Pirmoji 127 mln. eurų išmoka bus išmokėta artimiausiomis dienomis, sakė EK atstovė Ana Pisonero.

ES teisės aktų leidėjai, bloko ombudsmenė ir labdaros organizacijos, teikiančios pagalbą migrantams, suabejojo, ar susitarimas su Tunisu atitinka Bendrijos teisių standartus.

Vadovaujantis šiuo susitarimu – liepos mėnesį EK pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) sudarytu susitarimo memorandumu – Tunisas gaus 105 mln. eurų neteisėtai migracijai pažaboti, 150 mln. eurų paramą biudžetui ir 900 mln. eurų ilgalaikę pagalbą.

Tunisas yra vienas pagrindinių migrantų, bandančių pasiekti Europą per Viduržemio jūrą, išvykimo punktų. Dauguma jų bando atplaukti į Italijos Lampedūzos salą.

ES susitarimu, kurį tvirtai remia Italijos kraštutinių dešiniųjų vyriausybė, siekiama sustiprinti Tuniso pakrančių apsaugą, kad būtų užkirstas kelias laivams išplaukti iš šios valstybės. Dalis ES lėšų taip pat skiriama Jungtinių Tautų agentūroms, kurios padeda migrantams.

Anot A. Pisonero, iš 127 mln. eurų, kurie turi būti išmokėti kuo greičiau, 42 mln. eurų yra susiję su liepą sudaryto susitarimo migracijos aspektu.

Likusi dalis skirta anksčiau suderintoms priemonėms, o 60 mln. eurų keliaus į Tuniso biudžetą.

Šiaurės Afrikos šalis šiuo metu kenčia nuo didelių skolų, taip pat nuo maisto trūkumo ir susiduria su elektros energijos tiekimo trikdžiais.

Tuniso siekius iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gauti 1,9 mlrd. JAV dolerių (1,78 mlrd. eurų) finansinę pagalbą stabdo atsisakymas vykdyti jo prašomas reformas.

Briuselis kritikuoja Tuniso prezidentą Kaisą Saiedą (Kaisą Sajedą) dėl vis labiau autoritarinio valdymo.

Praėjusią savaitę ES ombudsmenė Emily O'Reilly (Emili O'Raili) pareikalavo, kad EK pateiktų paaiškinimą, kaip paktas su Tunisu nepažeis žmogaus teisių standartų.

Europarlamentarai taip pat kėlė šį klausimą atkreipdami dėmesį į pranešimus, kad pastaraisiais mėnesiais šimtai Tunise sulaikytų migrantų buvo išlaipinti dykumoje netoli Libijos sienos ir palikti likimo valiai.

Tačiau Tunisas nesutiko su šia kritika ir praėjusią savaitę į šalį neįsileido Europos Parlamento delegacijos.

Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos yra pirmas tarptautinis paktas, skirtas šiai problemai spręsti, tačiau šis dokumentas nėra teisiškai įpareigojantis.

Už susitarimą balsavo 152 valstybės. Be dviejų minėtų šalių dokumentui nepritarė Izraelis, Čekija ir Lenkija, o dar 12 valstybių susilaikė.

Šį kartą balsų už buvo mažiau nei per anksčiau šį mėnesį Maroke vykusią konferenciją, kur 164 šalys bendru sutarimu pritarė susitarimui.

Galutinai priimtas JT paktas numato geresnį atsaką į neretai pavojingą ir neteisėtą žmonių judėjimą per sienas, pavertusį žmonių kontrabandą tikra pasauline pramone. Be to, teisės aktu siekiama suteikti daugiau galimybių ekonominės gerovės ieškantiems žmonėms.

Pareigūnai nurodė, kad Briuselio europiniame kvartale susirinko protestuoti apie 5,5 tūkst. žmonių. Kai kurie jų nešėsi plakatus, tokius kaip „Mūsų žmonės pirmiausia“ arba „Mums pakako, užverkite sienas“.

Protestuotojams pradėjus mėtyti daiktus ir sprogdinti pirotechniką, policijai teko įsikišti ir išskirstyti minią, pranešė įvykio vietoje dirbantis AFP žurnalistas.

Daug protestuotojų buvo iš „Flamandų intereso“ politinės partijos šalininkų stovyklos. Ši partija aktyviai siekė, kad Belgija nepritartų Marakeše patvirtintam JT migracijos paktui.

