Joje nurodoma, kad į Kauną 2020 metų antrąjį ketvirtį bus perkelta dalis ŽŪM funkcijų, bus įdarbinti specialistai iš Kauno ir aplinkinių regionų.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis yra sakęs, kad ŽŪM tikriausiai dirbs ir Kaune, ir Vilniuje, o jis pats turėtų likti dirbti sostinėje.

Pasak jo, galutinai į perkėlimo klausimus atsakys darbo grupė, šiuo metu vertinanti ministerijos informacijos srautus, skyrių bendradarbiavimą ir ryšius su pavaldžiomis įstaigomis.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad ministerija bus perkelta į Kauną, nes tai yra Vyriausybės sprendimas ir jis privalo būti vykdomas.

Be „Vičiūnų“ įmonės, patalpas ministerijai Kaune siūlo ir SBA grupės įmonė „Urban Inventors“ bei Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „YIT Lietuva“,  siūlanti patalpas Piliamiesčio verslo centre Vilijampolėje, netoli Kauno pilies.

„Valstiečių“ deleguotas žemės ūkio ministras Giedrius Surplys šiemet vasarį sakė, kad patalpos tikrai nebus nuomojamos iš „Vičiūnų“ grupės. Pastarosios vadovas Šarūnas Matijošaitis teigia interesų konflikto neįžvelgiantis.

„Tiesiog apsigalvojome. Ieškome nuomininkų. O kodėl negalima dalyvaut? (...) Dabar jau nepasakysiu, kas ten kada sakė, kada čia tas buvo, o aš tikrai nematau problemos, o kur problema?“, – BNS sakė Š. Matijošaitis.

„Rinka yra laisva ir ieškom nuomininkų visokių ir siūlome tas patalpas. Mums nėra svarbu, ar čia valstybinė įstaiga, ar privati įstaiga, tiesiog mūsų tikslas išnuomoti verslo objektą ir dalyvaujame visuose konkursuose, kurie viešai skelbiami“, – kalbėjo jis.

Mums nėra svarbu, ar čia valstybinė įstaiga, ar privati įstaiga, tiesiog mūsų tikslas išnuomoti verslo objektą ir dalyvaujame visuose konkursuose, kurie viešai skelbiami.

Ministerija iškeliama į Kauną Vyriausybės sprendimu. V. Matijošaitis rėmė premjerą Saulių Skvernelį prezidento rinkimuose.

„Nematom jokių interesų konfliktų. Ar Skvernelis yra žemės ūkio ministras? Bendrauja daug kas valdžioje, bet nemanau, kad tai susiję“, – BNS sakė Š. Matijošaitis.

Paklaustas, ar nemato interesų konflikto, Kauno meras V. Matijošaitis sakė, kad verslo klausimus sprendžia jo sūnūs.

„Šiuo metu einu Kauno mero pareigas. Visus verslo klausimus sprendžia mano sūnūs. Šie klausimai turėtų būti skirti jiems“, – BNS nurodė jis.

G. Surplys V. Matijošaičio įmonės dalyvavimo konkurse BNS nekomentavo.

„Ta informacija yra konfidenciali, dėl to aš negaliu komentuoti. (...) Kai baigsis konkursas, kai bus aiškus laimėtojas, tada bus galima ir įvardinti, kas dalyvavo ir komentuoti. Kol vyksta konkursas, aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – BNS sakė žemės ūkio ministras.

Koncerno SBA NT plėtros įmonės „Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys BNS patvirtino, kad bendrovė taip pat dalyvauja ŽŪM patalpų nuomos konkurse, tačiau daugiau informacijos sakė negalintis atskleisti.

„Urban Inventors“ rekonstruoja buvusį „Pramprojekto“ pastatą Kauno centre, į jį ir Vienybės aukštės rekonstrukciją ji ketina investuoti 30 mln. eurų. Apie 14 tūkst. kv. metrų nuomojamo ploto biurų pastatą „Business Leaders Center“ planuojama atidaryti šįmet.

Kovą iš biurų centro pasitraukė pagrindinė būsima nuomininkė JAV kapitalo informacinių technologijų bendrovė „Intermedix Lietuva, ketinusi nuomotis 7,3 tūkst. kv. metrų ploto patalpų.

