buvusiam viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui J. Laucius anksčiau siūlė šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tuo metu Apeliacinis teismas jam skyrė šešerius metus kalėjimo. Be to, J. Laucius buvo prašęs nuteistuosius kalėti suimti teismo salėje, nuosprendį paskelbęs Apeliacinis teismas nuteistųjų salėje nesuėmė.

LAT yra gavęs 12 kasacinių skundų šioje byloje, nuosprendį apskundė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir jų advokatai, taip pat „MG Grupė“.

Kai kurie skundai jau priimti nagrinėti, dėl kitų priėmimo dar bus sprendžiama.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG Grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

Kaip pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), R. Kurlianskis taip pat prašo sustabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kol byla bus išspręsta kasacine tvarka.

G. Steponavičiaus gynėjo skunde prašoma panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo buvęs Seimo narys pripažintas piktnaudžiavęs tarnyba jam skiriant 15 tūkst. eurų baudą, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio gynėjas prašo panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir 19 tūkst. eurų bauda, ir taip pat palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą arba nagrinėti bylą iš naujo apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius išteisino.

Antradienį gautas ir „MG Baltic“ byloje nuteisto buvusio Seimo nario Šarūno Gustainio kasacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį dalyje dėl kyšininkavimo bei 5,5 tūkst. eurų valstybės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo valstybei.

Nuosprendžiu paskirtą 8 tūkst. 830 eurų baudą nuteistasis jau yra sumokėjęs.

Antradienį kasacinį skundą LAT taip pat pateikė už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) byloje nuteista Darbo partija.

LAT yra gavęs jau keliolika kasacinių skundų šioje byloje, nuosprendį apskundė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir jų advokatai, taip pat „MG Grupė“.

Kai kurie skundai jau priimti nagrinėti, dėl kitų priėmimo dar bus sprendžiama.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip skelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai E. Masiulis, G. Steponavičius, Š. Gustainis.

Antradienį gautas nuteistojo kasacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį dalyje dėl Š. Gustainio pripažinimo kaltu dėl kyšininkavimo bei išieškojimo iš jo 5,5 tūkst. eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, pranešė LAT.

Prašoma palikti galioti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Nuosprendžiu paskirtą 8 tūkst. 830 eurų baudą nuteistasis jau yra sumokėjęs.

Buvęs susisiekimo ministro patarėjas, buvęs Seimo narys 48 metų Š. Gustainis pernai Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo.

Teismas tada konstatavo, kad Š. Gustainis, Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią pataisą, veikė prašomas buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio, pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus.

Šiuos veiksmus, teismo teigimu, politikas atliko žinodamas, kad už tai kaip kyšis „Taikomosios politikos institutui“, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8,7 tūkst. eurų parama.

Š. Gustainiui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4 tūkst. 350 eurų.

Antradienį kasacinį skundą LAT pateikė ir už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) politinės korupcijos byloje nuteista Darbo partija.

LAT yra gavęs 11 kasacinių skundų šioje byloje, nuosprendį apskundė buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir jų advokatai, taip pat „MG Grupė“.

Kai kurie skundai jau priimti nagrinėti, dėl kitų priėmimo dar bus sprendžiama.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip skelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Š. Gustainis.

„Prašome panaikinti pernai lapkritį priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Darbo partija neatliko nei vien veiksmo, o vienas asmuo (V. Gapšys – BNS) buvo sutapatintas su partija“, – BNS sakė Darbo partijai atstovaujantis advokatas Vaidotas Sviderskis.

Pernai lapkritį paskelbtu nuosprendžiu Darbo partija buvo pripažinta kalta, o 2022 metais Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta.

Apeliacinis teismas Darbo partijai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 301 tūkst. 280 eurų baudą. Ši bauda buvo sumokėta pernai gruodį.

Tai jau dešimtas kasacinis skundas šioje byloje, nuosprendį apskundė buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir jų advokatai, taip pat „MG Grupė“.

Kai kurie skundai jau priimti nagrinėti, dėl kitų priėmimo dar bus sprendžiama.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip skelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.