Į dokumento šalininkų kontrprotestą atvyko apie tūkstantis žmonių, jie žygiavo kitame Briuselio rajone.

Iš pradžių Belgijos pareigūnai dėl saugumo uždraudė vykti abejoms akcijoms, tačiau šiuos sprendimus pakeitė šalies vyriausiasis administracinis teismas.

JT migracijos paktą pirmadienį patvirtino daugiau nei 150 šalių.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė palaikantis šį susitarimą ir paragino tarptautinę bendruomenę pademonstruoti „atsakomybę, solidarumą ir gailestingumą“ dirbant su migrantais.

Pontifikas pabrėžė, kad paktas buvo sukurtas tam, jog užtikrintų „saugią, teisėtą ir reguliarią migraciją“.

Pakto nuostatos nėra teisiškai įpareigojančios, tačiau jo kritikai teigia, kad dokumentas gali leisti įsibegėti nekontroliuojamai migracijai.

Belgijoje šis klausimas kėlė itin daug ginčų.

Šalies premjeras Charles‘is Michelis (Šarlis Mišelis) liko vadovauti mažumos Vyriausybei, nes dėl migracijos pakto iš koalicijos pasitraukė flamandų nacionalistų partija.

Piliečių pareiškimas valdžiai

Pareiškimas skirtas Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimui, užsienio reikalų ministrui ir vidaus reikalų ministrui.

"Mes, žemiau pasirašiusių visuomeninių organizacijų nariai, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentę, reikalaudami nepasirašyti "Pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarties". Esame įsitikinę, kad Lietuvos atstovams pasirašius šią sutartį, mūsų valstybė ateityje bus spaudžiama priimti teisės aktus, įtvirtinančius migraciją kaip vieną iš žmogaus teisių. Priėmus tokius įstatymus ir Lietuvai praradus savo sienų migracijos kontrolę, tolesnis ekonominio, socialinio ir nacionalinio saugumo politikos vykdymas taptų neįmanomas", – rašoma klaipėdiečių inicijuotame rašte Lietuvos vadovams.

Pareiškime reikalaujama, kad Prezidentė, "kaip LR Konstitucijos garantas, užtikrintų Lietuvos sienų apsaugą ir nepasirašytų šios Jungtinių Tautų organizacijos migracijos sutarties" ir prisijungtų prie JAV, Austrijos, Kroatijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Australijos, Bulgarijos ir kitų šalių, atsisakančių pasirašyti šį paktą.

Šį pareiškimą pasirašė Lietuvos piliečių sąjunga, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius, asociacija "Jūros veteranai", nevyriausybinių organizacijų asociacija "Klaipėdos piliečiai", Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga, Žemaitijos baldininkų darbininkų sąjunga.

Nesuprato, už ką balsuoja?

Praėjusią savaitę Seimas nubalsavo už Jungtinių Tautų inicijuotą Migracijos paktą.

Teigiama, kad net neišversto į lietuvių kalbą dokumento veikiausiai neperskaitė nė vienas parlamentaras.

Būtent toks lengvabūdiškumas ir privertė klaipėdiečius suformuluoti minėtą pareiškimą Prezidentei, Seimui ir ministrams.

Juolab kad Migracijos paktą atmetė ne tik JAV, bet ir dalis didžiųjų Europos valstybių.

Pastarųjų metų patirtis, kai netoliaregiškų politikų pastangomis Europa virto nelegalių migrantų iš trečiojo pasaulio valstybių prieglauda, parodė, jog pabėgėlių srautai tapo sunkiai kontroliuojami, o tai sukėlė vis aštresnes vidaus problemas.

Tiesa, JT migracijos pakto autoriai ir šalininkai vis pabrėžė, kad dokumentas teisiškai neįpareigojantis, o jo tikslas yra tik nustatyti pagrindinius visų šalių bendradarbiavimo migracijos srityse principus.

Esą Migracijos paktu siekiama ginti migrantų žmogaus teises, įsipareigojo peržiūrėti darbuotojų migrantų įdarbinimo procedūras ir pasirūpinti, kad jos būtų sąžiningos ir etiškos.

Pakte taip pat minimas pažadas kovoti su bet kokiomis diskriminacijos, ksenofobijos ir netolerancijos migrantų atžvilgiu apraiškomis.

Tačiau ne vienas tam nepritariantis Lietuvos politikas pastebėjo, kad šiame susitarime nė vienu žodžiu neužsimenama apie nacionalinių valstybių piliečius, apie jų teises.