„Patvirtiname, kad „YIT Lietuva“ dalyvauja ŽŪM konkurse. Siūlomos patalpos – Piliamiesčio verslo centre, Brastos gatvėje“, – BNS nurodė įmonės atstovai.

Registrų centro duomenimis, 2017 metų liepą V. Matijošaitis tiesiogiai valdė 50,1 proc. „Kauno saulėtekio“ akcijų, o V. Matijošaičio kontroliuojama „Vičiūnų“ grupė – 49,7 proc.

Įmonė Kaune vietoj buvusio „Respublikos“ viešbučio stato 20 tūkst. kv. metrų ploto verslo centrą „Magnum“ – jame taip pat įsikurs konferencijų salės, prekybos patalpos, vaikų dienos centras darbuotojų vaikams. Statybas planuojama baigti šių metų viduryje.

Nekilnojamojo turto ekspertai yra įvardinę, kad „Magnum“ yra realiausia vieta, kurioje galėtų įsikurti ministerija. Ji turėtų persikelti iki 2020 metų kovo pabaigos.

Iš viso ministerijos patalpų nuomos konkurse pasiūlymus pateikė trys bendrovės.

Pasinaudojant Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimi konkursas yra neviešas, jo vertė neskelbiama. Jo sąlygose nurodoma, kad patalpos turi būti nutolusios nuo Kauno geležinkelio stoties ne daugiau kaip 3,5 kilometro spinduliu, jose įrengta 280 darbo vietų ministerijos ir 50 – Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros darbuotojams, o bendras plotas turi būti 4,55–4,95 tūkst. kv. metrų.

Nuomos sutartis bus pasirašoma penkeriems metams su galimybe ją pratęsti dar tokiam pat laikui.

Anksčiau buvo planuota, kad terminas baigsis gegužės 6 dieną.

ELTA primena, kad tikslas – išnagrinėti ŽŪM perkėlimo į Kauną galimybes – buvo numatytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau, joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta.

ŽŪM teigia, kad ministerijos perkėlimas sudarys galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, o procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.

ŽŪM skaičiavimais, ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus.

Ministerijos padalinys Kaune buvo atidarytas balandžio 2 dieną, o galutinai perkelti ministeriją numatoma iki 2020 metų kovo 31 dienos. 

Mato daug pranašumų

"Tai politinis sprendimas, tai buvo numatyta ir rinkimų, ir Vyriausybės programoje, bet tas politinis sprendimas turi savo racionalų pradą – tai ir regioninė politika, ir efektyvumas, taupymas, centrinių institucijų atsiradimas mieste taip pat generuoja papildomas darbo vietas", – po Vyriausybės posėdžio praėjusią savaitę sakė Saulius Skvernelis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatu į prezidentus.

Vyriausybėje jau nuspręsta, kad į Kauną pirmiausia kelsis tik Žemės ūkio ministerija – vėliau, papildomai įvertinus perkėlimo poveikį, bus sprendžiama, ar perkelti ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) bei Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).

S.Skvernelis pripažįsta, kad, norint sklandžiai įgyvendinti ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų perkėlimą, dar reikia diskutuoti apie kai kuriuos dalykus ir labiau pasiruošti. "Ministras, matau,  suvaldo situaciją. Bus konkretūs terminai, pagal juos tik centrinės institucijos bus perkeltos", – apie pirmąjį žingsnį perkelti pačią ministeriją sakė politikas.

Saulius Skvernelis/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

S.Skvernelis atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra aiškiai įtvirtinta, į kokias patalpas Kaune turės persikelti ministerija. "Įstatymai reguliuoja, kaip, koks turtas turėtų būti naudojamas veiklai. Nėra tikslinga rašyti, kad būtinai turi būti nuoma, gal bus statybos, gal bus valstybės esantis turtas panaudotas. Nebūtinai turi būti nuoma. Manau, bus savaitė laiko padiskutuoti ir su profesinėmis sąjungomis", – įsitikinęs S.Skvernelis.

