Migrantai ryžtasi kelionei, ieškodami geresnio gyvenimo, kai JAV netrukus darbą pradės nauja išrinktojo prezidento Joe Bideno administracija.

Pirmoji maždaug 300 žmonių grupė ketvirtadienį auštant pajudėjo iš San Pedra Sulos miesto – antro pagal dydį miesto Hondūre – Korinto, esančio pasienyje su Gvatemala, link.

Keliaudami mažomis grupelėmis, kai kurie nešini Hondūro vėliava, dauguma migrantų dėvėjo apsaugines veido kaukes, norėdami apsisaugoti nuo koronaviruso.

Kaip pranešė vietiniai socialinės žiniasklaidos puslapiai, ketvirtadienio vakarą vietos laiku San Pedro Suloje turėjo susitikti 3 000 žmonių grupė ir pajudėti Korinto arba Agua Kaljentės link.

Migrantai teigia bėgą nuo skurdo, nedarbo ir gaujų smurto, tačiau JAV muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos komisaro pareigas einąs Markas Morganas įspėjo juos „nešvaistyti savo laiko ir pinigų“. Meksika ir kitų Centrinės Amerikos šalių vyriausybės davė suprasti, kad neįsileis jų.

Nuo 2018-ųjų spalio iš Hondūro JAV kryptimi iškeliavo keliolika migrantų karavanų, bent keturis iš jų sudarė po 3 000 žmonių. Tačiau visi jie susidurdavo su tūkstančiais JAV pasieniečių ir karių, kuriuos JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dislokavo prie Meksikos pietinės sienos.

Pliaupiant lietui apie 600 migrantų susirinko autobusų stotyje pavojingame San Pedro Sulos mieste ir nusprendė pajudėti sutemus. Apie 300 žmonių, tarp kurių daugiausia moterys ir vaikai, susėdo į 30 mažų autobusų, jie tikisi pasiekti Gvatemalą. Vėlai pirmadienį dar apytikriai 300 žmonių iškeliavo pėsčiomis.

Pagrindinės Hondūro gyventojų emigraciją į JAV skatinančios priežastys yra skurdas ir siautėjančios gaujos, daugelis žmonių laiko emigraciją vienintele galimybe išsigelbėti ir užsitikrinti normalų gyvenimą.

Beveik neabejojama, kad naujasis karavanas padidins įtampą su JAV.

„Pagaliau pasiekėme Tichuaną. Nekantrauju pamatyti sieną. Kelionė buvo begalinė, bet Dievas mus čia atvedė“, – sakė Carmen Soto (Karmen Soto) iš Hondūro, keliaujanti su savo dviem mažais vaikais.

Daugiau kaip 750 migrantų, kurie keliavo pirma pagrindinio karavano, pastarosiomis dienomis jau susirinko Tichuanoje. Dar daugiau kaip 3 tūkst. migrantų tebėra kelyje.

Karavanas juda nepaisydamas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimo atsiųsti prie sienos beveik 6 tūkst. karių.

Daugiau kaip tūkstantis migrantų tuo tarpu susirinko Puebloje, esančioje už 125 km į pietvakarius nuo Meksikos, kad iš čia drauge patruktų į sostinę. Žmonės daugiausiai keliauja pėsčiomis, jie savo šalis paliko dėl skurdo ir nusikalstamumo.

Apie 2 000 žmonių dar yra pakeliui iš piečiau esančios Oachakos į Pueblą. Jie pasidalijo į mažesnes grupeles, kai Verakruso regiono vyriausybė atšaukė savo pažadą skirti migrantams 150 sunkvežimių, kurie nuvežtų juos į Meksiką. Minėtas ruožas dėl narkotikų kartelių, dažnai puldinėjančių keliautojus, vyravimo yra labai pavojingas.

Dar dvi pabėgėlių grupės yra Pietų Meksikos Čiapo provincijoje. Viena 1 500 hondūriečių grupė įveikė 180 km atstumą nuo sienos su Gvatemala, kita su 2 000 žmonių iš Salvadoro sekmadienį buvo nuo Meksikos sienos tik per 40 km.

Migrantai bėga nuo skurdo ir smurto savo gimtosiose šalyse. Meksike jie su žinybomis ir civilinės visuomenės atstovais nori aptarti savo padėtį ir nuspręsti dėl tolesnio kelio. Trumpiausiu maršrutu JAV pasienis Teksase yra už 1 000 km. Tačiau šis ruožas yra pavojingas. Saugesnis kelias Kalifornijos kryptimi driekiasi 2 800 km.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, turėdamas omenyje migrantų karavaną, savaitgalį kalbėjo apie „invaziją“.

