Apie pasirinkimą ir motyvus, įveiktus iššūkius ir tarnybos kasdienybę kalbamės su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų pilotu vyr. ltn. Mindaugu Židoniu, kuris vietoj civilinės aviacijos pasirinko tarnybą Karinėse oro pajėgose (KOP) ir šiuo metu yra transportinio lėktuvo „C-27J Spartan“ pilotas.
– Aviacijos žinias gilinote Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau lygiagrečiai pradėjote tarnauti ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). Kuo patraukė ir sužavėjo tarnyba kariuomenėje?
– Kariuomenė, tarnyba, panašiai kaip ir aviacija, kažkuo žavėjo ir domino nuo paauglystės. Patriotizmo jausmas taip pat lydėjo nuo paauglystės, tarp pažįstamų buvo karių savanorių. Tuo metu tiesiog norėjau pajusti ir pamatyti pats, kas ta karinė tarnyba, kokia pėstininko duona, taigi savaime, be didelių svarstymų, pradėjęs studijuoti, nuėjau ir užsirašiau į KASP ir tikrai padariau vieną iš geriausių sprendimų gyvenime.
Vyr. ltn. M.Židonis pastebi, kad KOP lakūnai atlieka daugiau funkcijų negu civilinių oro linijų. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Tuo metu tikrai negalvojau, kad KASP praleisiu beveik 13 metų, tačiau kario savanorio gyvenimas labai prilipo, patekau į puikų 802 kuopos kolektyvą. Nors yra buvę visko. Pamenu, penktame kurse, kai ir skraidyti, ir magistro baigiamąjį darbą parengti reikėjo, ir oro uoste dirbti teko, buvau apleidęs tarnybą. Kilo minčių, kad „gal jau atitarnavau savo“, bet kaip tik tokiais momentais karinėje tarnyboje įvykdavo pokyčių – naujos pareigos, atsakomybė, kursai – ir vėl iš naujo tarnyba įtraukdavo.
Skrydžiai KOP tikrai įdomesni, darbas ne toks monotoniškas kaip civilinių oro linijų lakūnų.
– 2018 m. gavote piloto licenciją. Ar prisimenate įspūdžius iš pirmojo savo savarankiško skrydžio?
– Pirmasis savarankiškas skrydis su mažu lėktuvėliu „Cessna 152“ įvyko dar studijų laikais po antro kurso. Žinoma, pamenu: akys buvo didelės, vos ne į tako vidurį Kyviškių aerodrome nusileidau, teko stipriai stabdyti, emocijų daug buvo. Po pirmo solo skrydžio atrodė, kad jau save šiokiu tokiu lakūnu galiu laikyti. Koks naivus ir nepatyręs tada buvau – dabar juokinga ir gera prisiminti, tikrai! Na, o gavus licenciją ir įsidarbinus oro linijose su dideliais lėktuvais po vieną neskraidoma. Taigi, savarankišku skrydžiu to pavadinti negalima. Kad ir kaip būtų, pirmi skrydžiai su „Boeing 737“ tikrai buvo sudėtingi. Pirmas skrydis – į Paryžių: didelis oro uostas, radijo ryšys komplikuotas, laiko viskam trūksta, lengva tikrai nebuvo, streso užteko.
– 2018 m. gavote pirmąjį karininko laipsnį ir vėliau palikote civilinę aviaciją. Sukauptos žinios ir patirtis Krašto apsaugos savanorių pajėgose paskatino savo ateitį sieti su kariuomene? Kokie jausmai ir nuotaikos tuo metu vyravo?
– Žinoma, kad paskatino. Tarnyba KASP galutinai suformavo vertybes, atsakomybės už savo valstybę ir visuomenę jausmą, ir aš pats visuomet jaučiausi esąs kariuomenės dalis. Reikia pripažinti, kad dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusi nežinomybė dėl ateities civilinėje aviacijoje paskatino priimti sprendimus. Pamenu, tuomet atrodė, kad tai ženklas eiti į KOP, nors kai kas ir bandė atkalbėti. KASP darbų netrūko, palikti kolektyvo, su kuriuo tiek metų kartu ištarnauta, labai nesinorėjo, bet kirbėjo mintis išbandyti save oro pajėgose. Jaučiau, kad prasideda kitas gyvenimo etapas.
– Netrukus pateikėte prašymą tarnauti Lietuvos kariuomenės Karinėse oro pajėgose. Šiuo metu skraidote kaip antrasis pilotas transportiniu lėktuvu „C-27J Spartan“. Ar jaučiate skirtumą tarp civilinės ir karo aviacijos?
– Esminio skirtumo turbūt nėra: nors orlaivis ir kitas, bet vis tiek reikia nuskristi iš taško į tašką, nugabenti keleivius ar krovinį. Labiausiai pastebimas skirtumas – KOP lakūnai atlieka daugiau funkcijų negu civilinėje aviacijoje. Patys susiplanuojame skrydžius, lėktuvų antžeminę priežiūrą ir t.t. Žinoma, mums tai papildomas krūvis, bet ir gera patirtis. Skrydžiai KOP tikrai įdomesni, darbas ne toks monotoniškas kaip civilinių oro linijų. O pats įdomumas turbūt dar laukia ateityje. KOP lakūnų kolektyvas daug mažesnis, todėl artimiau susipažįsti ir daugiau bendrauji tarpusavyje.
– Kaip atrodo jūsų tarnybos diena?
– Kiekviena diena skirtinga. Jeigu tą dieną turime suplanuotą skrydį, tuomet atėję į tarnybą patikriname meteorologinę situaciją oro uostuose ir to maršruto, kuriuo skrisime, įgulos vadas pateikia aktualią informaciją, lipame į lėktuvą, sulaukiame keleivių ar krovinio ir skrendame į paskirties oro uostą. Po skrydžio reikia užpildyti įvairius dokumentus ir ataskaitas. Kitomis darbo dienomis planuojame skrydžius, sudėliojame maršrutus, tikriname, ar neturime jokių ribojimų, užsakome antžeminę priežiūrą, įsipilame kuro, viską koordinuojame su aukštesniąja vadovybe. Taip pat tenka atlikti ir kitus administracinius darbus. Esant galimybei, atliekame treniruočių skrydžius Šiaulių oro uoste.
– 2022 m. Karinės oro pajėgos mini savo 30-ąsias atkūrimo metines. Ko palinkėtumėte kolegoms ir sau šia proga?
– Linkiu nepamiršti pajėjų ir visos kariuomenės ištakų ir jas vertinti, taip pat vertinti tai, ką turime dabar, nuėję tokį sunkų kelią tiek tarpukario, tiek atkurtos valstybės laikotarpiu, linkiu semtis stiprybės ir įkvėpimo iš to. Toliau auginti ir išlaikyti pajėgose profesionalius ir atsidavusius karius ir karininkus. Taip pat stiprinti techninius ir materialinius pajėgumus.