Pirmiausia – ministerija

Anot žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, sprendimas atidėti įstaigų perkėlimą priimtas dėl NMA ir NŽT darbuotojų profsąjungų kilusio nepasitenkinimo.

"Įvykdykime, ministre, tą punktą, kur kalbama apie Žemės ūkio ministerijos perkėlimą, pažiūrėkime, kaip ministerija funkcionuoja, ar yra rezultatas, o apie įstaigas kalbėkime, kai įvertinsime rezultatą, pasiektą ministerijos", – praėjusią savaitę Vyriausybės pasitarime kalbėjo S.Skvernelis.

Pasak žemės ūkio ministro, perkėlus ministeriją, kelis mėnesius bus stebima, ar pasitvirtino prognozės dėl regionų politikos, lėšų sutaupymo, ir jei perkėlimas pasiteisins, bus perkeltos ir ministerijai pavaldžios įstaigos. G.Surplys pripažino nesvarstantis, kad ministerijos perkėlimas galėtų nepasitvirtinti. Anot jo, tikėtina, kad galiausiai visos įstaigos bus perkeltos. Žemės ūkio ministerija į Kauną turėtų būti perkelta iki 2020 m. kovo 31 d. Iki 2019 m. gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos ministerijos perkėlimo viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos.

Regioninės politikos pavyzdys

"Iš esmės valstybės institucijų decentralizavimas yra geras regioninės politikos pavyzdys. Tokios praktikos laikosi ne viena Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybė. Tai padeda tolygiam valstybės vystymuisi, kuria darbo vietas regionuose, rodo tam tikrą valstybės įsipareigojimą investuotojams", – teigė kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda, paklaustas, kaip vertina sprendimą Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną.

Vis dėlto jis turi priekaištų perkėlimo proceso organizatoriams. "ŽŪM perkėlimo į Kauną pavyzdys dar kartą rodo, kad dabartinei valdžiai nesiseka komunikuoti su visuomene, žmonėmis, kuriuos tiesiogiai paliečia permainos. Pernelyg dažnai Vyriausybė vietoj bendravimo imasi kalbėti su žmonėmis iš jėgos pozicijos. Taip buvo su mokytojais, taip dabar yra su ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojais", – atkreipė dėmesį G.Nausėda.

Iš tiesų pavaldžių įstaigų darbuotojų profsąjungos Vyriausybės sprendimą vertino palankiai, o ministerijos darbuotojų profsąjunga pareiškė Vyriausybės sprendimui nepritarianti ir ketinanti toliau reikalauti atlikti papildomą nepriklausomą analizę. "Vertiname blogai, toliau reikalausime, kad būtų padaryta normali sąnaudų ir naudos analizė", – BNS sakė ministerijos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Regina Voverytė.

Ministeriją mato Kaune

G.Nausėda priminė, kaip prieš metus į Klaipėdą buvo perkelta Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ir tada procesą lydėjo pykčiai, ministerija net buvo paduota į teismą. "Atrodo, galima buvo pasimokyti iš praeities klaidų, bet vėl lipama ant to paties grėblio", – stebėjosi kandidatas į šalies vadovo postą.

Jis kritikuoja ministro argumentą, kad priimtas politinis sprendimas, ir taškas. "Taip kalbėti su žmonėmis, kurių gyvenimą tavo sprendimai keičia iš esmės, negalima. Taip supriešinami darbuotojai su vadovais, kauniečiai su vilniečiais, o pati gera iniciatyva diskredituojama. Vykdant perkėlimo operaciją atžagariomis rankomis, bus padaryta daugiau žalos, nei turėsime deklaruojamos naudos", – kritikos reformos įgyvendintojams pažėrė G.Nausėda.

Gitanas Nausėda/ K. Vanago (BFL) nuotr.

Jis priminė, kad dabar itin jautrus metas, kai Lietuva turi derėtis su ES dėl naujo finansavimo po 2020 m., o vienas svarbiausių derybų objektų yra būtent ES parama žemės ūkiui.

Vis dėlto G.Nausėda neabejoja: "ŽŪM gali ir turi būti Kaune. Miestas sustiprins ministeriją savo išugdytais talentais ir jos veiklai tinkama ekosistema."

Geriau viską iš karto?