„Esantiems karavane: apsisukite. Mes neįsileisime nelegaliai žmonių į Jungtines Valstijas, – rašė D. Trumpas. – Grįžkite į savo šalį ir jei norite: prašykite pilietybės, kaip milijonai kitų“. Migrantai iš Hondūro, Salvadoro ir Gvatemalos dažniausiai bėga nuo smurtinio nusikalstamumo ar prastos ekonominės padėties gimtosiose šalyse.

Anot žiniasklaidos, Pentagonas jau ruošiasi prie pietinės sienos su Meksika nusiųsti dar 800-1 000 karių. Manoma, kad gynybos sekretorius Jamesas Mattisas artimiausiu metu pasirašys atitinkamą nurodymą, ketvirtadienį pranešė stotis CNN ir „Washington Post“, remdamiesi vyriausybės šaltiniais.

Anot pranešimų, papildomi kariai neperims saugumo tarnybų uždavinių, pavyzdžiui, negalės sulaikyti migrantų. Anot CNN, tai bus logistinė parama pasieniečiams. Jie, pavyzdžiui, svarbiuose taškuose palei sieną įrengs tvoras.

Šiuo metu pasienyje jau yra 2 100 nacionalinės gvardijos narių, kurie čia nusiųsti pagal kitą nurodymą, duotą balandį. Jie taip pat teikia logistinę paramą.

Tūkstančių žmonių grupė iš Centrinės Amerikos tuo tarpu tęsia savo žygį per Meksiką JAV kryptimi.

Migrantai, kurie kone kasdien socialiniame tinkle „Twitter“ sulaukia JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) tiradų, ėjo ir pakeleivingomis mašinomis važiavo iš Huistlos miesto Meksikos pietuose į Mapastepeką už maždaug 60 kilometrų.

Migrantai su savo menka manta ant pečių, daugelis – dar ir nešdami kūdikius ar už rankos vesdamiesi vaikus, iškeliavo auštant, po vienos poilsiui, nusimaudymui ir kojų žaizdų gydymui skirtos dienos.

„Ilgiuosi savo šalies. Darau tai ne dėl to, kad noriu. Niekas nenori palikti savo namų ir eiti į nepažįstamą vietą. Bet kartais būtinybė verčia mus tai daryti, dėl to, kas vyksta mūsų šalyse“, – sakė Delmeras Martinezas (Delmeras Martinesas) iš Salvadoro.

Pasiryžę pasiekti JAV sieną

Nuo smurtinių nusikaltimų, politinių neramumų ir skurdo savo šalyse bėgantys migrantai sako, kad yra pasiryžę pasiekti Jungtines Valstijas, nors D. Trumpas žada juos sustabdyti ir grasina nutraukti pagalbą centrinės Amerikos šalims, taip pat – dislokuoti karius ir uždaryti pietinę JAV sieną.

Karavane dabar yra maždaug 7 tūkst. migrantų, apskaičiavo Jungtinės Tautos. Tačiau Meksikos pareigūnai trečiadienį nurodė daug mažesnį skaičių: 3 630.

Didžioji dauguma šių migrantų yra iš Hondūro.

Meksikiečiai pro šalį judant karavanui šaukė „Nesustokite, broliai!“ ir dalijo migrantams maistą bei vandenį.

„Meksika! Meksika!“ – atsakydami šaukė migrantai, permerkti prakaito plieskiant kaitriai pietinės Čiapaso valstijos saulei.

Nuo Meksikos ir Gvatemalos sienos, kur penktadienį prasiveržė pro perėjų vartus, jie jau nukeliavo maždaug 100 kilometrų.

Prie paskutinių vartų sustabdyti šimtų riaušėms pasirengusių policininkų, dauguma karavano narių į Meksiką per upę, kuria eina siena, pateko plaukte ar plaustais.

Meksikos federalinė policija periodiškai lydėdavo karavaną sunkvežimiais ar sraigtasparniais, tačiau nebandė jo sustabdyti.

Kaip nurodo meksikiečių vyriausybė, maždaug 1,7 tūkst. žmonių, keliavusių su šiuo karavanu, paprašė prieglobsčio Meksikoje.

Iki JAV sienos migrantams dar liko maždaug 3 tūkst. kilometrų.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) pavadino „bepročiu“ JAV viceprezidentą Mike'ą Pence'ą (Maiką Pensą), apkaltinusį Karakasą karavano finansavimu.

„Kokią milžinišką sukviečiamąją galią aš turiu centrinėje Amerikoje, Mike'ai Pence'ai! Jei taip nekalbėtų ekstremistas, ekstremistų beprotis,.. reiktų juoktis“, – pridūrė jis.

M. Pence'as antradienį pareiškė, jog Hondūro prezidentas Juanas Orlando Hernandezas (Chuanas Orlandas Hernandesas) jam pasakęs, kad karavaną „organizavo Venesuelos finansuojamos kairiųjų grupės Hondūre“ ir kad jis buvo „pasiųstas į šiaurę mesti iššūkio mūsų suverenumui ir... sienai“.