Manoma, kad tuo bus siekiama sukurti privilegijuotą padėtį migrantams atvykimo šalyse lyginant su juos priimančių šalių gyventojais.

O baimintis išties yra ko, nes migrantų iš trečiųjų šalių skaičiai yra stulbinantys.

Anot Jungtinių Tautų, pasaulyje yra maždaug 258 mln. migrantų, o tai sudaro 3,4 proc. visų pasaulio gyventojų.

Organizacijos duomenimis, bendras migrantų skaičius nuo 2000 m. išaugo 49 proc.

Pažeidė Lietuvos Konstituciją?

Taigi už Migracijos paktą Lietuvoje balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 21, susilaikė taip pat 21.

Tiesa, šio dokumento priėmimui priešinosi beveik visų frakcijų nariai.

Pareiškimą Prezidentei su raginimu nepatvirtinti Migracijos pakto pasirašęs vienas iniciatorių klaipėdietis Dionyzas Varkalis teigė absoliučiai nusivylęs "valstiečių" valdžia.

Jie staiga ima ir pasirašo Migracijos paktą be tautos sutikimo!

"Juk tarpukario Lietuvoje irgi buvo Valstiečių partija, jie irgi buvo kilę iš ūkininkų, bet jie buvo inteligentai, kurie klausė tautos balso. O šiandien atėjo žmonės, kurie kalba viena, o daro visiškai kita. Kaip tai reikėtų suprasti? Kaip galima šitaip elgtis, žinant, kad tauta taip nukentėjo? Jie staiga ima ir pasirašo Migracijos paktą be tautos sutikimo!" – baisėjosi D.Varkalis.

Toliau klaipėdietis citavo Konstitucijos 3-iąjį straipsnį, kuriame parašyta: "Niekas negali varžyti arba riboti tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką."

Perpildė "nevilties taurę"

D.Varkalis klausė, kaip jam dabar žiūrėti tiems Seimo nariams į akis, kurie pritarė Migracijos paktui? Jo teigimu, nevilties taurė jau perpildyta.

Esą jie nubalsavo nė neperskaitę, juk tas dokumentas net nėra išverstas į lietuvių kalbą.

D.Varkalis priminė atvejį, kai mūsų Seimas nubalsavo už ES Konstituciją, kuri iki šios dienos nepriimta. Esą europiečiai perskaitė ir atmetė ją, ir niekas iki šios dienos jos nepasirašo. Tad ko skubėjo Lietuvos Seimas?

"Šiandien didžiosios valstybės – JAV, Austrija ir kitos nepasirašo Migracijos pakto, o mes vėl skubame pasirašyti. Kodėl? Argi mes nematome, kas vyksta pasaulyje? Jemene šiandien 20 mln. žmonių badauja. Apie 3 mln. pabėgėlių turėtų pajudėti Vakarų Europos link. Ar mes sugebėsime priimti tokį būrį? Aš ne prieš, bet į kambarį tiek gi nesutilps. Jie turi savo valstybėse kovoti už demokratiją. Mes juk už save kovojome, neturėjo galimybės tada visi išbėgti, 30 tūkst. žmonių dėl to mirė miške. Kovojome ir atkovojome", – dėstė D.Varkalis.

Klaidos bado akis

D.Varkalis tvirtino, jog jis asmeniškai buvo ir liks sąjūdietis, bet esą toks tautos valios nepaisymas yra nedovanotinas.

"Valstiečiai" užgavo pačią jautriausią stygą – miškus ir vaikus. Dabar draustiniai kertami plynai, o žmogų persekioja, kad grybą ne tą nuskynė, ir jį baudžia. O vaikų klausimas? Ar reikėjo laukti, kol kils toks pasipiktinimas. Jei jau pamatė, kad įstatymas blogas, reikėjo iškart jį stabdyti. O dabar žmonės bijo dėl savo šeimos, dėl savo vaikų. Kalbu su klaipėdiečiais ir žinau, kaip žmonės įbauginti. Tai jau pasiekė beprotybę. O pažiūrėkite, kas suinteresuotas D.Šakalienės įstatymo atsiradimu, kas visa tai finansuoja?" – piktinosi klaipėdietis.

Piliečių sąjungos pirmininkas D.Varkalis teigė, jog pradžioje dar tikėjo, kad į valdžią išrinkti "valstiečiai" ką nors padarys, bet esą jie nuėjo tuo pat keliu, kaip ir jų pirmtakai.