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai patys ne vienus metus kalbėjo apie galimybę ir netgi būtinybę Žemės ūkio ministeriją įkurdinti Kaune, tačiau šios partijos kandidate į prezidentus iškelta Ingrida Šimonytė į pradėtą reformos įgyvendinimą žvelgia gana atsargiai.

"Ir geras idėjas lengva sugadinti, jei deklaruojami tikslai skiriasi nuo tikrųjų, juo labiau kai jų įgyvendinimas neapgalvotas ir neišbaigtas", – pastebėjo I.Šimonytė.

Ji pripažįsta, kad perkelti ministeriją ir jai pavaldžias institucijas į Kauną – tikslas suprantamas, "bet siūlymas įgyvendinti, neišbaigtas". "Jei perkėlimu siekiama pagerinti paslaugų prieinamumą regionų gyventojams – Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros perkėlimo stabdymas šio tikslo pasiekti nepadės. Juk būtent jos labiausiai užtikrintų paslaugų prieinamumą. Tad dabar planuojamas vien ministerijos, o ne jai pavaldžių įstaigų perkėlimas išvis atrodo kaip mažiausiai tenkinantis deklaruojamus tikslus dėl regionų politikos ir lėšų sutaupymo", – įsitikinusi I.Šimonytė.

Pretendentės į prezidentus kritika neturėtų stebinti – politinė partija, kuri iškėlė ją kandidate į prezidentus, šiuo metu yra oponuojanti Seime, o ministerijos perkėlimu užsiima valdantieji ir jų deleguotas ministras.

I.Šimonytė suabejojo ministerijos vadovybės užmojais kraustytis dirbti į Kauną. "Ministras ir viceministrai turi dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, Seimo komitetuose ir kituose susitikimuose Vilniuje. Akivaizdu, kad logistiškai būnant kitame mieste tai nebus įmanoma. Tad neišvengiamai Vilniuje liks kažkokios ministerijos patalpos", – svarstė kandidatė.

Ingrida Šimonytė/ D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Pasak I.Šimonytės, jei dėl ministerijos perkėlimo jos darbuotojams bus suteikiama galimybė dirbti per atstumą, tuomet ne tik kyla klausimas, kodėl kitų ministerijų darbuotojai tuo pasinaudoti negali, bet ir tai, ar išvis bus tokių, kurie vyks dirbti į Kauną. "Klausant diskusijų išvis nėra aišku, kiek bus žmonių, kurie, planuojama, dirbs Kaune, o kiek darbo vietų bus sukurta kauniečiams, – kelia klausimą politikė. – Panašu, kad šis perkėlimas greičiausiai rizikuoja tapti tik iškabos perkėlimu be realios naudos Kaunui ir viešųjų paslaugų prieinamumui bei kokybei."

Miestui turėti ministeriją – prestižo reikalas

Tikslas perkelti ŽŪM į Kauną nurodytas Vyriausybės programoje. Apie tai, kad ministerijos iškėlimas į Kauną yra politinis veiksmas, sutartinai tvirtina ir premjeras, ir žemės ūkio ministras G.Surplys, ir finansų ministras Vilius Šapoka.

"Žinių radijuje" praėjusią savaitę kalbėjęs finansų ministras pažymėjo, kad tai yra "tam tikras simbolis, politinis veiksmas, kuris buvo užfiksuotas jau seniau ir link jo buvo nuosekliai einama". "Tas klausimas buvo svarstytas Vyriausybėje, buvo iškeltas klausimas dėl nenutrūkstamo darbo ir nutarta, kad reikėtų apsiriboti vienos ministerijos iškėlimu. Tai yra politinis veiksmas", – kalbėjo ministras.

Pasak V.Šapokos, finansinė nauda "yra sveriama, reikia apskaičiuoti tuos kaštus ir ministras prie tuo dirba. Manau, kad ministras vėliau visus tuos skaičius pristatys".

