Už projektą balsavo 125 Seimo nariai, „valstietis“ Robertas Šarknickas buvo vienintelis susilaikęs per balsavimą.

Priėmus šias Baudžiamojo kodekso pataisas, paliekama daugiau veiksmų laisvės teismui – įstatyme numatomos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę.

Nuspręsta atsisakyti bausmės vidurkio taisyklės ir, įvertinus visas aplinkybes, orientuotis į teisingos ir proporcingos bausmės skyrimą. Taip pat teismui leista savo nuožiūra skirti intensyvią priežiūrą, atidedant bausmės vykdymą.

Numatoma ir galimybė skirti bausmės vykdymo atidėjimą, kai bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, išskyrus labai sunkių nusikaltimų atvejus.

Teismas taip pat įpareigojamas pagrįsti sprendimą, kai asmuo pripažįstamas recidyvistu.

Nuo šiol teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jei jis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, turės atsižvelgti į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Projektu įtvirtinama, kad sudedant ar keičiant bausmes viena laisvės atėmimo diena prilyginama nebe dviem, o trims laisvės apribojimo dienoms, viena arešto para prilyginama nebe dviejų, o šešių minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio baudai, nebe šešioms, o devynioms viešųjų darbų valandoms.

Viena laisvės apribojimo diena prilyginama nebe trims, o keturioms viešųjų darbų valandoms, nebe vieno, o dviejų MGL dydžio baudai. Taip pat vieno MGL dydžio bauda prilyginama nebe šešioms, o dviem viešųjų darbų valandoms.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įtvirtintas MGL dydis siekia 50 eurų.

Seimas taip pat nustatė kriterijus, esant lengvinančioms aplinkybėms, kuriais leidžiama išplėsti galimybes atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pataisomis taip pat įtvirtinta, kad pagal laidavimą negalėtų būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo sprendimo atleisti iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Be to, įtvirtinama galimybė teismui įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose.

Seimas taip pat patikslino juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančias normas. Juridiniams asmenims skiriamos bausmės baudos dydis susiejamas su jų pajamomis, jei įmonės metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo viršijo 300 tūkst. minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydį, šiuo metu – 15 mln. eurų.

Jei pajamos per metus viršytų 15 mln. eurų, būtų skiriama nuo 2 iki 15 proc. metinių pajamų bauda.

Taip pat įtvirtintos naujos baudžiamojo poveikio priemonės tik juridiniams asmenims – draudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti paramą, subsidiją ar dotaciją ir draudimas reorganizuotis.

Pataisos numato ir galimybę uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, panaikinti veiklos, kurią vykdant padaryta nusikalstama veikla, licencijas ir leidimus.

Seimas taip pat numatė būtinybę nuosprendžius dėl juridinio asmens padaryto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo privalomai skelbti per visuomenės informavimo priemones.

Pataisos įsigalioja nuo lapkričio 1 dienos, jos bus taikomos tik toms nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos po įsigaliojimo dienos.

Teisingumo ministerija tikisi, kad pakeitimai leis užtikrinti, jog iki 2030 metų vidutinis laisvės atėmimo terminas sutrumpėtų iki penkerių metų. 2021 metais jis siekė septynerius metus.

Be to, iki 2030-ųjų siekiama sumažinti realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių iki 140 žmonių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.