Labiausiai skaudina Migracijos pakto pasirašymas.

"O ką tie "valstiečiai" kalbėjo prieš rinkimus? Juk jie patys rinko parašus, kad nebūtų darkoma lietuvių kalba. Jie patys prieštaravo žemės pardavimui užsieniečiams. O dabar patys viską daro atvirkščiai. Kaip tai reikia suprasti? Partijos degradavo, jokios ideologijos nebeturi, visos jos yra už stambų kapitalą. Kur beieškoti teisybės? Visur gaunamas vienas atsakymas: "Ačiū, jūsų raštą gavome, perdavėme komisijai". Viskas amžiną atilsį. Žmonės palikti likimo valiai. Jie gyvena sau, valdžia gyvena sau. Toliau taip tęstis nebegali", – konstatavo D.Varkalis.

"Egzistuoja tik viena teisė"

Esą būtent tokie įstatymai, kaip Migracijos paktas, ir paskatino kilti kraštutinių radikalų judėjimą visoje Europoje.

Mes jų veiksmus įvertinsime būsimuose rinkimuose.

Kai kuriose šalyse didžiuosiuose miestuose yra tokių kvartalų, kur net dienos metu eiti pavojinga.

"Jie kalba apie žmogaus teises, bet jų priimtas Migracijos paktas turi tik vienos krypties judėjimą, mes šiuo atveju neturime jokių teisių. Nes kitaip būsime rasistai, ksenofobai ir kitokie "fobai". Mes tapome beteisiais, o jie kalba apie žmogaus teises. Bet turi būti ir mano teisės. Kodėl dabar tik viena teisė egzistuoja? Atsidūrėme tokioje situacijoje, kad daugiau tylėti nebegalime. Mes turime ką nors daryti, ir "valstiečiai", Seimo nariai turi aiškiai suprasti, kad taip toliau dirbti Lietuvoje negalima. Jie turi girdėti tautos balsą, tautos balsas yra Dievo balsas. Jie turi tarnauti mums, o ne įsivaizduoti, kažin kuo esantys. Neįsivaizdavau, kad po 30 metų nepriklausomybės reikės kovoti su savais biurokratais. Mes jų veiksmus įvertinsime būsimuose rinkimuose", – patikino klaipėdietis D.Varkalis.

Štai formaliai vadinamosios Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarties pagrindinės nuostatos ir priežastys, kodėl ji išprovokavo tokią nevienareikšmišką reakciją.

Dvejus metus trukusios derybos

Sprendimą pradėti derybas dėl pirmosios pasaulinio masto migracijos sistemos 2016 metų rugsėjį priėmė JT Generalinė Asamblėja, tačiau pernai gruodį Jungtinės Valstijos – viena labiausiai migrantų apgyvendinta valstybė – paskelbė, jog šiame dialoge nedalyvaus.

Dokumento galutinis variantas buvo paruoštas liepą, bet nuo to laiko Vengrija, Australija, Izraelis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Latvija ir Italija nesutiko jam pritarti ar pažėrė rimtų abejonių.

Teisiškai neįpareigojantis dokumentas

Šis dokumentas yra ne formalus susitarimas, o paktas – tai reiškia, kad signatarės įsipareigoja siekti 23 tikslų, išdėstytų tekste. Kraštutinės dešinės grupės tvirtina, kad šis paktas pakerta valstybių suverenitetus ir silpnina vyriausybių galimybes kontroliuoti savo sienas bei užsienio politiką.

34 puslapių dokumentas yra „teisiškai neįpareigojanti bendradarbiavimo sistema“, kuri „skatina visų suinteresuotų šalių tarptautinį bendradarbiavimą migracijos srityje, pripažįstant, kad jokia valstybė negali viena tvarkyti migraciją“, ir kuria „patvirtinamas valstybių suverenumas bei jų įpareigojimai pagal tarptautinę teisę“.

Migrantai turi teises

Paktu siekiama ginti migrantų žmogaus teises, bet tai nereiškia, kad sukuriama teisė į migraciją, kaip teigia kraštutinės dešinės grupės.

Tarp vyriausybių užsibrėžtų tikslų yra įsipareigojimai taikyt sulaikymą tik kraštutiniais atvejais, gerinti konsulinę apsaugą ir teikti migrantams pagrindines paslaugas.