Pasak G.Surplio, kalbėjusio LRT televizijos laidoje "Savaitė", "sudarydami galimybes Kaune dirbti nacionalinei institucijai, ar tai būtų ministerija, ar Nacionalinė mokėjimo agentūra, ar Nacionalinė žemės tarnyba, mes skatiname žmones būti Kaune,  skatiname aplinkinių rajonų žmones galbūt rinktis darbą Kaune, o ne važiuoti į Vilnių, tai mažai, bet šiek tiek atlaisviname Vilnių, kartu keldami Kauno prestižą. Tikrai tikiu, kad miestui turėti ministeriją yra prestižo reikalas. Ir trečias dalykas – mes stipriname pačią Žemės ūkio ministeriją, nes Kaunas yra toks mūsų žemės ūkio, galima sakyti, lopšys. Čia yra Žemės ūkio akademija, Veterinarijos akademija, galų gale – Žemės ūkio rūmai, kitos žemdirbių organizacijos, ir tai yra arčiau Lietuvos vidurio esantis didmiestis. Taigi, visa tai sudėjus, tikrai manau, kad šitas sprendimas yra geras".

G.Surplys pripažino nesvarstantis, kad ministerijos perkėlimas galėtų nepasitvirtinti.

G.Surplio teigimu, ateitis, ką sako mokslininkai, priklauso megapoliams, didmiesčiams. "Didindami Kauno prestižą, keldami ministeriją į Kauną, pasakydami, kad šiaip jau 100 km dviem ministerijoms – vienai Vilniuje, kitai Kaune – nėra toks didelis atstumas, mes siunčiame žinią, kad iš tiesų tas mūsų dviejų miestų konglomeratas yra gyvybingas. Ir sudarome galimybę, sakau, atkreipti dėmesį investuotojams", – televizijos laidoje kalbėjo žemės ūkio ministras.

ŽŪM yra paskelbusi skaičiavimus, kad ministeriją perkelti į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti tai turėtų per 5–6 metus. Planuojama, kad kovo pabaigoje Kaune pradės veikti vadinamoji veidrodinė ministerija su keliasdešimt darbuotojų.

Anksčiau antradienį ŽŪM paskelbė atliktos analizės duomenis. Pagal juos, ŽŪM perkėlus į Kauną, šiai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų, jų išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o per metus bus sutaupoma bent 200 tūkst. eurų. Planuojama, kad jau kitąmet ŽŪM ir jai pavaldžios įstaigos bus perkeltos ir dirbs Kaune.

„Suprantu, kad ne tik Vilniuje gyvena protingų žmonių, ne tik čia yra galimybė plėsti verslą, kurti kūrybišką, tvarią, racionalią politiką. Tas sprendimas (perkelti ministeriją į Kauną. - ELTA) grindžiamas pozicija, kad nebūtinai viskas, kas gera, turi būti Vilniuje. Dėl to turime sprendimą perkelti ŽŪM, Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą į Kauną“, - antradienį žurnalistams teigė žemės ūkio ministras G. Surplys.

Pasak ministro, tai daroma siekiant stiprinti Lietuvos vidurį, vykdyti atsakingą, naujovišką regioninę politiką.

„Keliame Kauno prestižą, kad Kaunas garsėtų pasaulyje ne tik „Žalgiriu“, bet ir tuo, kad turi ministeriją. Taip pat keliame ekonominį potencialą, kuris moksliniais, preliminariais skaičiavimais, galėtų didėti iki 1 proc. Kauno bendrojo vidaus produkto.

Taip pat kuriame darbo vietas. Jau esame sulaukę ne vieno ir net ne kelių susidomėjusių žmonių pasiūlymų pereiti į ŽŪM Kaune. Sukuriama daug galimybių Kauno žmonėms - tiek verslui, tiek mokslo įstaigoms. Turint omenyje, kad Kaunas yra Lietuvos viduryje, manome, kad tai yra labai stiprus regioninės politikos žingsnis“, - sakė G. Surplys.

Kaip teigė ministras, Kaunas yra Lietuvos žemės ūkio politikos lopšys, kuriame yra daug gerų žemės ūkio specialistų, kurie galėtų praturtinti ŽŪM, nes didžioji dalis darbuotojų ministerijoje yra ne žemės ūkio specialistai.

„Kuriame modernią, judrią 21 a. ministeriją. (...) Toks ministerijos modelis gali duoti puikų pavyzdį vėliau modernizuojant ir likusias ministerijas“, - pridūrė G. Surplys.

Analizėje skaičiuojama, kad ministerijai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų. Jei dabar ji naudoja 9,1 tūkst. kv. m patalpas (30,77 kv. m vienam darbuotojui), tai Kaune jai bus reikalinga 3,9 tūkst. kv. m ploto (13,24 kv. m vienam darbuotojui) patalpų.

„Vien patalpų eksploatavimo, administravimo ir išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o bendrai išlaidos sumažėtų apie 200 tūkst. eurų per metus. Taigi galima sakyti, kad ministerijos perkėlimas atsipirktų maždaug per 5-6 metus“, - sakė ministras ir teigė tikintis, kad Kaune pavyks sukurti modernią, pavyzdinę XXI amžiaus ministeriją.

Jis patikino, kad dėl ministerijos perkėlimo detalių, būsimų darbo sąlygų ir toliau bus tariamasi su visais darbuotojais. Planuojama, kad jau kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.

Vasario mėnesį bus skelbiamas patalpų nuomos konkursas. Iki 2019 m. gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos. Galutinai laikinojoje sostinėje ministerija įsikurtų 2020 m. pirmą ketvirtį.

Kiek kainuos ministerijos perkėlimas?

Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad ministerijos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o naujų patalpų nuomotojas paaiškės vasarą, antradienį sakė G. Surplys.

„Vasarį skelbsime patalpų nuomos konkursą – nežinome kur jos bus, bet norime, kad jos būtų centre. Paskelbę konkursą vasario mėnesį tikimės, kad birželį būsime atrinkę patalpų nuomotoją. (…) Planuojame, kad gruodį vyks persikraustymas“, – antradienį ŽŪM surengtoje spaudos konferencijoje teigė ministras.

Pasak jo, skaičiuojama, kad ministerijos perkėlimas kainuos apie 1,13 mln. eurų, o apie 0,3 mln. iš jų planuojama skirti išeitinėms kompensacijoms ir išmokoms.

G. Surplio teigimu, į naujas patalpas būtų perkelta apie 280 darbuotojų iš ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos.

"Kauno diena" iš arčiau pažvelgė, kokios vietos svarstomos kaip galimybė įsikurti ministerijai. Tarp jų yra ir gana netikėtų pretendentų. G.Surplys neslepia, kad galutinio sprendimo vis dar nėra, tačiau siūlomų objektų netrūksta – tiek privačių, tiek priklausančių valstybei. Tarp pastarųjų – ir mokesčių inspekcijos pastatas Aleksote, ir kelininkų bendrovės I.Kanto gatvėje.

Pasak ministro, akimirka, kai ministerija persikels į Kauną, – visai netrukus, tai puiki galimybė kauniečiams.

– Kada ta diena, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atvers duris Kaune?

– Mes keliamės dviem etapais. Ir šiandien atvažiavau apžiūrėti kai kurių pastatų. 2019 m. sausio pradžioje ketiname įkurti Žemės ūkio ministerijos padalinį Kaune, kuris būtų kaip veidrodinė ministerija – čia dirbtų visi specialistai, kurie palaikytų tuos skyrius, kokius turime ministerijoje Vilniuje. Ir dabar turime ministerijoje Vilniuje kauniečių, kurie važinėja į darbą iš Kauno – tiems žmonėms iš karto bus galimybė dirbti Kaune. Tikrai yra žmonių, kurie šiuo metu dirba kitose ministerijose, bet gyvena Kaune. Jie taip pat domisi galimybe pereiti į tą padalinį. Yra žmonių, kurie dirba valstybiniame sektoriuje Kaune. Jie žiūri kaip į patrauklią galimybę dirbti Kaune nacionalinės valdžios institucijoje – ministerijoje.

2020-ųjų pradžioje jau planuojame visa ministerija persikelti į Kauną.

– Kuris padalinys taps pirmąja kregžde? Ar tai bus departamentas?

– Tas padalinys vadinsis Kauno padaliniu, turės savo vadovą. Planuojame įdarbinti iki 20 žmonių. Pagal Vyriausybės nustatytus viešojo valdymo principus, jau gali būti departamentas, tai maždaug tokio lygio ir bus.