Teisinės sąlygos migracijai

Paktą remiančios vyriausybės sutiko gerinti sąlygas, kad teisėta migracija skatintų darbo jėgos mobilumą, švietimo galimybes ir neleistų migrantams tapti prekiautojų žmonėmis aukomis.

Signatarės taip pat įsipareigojo peržiūrėti darbuotojų migrantų įdarbinimo procedūras ir pasirūpinti, kad jos būtų sąžiningos ir etiškos.

Kova su ksenofobija

Pakte taip pat minimas pažadas kovoti su bet kokiomis diskriminacijos, ksenofobijos ir netolerancijos migrantų atžvilgiu apraiškomis.

Migracija daugelyje šalyje yra tapusi viena iš aštrių problemų vykdant rinkimų kampanijas, bet pakte pažymima, kad vyriausybės turėtų skatinti „atvirą ir faktais grindžiamą viešąją diskusiją apie migraciją ir migrantus“, siekiant kurti „realistiškesnį, žmogiškesnį ir konstruktyvesnį supratimą“.

Kur yra migrantai?

Pasaulyje yra maždaug 258 mln. migrantų, o tai sudaro 3,4 proc. visų pasaulio gyventojų, sako Jungtinės Tautos. Anot organizacijos, bendras migrantų skaičius nuo 2000 metų išaugo 49 procentais.

JT ekspertų teigimu, ateityje didžiulius migrantų srautus skatins klimato kaita ir kiti veiksniai.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė, kad ši sutartis yra „gairės, turinčios užkirsti kelią kančioms ir chaosui“. Jis taip pat stengėsi išsklaidyti kelis su JT paktu susijusius „mitus“, įskaitant pareiškimus, kad ši tarptautinė organizacija įgis galią primesti migracijos politiką savo narėms.

Pasaulinė saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartis, liepą baigta rengti JT po pusantrų metų trukusių derybų, buvo oficialiai priimta Marakeše, prasidėjus dvi dienas truksiančiai konferencijai.

JT susitarime išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.

Praėjusį gruodį Jungtinės Valstijos nutraukė dalyvavimą šio pakto ruošime. JT sutartį atmetė dar kelios šalys, tarp jų Australija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Izraelis, Lenkija, Slovakija ir Šveicarija.

„Paktas nėra teisiškai privalomas, – sakė A. Guterresas. – Tai gairės tarptautiniam bendradarbiavimui... konkrečiai patvirtinančios valstybės suvereniteto principą.“

„Negalime pasiduoti baimei ir klaidingiems naratyvams“, – sakė jis, kreipdamasis į konferencijos dalyvius, tarp kurių yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Panamos prezidentas Juanas Carlosas Varela (Chuanas Karlosas Varela) ir Graikijos vyriausybės vadovas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras).

„Remsis gera valia“

Jungtinės Valstijos penktadienį pažėrė griežtos kritikos šiam paktui ir sakė, jog tokiu būdu JT siekia „plėsti pasaulinį valdymą valstybių suvereniteto sąskaita“.

Amerika pirmoji iš šalių praėjusių metų pabaigoje pasitraukė iš derybų dėl šio susitarimo. Vėliau JAV pavyzdžiu pasekė Australija, Austrija, Čekija, Dominika, Vengrija, Latvija. Lenkija ir Slovakija.

Ginčai dėl pakto įsiplieskė keliose Europos Sąjungos valstybėse. Jie sugriovė Belgijos valdančiąją koaliciją ir paskatino atsistatydinti Slovakijos užsienio reikalų ministrą.

Dešiniojo sparno populistai lyderiai nuo Jungtinių Valstijų iki Europos ir už jos ribų pastaraisiais metais ėmėsi vis drastiškesnių priemonių migracijai pažaboti.  

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pažadėjo atsitverti nuo Meksikos didžiule siena, o pastaruoju metu nukreipė savo įtūžį į pasienyje apsistojusį migrantų iš Centrinės Amerikos karavaną. Tuo tarpu Italijos koalicinė populistų vyriausybė ėmėsi veiksmų prieš laivus, gelbėjančius migrantus jūroje.

Belgijos liberalų premjeras Charles‘is Michelis (Šarlis Mišelis) užsitikrino parlamento palaikymą ir šiuo metu yra Maroke, kad pareikštų paramą migracijos paktui. Tačiau sugrįžus jam teks vadovauti mažumos vyriausybei,  flamandų nacionalistų partijai sekmadienį paskelbus, kad dėl migracijos pakto ji traukiasi iš koalicijos.