– Viešai pasigirsta kalbų, kad ministerijos darbuotojai neketina keisti savo darbo vietos. Ar tai reiškia, kad visus vilniečius pakeis kauniečiai?

Preliminariai esame apžiūrėję, kad yra kokie trys objektai privačiame sektoriuje, kurie galėtų 2020 m. pradžioje priimti mus.

– Mus įpareigoja darbo teisė – kiekvienas darbuotojas, kuriam iš principo keičiasi darbo aplinkybės, o nauja organizacijos vieta ir yra tas esminis pokytis, turi teisę išeiti iš darbo pasiimdamas išeitinę kompensaciją. Kol kas ministerijos darbuotojai kalba, kad daugelis jų išeis, todėl mes ir kuriame tą veidrodinio principo padalinį Kaune, dėl to aktyviai kalbame apie tai ir skleidžiame žinias, kad ministerija bus Kaune, kad žmonės galėtų planuoti savo perspektyvas ir karjerą. Tęstinumą užtikrinsime, kad nebūtų pertrūkių ministerijos veikloje. O jeigu ateityje susidarys darbuotojų trūkumas, tiesiog tai bus šansas kauniečiams, tiems, kurie studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kitaip sakant, buvusioje Veterinarijos akademijoje, Aleksandro Stulginskio universitete ir kitose aukštosiose mokyklose, kurie dirba kitose valstybės institucijose. Jiems bus galimybė įsidarbinti ministerijoje.

– Ar jau yra aišku, kur įsikursite? Nuoma, naujo pastato statyba?

– Dar nėra iki galo aišku. Aktyviai ieškome. Yra du variantai: arba imame ką nors iš valstybės turimų patalpų ir bendradarbiaujame su valstybės įmone Turto banku, arba nuomojame patalpas iš privataus sektoriaus skelbdami konkursą. Preliminariai esame apžiūrėję, kad yra kokie trys objektai privačiame sektoriuje, kurie galėtų 2020 m. pradžioje priimti mus, ir yra keletas objektų, kurių valstybei nebereikia ir jie yra Turto banko žinioje.

Reikia apžiūrėti ir įvertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpas Šančiuose ir maždaug 900 kv. m patalpas I.Kanto gatvėje, kur dabar yra valstybės įmonė "Kelių priežiūra". Svarbu, kad tai būtų Kauno centras arba netoli nuo centro ir kad tai būtų netoli nuo geležinkelio stoties.

Specialistai vertina galimybes, kad ministerija galėtų įsikurti Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpose Šančiuose ar I.Kanto gatvėje, kur dabar yra valstybės įmonė "Kelių priežiūra".

– Ar tame pirmajame ministerijos padalinyje Kaune ministras turės savo darbo kabinetą?

– Ne kabinetuose esmė. Tai aš bandau sakyti ir darbuotojams. Bus visiškai nauja ministerija su nauju darbo modeliu, tad žmogui nebus būtina turėti savo kabinetą ir laikyti jame užėmus kėdę nuo 8 iki 17 val. Svarbiausia – padaryti darbus. Visiems darbuotojams jau yra pasakyta, kad jei žmogus susiplanuos savo darbus, kad savaitę turės būti Vilniuje, niekas nevers jo važiuoti į Kauną. Bandysime pereiti prie lankstaus darbo grafiko. Mūsų viena agentūrų – Nacionalinė mokėjimo agentūra – jau dabar vykdo bandomąjį projektą: penkias darbo dienas per mėnesį leidžia darbuotojams dirbti laisvu grafiku. Bandysime tą patį taikyti ministerijoje. Aš kaip ministras, kai turėsiu darbo Kaune, sėdėsiu Kaune, kai bus darbo Vilniuje, būsiu ten. Tai tikrai bus trečiadienį, nes vyksta Vyriausybės posėdžiai, tikrai bus pirmadienį, nes vyksta ministrų pasitarimai, ir tikrai ketvirtadienį, nes Seime yra Vyriausybės valanda. Nebūtinai tai bus visa darbo diena, bet tuo metu tikrai reikės būti Vilniuje. Aišku, kad migruosiu tarp Kauno ir Vilniaus. Jau ir dabar kartą per mėnesį turiu kabinetą Žemės ūkio rūmuose, kur priimu gyventojus, kalbuosi su Žemės ūkio rūmų vadovybe – po truputėlį įkeliu koją. Kai jau visiškai persikelsime, atsiras ir mano kabinetas naujoje ministerijoje.