Belgija yra tarp septynių šalių, kuriose, anot JT specialiosios atstovės migracijai Louise Arbour (Luizos Arbur), „vis dar vyksta vidiniai svarstymai“ dėl šio pakto. Tai grupei taip pat priklauso Bulgarija, Estija, Italija, Izraelis, Slovėnija ir Šveicarija.

Aktyvistai sveikina JT pastangas valdyti migraciją, tačiau tvirtina, kad priimtas paktas neužtikrina migrantų teisių.

„Daugelyje sričių jis labai aspiracinio pobūdžio, su ribotais įsipareigojimais dėl įgyvendinimo“, – sakė tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ atstovas Perseo Quirozas (Persėjas Kirosas) naujienų agentūrai AFP atsiųstame komentare.

Pakto teisiškai neįpareigojantis pobūdis ir į dokumentą įtrauktos kelios specifinės išlygos dėl suvereniteto reiškia, kad „jo vykdymas visiškai priklausys nuo susitarimą remiančių valstybių geros valios“, pridūrė jis.

Po konferencijos Marakeše JT Generalinė Asamblėja gruodžio 19 dieną turėtų priimti rezoliuciją, kuria oficialiai patvirtintų paktą.

Jungtinių Tautų dokumente išdėstyti tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, pasaulyje sparčiai didėjant migruojančių žmonių.

Pakto rėmėjai pabrėžia, kad tai nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, bet skatina bendradarbiavimą ir gali padėti šalims geriau suvaldyti migracijos srautus.

Kritikai teigia, kad Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos riboja valstybių suverenitetą ir galimybes vykdyti savarankišką sienų apsaugą bei užsienio politiką.

Paktu siekiama apsaugoti migrantų žmogaus teises, bet juo nėra įtvirtinama teisė migruoti. Dokumente numatomas tikslas, kad migrantų sulaikymas būtų tik kraštutinė priemonė, o migrantai būtų aprūpinami būtiniausiomis reikmėmis.

Lietuvos kaimynės Lenkija ir Latvija nusprendė prie šio pakto neprisidėti. Jį taip pat kritikuoja Jungtinės Valstijos. Didesnė dalis Europos šalių, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, paktui pritaria.

Dėl dokumento gruodžio 19 dieną dar vyks balsavimas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Jungtinių  Tautų duomenimis, šiuo metu pasaulyje migruoja daugiau kaip 250 milijonų žmonių. Ekspertai perspėja, kad klimato pokyčiai ateityje gali paskatinti didžiules migracijos bangas.

„(Vidaus reikalų – BNS) ministras dalyvaus susitikime ir pritars šitam paktui“, – žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Jungtinių Tautų pakte numatyti 23 tikslai siekiant atverti kelią legaliai migracijai ir geriau tvarkyti migracijos srautus, migrantų skaičiui visame pasaulyje padidėjus iki 250 mln. – 3 proc. visų Žemės gyventojų.

Paktui nepritariančios JAV, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Šveicarija, Austrija ir kitos šalys sako, kad jis gali užverti šalims galimybę atskirti ekonominius migrantus nuo pabėgėlių.

Nerimą joms taip pat kelia dokumento nuostata, kad nelegalių migrantų sulaikymas turėtų būti naudojamas tik kaip „kraštutinė priemonė“, geriau ieškant alternatyvų.

Dokumentui nepritariančios valstybės teigia, kad paktas gali užkirsti joms kelią vykdyti griežtesnę imigracijos politiką.

Pasaulinis susitarimas dėl migracijos, kurio galutinis tekstas suderintas liepos mėnesį po pusantrų metų trukusių derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.

Priimant paktą Lietuva su grupe ES šalių ketina pateikti rašytinį paaiškinimą, kad išlaiko suverenią migracijos politiką ir savarankiškai nuspręs, kiek dalyvauti susitarimo įgyvendinime.

Lietuvos Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kur pabrėžiama, kad šis paktas nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas.

Antradienį 73 Seimo nariams balsavus „už“, 21 buvus prieš ir 21 susilaikius priimta Seimo rezoliucija, neužkertanti kelio vidaus reikalų ministrui dalyvauti Maroke priimant JT susitarimą.

Rezoliucija Seimas konstatavo, kad Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos yra globalus susitarimas dėl migracijos traktavimo nuostatų, bet jis nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas.

Rezoliucijoje teigiama, kad susitarimas nesukuria jokių teisinių pasekmių Lietuvos valstybei migracijos politikos srityje, taip pat nesukuria jokių naujų teisinių kategorijų ir nesiekia sukurti tarptautinės paprotinės teisės nuostatų.

Rusijos interesas ir tam tikrų radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą ir pasiimti visus balsus sau. Suskaldyti Europą lygiai taip pat.

Taip pat pareiškiama, kad valstybės pačios pasirenka, kaip prisidėti prie minėto susitarimo įgyvendinimo.

Lietuvos Vyriausybei pasiūlyta pateikti vienašalę, o formuojantis bendraminčių grupei – daugiašalę deklaraciją, atitinkančią Seimo rezoliucijoje išdėstytas nuostatas.

„Šioje deklaracijoje yra siūloma dalyvauti procese, išsakyti tas raudonąsias linijas, ieškoti partnerių, kurie panašiai mąsto, ir bandyti tą procesą įtakoti mums naudinga linkme“, – pristatydamas rezoliucijos projektą sakė konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Šiam rezoliucijos projektui labiausiai priešinosi kiti Seimo konservatoriai, siūlę savąjį dokumento variantą. Juo Vyriausybė būtų paraginta nedalyvauti JT susitarime dėl migracijos.

„Gerbiamas kolega, paaiškinkite man vieną dalyką, kodėl šitam globaliam migracijos paktui nepritaria Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis, mūsų strateginiai sąjungininkai Lenkija, o pritaria Rusija? Ar nėra taip, kad Rusija suinteresuota tuo, kad didėtų migracijos srautai visame Vakarų pasaulyje, visoje Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje, radikalizuotų mūsų Vakarų visuomenes?“ – kolegos klausė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Tokios valstybės, kaip Amerika, ar Izraelis, ar Australija, jos turi pakankamai resursų, kad pačios valdytų tuos srautus. Mes nesame tokio dydžio valstybė, mums migracijos srautus valdyti reikėtų tam tikros pagalbos, kurią ir bando suteikti Jungtinės Tautos. Kodėl Rusija tai daro? Matote, Laurynai, Rusija daro labai daug prieštaringų dalykų. Visų pirma ji bombarduoja Sirijos kaimus, didina migracijos srautus. Tada, iš vienos pusės pritardama paktui, iš kitos pusės kursto jam nepritarimą, nes tikrasis Rusijos interesas ir tam tikrų radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą ir pasiimti visus balsus sau. Suskaldyti Europą lygiai taip pat“, – atkirto Ž. Pavilionis.

Konservatorius Rimantas Dagys stebėjosi, kodėl reikia ginčytis dėl dokumento, kuris esą yra neįpareigojantis.

„Kolegos, antras kartas šios valstybės istorijoje Seime, kada mes svarstome dokumentą, kuris net nėra išverstas į lietuvių kalbą. Tai yra komitetas svarstė, mokėjo, nemokėjo kas šį dokumentą 38 puslapių neskaitydami jo, tik pasitikėdami tai, ką kalbėjo užsienio reikalų ministras, kuris dvejus metus sėkmingai slėpė nuo Seimo, kad vyksta derybos Jungtinėse Tautose šiuo klausimu. Nė vienas komitetas nebuvo apie tai informuotas. Čia jau yra grubiausias pažeidimas“, – kalbėjo konservatorius Audronius Ažubalis.

Anot jo, dalyvaudama JT susitarime dėl migracijos Lietuva bus įtraukta į „neaiškų, prieštaringą, formatą“.

„Taip, ten rašoma, kad sutartis yra teisiškai neįpareigojanti, tačiau po to 24 kartus, 24 kartus yra rašoma: mes įsipareigojame ir konkrečios kiekvienos priemonės… Kiekvienos priemonės  tekste yra tas parašyta (…), tai reiškia – mes įsipareigojame“, – teiginius apie neįpareigojantį dokumentą neigė A. Ažubalis.

Valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis nuogąstavo, kad JT susitarimas gali atverti kelius pabėgėliams į Europą, taip pat ir į Lietuvą. Anot jo, dabar „arabus nuo atvykimo į Lietuvą“ sulaiko tik šaltis, bet jeigu bus padidintos išmokos jiems, joks šaltis jų nebesulaikys.

Pasaulinis susitarimas dėl migracijos, kurio galutinis tekstas buvo suderintas liepos mėnesį po pusantrų metų trukusių derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.

Jame numatyti 23 tikslai siekiant atverti kelią legaliai migracijai ir geriau tvarkyti migracijos srautus, migrantų skaičiui visame pasaulyje padidėjus iki 250 mln. – 3 proc. visų Žemės gyventojų.

Paktui nepritaria JAV, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Šveicarija, Austrija, kt.

Keturi URK nariai palaikė konservatorių Lauryno Kasčiūno ir Audroniaus Ažubalio inicijuotą rezoliuciją, keturi – J. Bernatonio ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus projektą.

Kadangi balsai pasiskirstė po lygiai, sprendimą nulėmė komiteto pirmininko balsas.

„Mūsų rezoliucijoje yra siūlymas, kad Vyriausybės atstovas, balsuodamas už šį pasaulinį susitarimą, pateiktų mūsų deklaraciją, kad tai neįpareigoja valstybių keisti savo nacionalinę teisę, kad tai nesukuria naujų teisės normų ir kad migracijos politiką pačios valstybės vykdo savarankiškai“, – po komiteto posėdžio BNS sakė J. Bernatonis.

L. Linkevičius savo ruožtu pabrėžė, kad JT susitarimas neturi jokių teisinių pasekmių, šis dokumentas nebus viršesnis už Lietuvos teisę, Lietuva niekam nedeleguos migracijos klausimų sprendimo.

Manau, kad bet koks tarptautinis pasaulinis susitarimas, kuriame nedalyvauja JAV, bet kokiu atveju pasmerktas tam tikram žlugimui ar esminei peržiūrai.

Tuo metu pagal L. Kasčiūno ir A. Ažubalio rezoliuciją, Vyriausybė ir prezidentė būtų paraginti nepritarti „Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai tol, kol jos poveikis Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui bus išsamiai išanalizuotas, aptartas  ir sulauks plataus politinio pritarimo“.

„Manau, kad bet koks tarptautinis pasaulinis susitarimas, kuriame nedalyvauja JAV, bet kokiu atveju pasmerktas tam tikram žlugimui ar esminei peržiūrai. Manau, kad turėtume atsižvelgti ir į tai, kad visuomenė nebuvo parengta tokio susitarimo pasirašymui ir dauguma žmonių tam susitarimui nepritaria“, – BNS sakė „valstietis“ Mindaugas Puidokas, palaikęs būtent konservatorių projektą.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas po URK posėdžio prisipažino, kad Seimo pozicija jam dar nėra aiški. Būtent E. Misiūnas turės atstovauti Lietuvai gruodį šalims sprendžiant dėl JT susitarimo.

„Manau, kad mes visai atsiriboti nuo to dokumento negalime, turime įdėti maksimaliai saugiklių, kad būtų aišku ir Lietuvos žmonėms, ir Seimui, ką tas susitarimas reguliuoja, bet visai nedalyvauti ir nepasirašyti, nemanau, kad būtų teisingas sprendimas“, – teigė jis.

Kita vertus, ministras tvirtino būtinai atsižvelgsiąs į Seimo poziciją. Mat kurią rezoliuciją pasirinkti, spręs parlamentas.

„Jeigu Seimas pasisakys, kad nepritaria, aš spręsiu tą klausimą, ar tikrai tikslinga man, kaip įgaliotam ministrui vykti, dalyvauti šio pakto pristatyme ir diskusijose“, – sakė jis.

„Esame tokia maža valstybė, negalime užsidaryti. Tikiu, kad bus rezoliucijoje pakankamai sudėta argumentų ir saugiklių, kad Seimo nariai supras, jog pritarimas šiam susitarimui nekelia jokių bėdų nacionaliniam saugumui, suverenitetui, kad tai yra bendras pasaulinio lygio pritarimas“, – BNS sakė vidaus reikalų ministras.

Pasaulinis susitarimas dėl migracijos, kurio galutinis tekstas buvo suderintas liepos mėnesį po pusantrų metų trukusių derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.

Jame numatyti 23 tikslai siekiant atverti kelią legaliai migracijai ir geriau tvarkyti migracijos srautus, migrantų skaičiui visame pasaulyje padidėjus iki 250 mln. – 3 proc. visų Žemės gyventojų.

Paktui nepritaria JAV, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Šveicarija, Austrija, kt.