– Bet į Kauną turbūt neketinate kraustytis?

– Ką gali žinoti. Tiesiog 2020 m., kai persikraustysime į Kauną, rudenį baigsis mano kadencija. Tada palinkėsiu sėkmės dirbti naujam ministrui. Jeigu politinė koalicija nesikeis po naujų Seimo rinkimų, ką gali žinoti – gal ilgesniam laikui įsikursiu Kaune. Tokiu atveju kodėl gi nepagalvojus apie galimybę nuomoti ar įsigyti nekilnojamojo turto.

– Ar jaučiatės ramus jūs ir kiti ministrai po pirmadienį premjero paskelbto sprendimo atleisti iškart tris ministrus – švietimo ir mokslo, aplinkos, kultūros?

– Sukrėtimo buvo. Šaltas dušas, kad mūsų pozicijos iš tikrųjų nėra stiprios. Kaip kalbėjo premjeras, politinė pozicija tokia ir yra, kad ryte atėjęs į darbą, gali sužinoti, jog vakare gali kabinti ant vinies savo kostiuminius batus. Kita vertus, suprantame, kad kuo daugiau ministrų Vyriausybėje jau yra pasikeitę, tuo didesnė kiekvieno likusio ministro vertė, nes priartėjome prie ribos, kai bet kurio ministro pakeitimas gali reikšti Vyriausybės atnaujinimą. Aš to atnaujinimo nebijau. Manau, jeigu reikės, tą pasitikėjimą galėsime pasitikrinti ir jį vėl gauti. Faktas, kad šita Vyriausybė ir tie ministrai, kuriuos nuspręsta atleisti, esame tie, kurie dirbame ne dėl politinių reitingų ir ne dėl atidirbimo ar įsipareigojimų kažkam. Atėjome vykdyti Vyriausybės programos ir bandome tai daryti. Ką aš mėgau sakyti dirbdamas viceministru Vidaus reikalų ministerijoje, sakau ir dabar – kiekviena reforma atrodo labai patraukli, kol nepaliečia asmeniškai. Šita Vyriausybė vykdo reformas, kurios nebuvo darytos 28 metus, arba buvo pradėtos, bet neįsivažiavo, ir natūraliai susiduriame su priešprieša iš tų, kurių reikia paprašyti atlaisvinti pozicijas, atlaisvinti sutartis, prie kurių jie buvo įpratę ir su kuriais buvo susigyvenę. Natūraliai tų atrankų būna. Aišku, politika yra menas, kur tu turi siekti kompromisų. Bet šios Vyriausybės negalima kaltinti neryžtingumu, nedrąsumu.

G.Surplys žada, kad 2020-ųjų pradžioje visa ministerija jau persikels į Kauną.

– Jūsų vadovaujama ministerija taip pat imasi savotiškos reformos – perkraustymo į Kauną. Ar tai neišklibins jūsų kėdės?

– Visko gali būti. Ir kiekvienas, ateidamas į tokią poziciją supranta, kad jo darbas yra labai trapus ir laikinas. Sakyčiau, kad ministerijos perkėlimo į Kauną reforma neesminė. Sukamės su melioracija ir netrukus pateiksime pasiūlymus Vyriausybei, kaip sutvarkyti tą nuo sovietinių laikų nerenovuotą sistemą. Baigiame žemės nuosavybės grąžinimą piliečiams ir esame įsipareigoję iki 2020 m. užbaigti šį procesą. Deramės pagaliau dėl galimybės suvienodinti ES išmokas mūsų žemdirbiams ir siekiame atvesti Lietuvos kaimą į XXI a. Gal norėčiau, kad tos reformos ir pokyčiai vyktų greičiau, bet žemės ūkio sritis yra aiškiai dialogo sritis, nes turime labai daug socialinių partnerių: 130 tūkst. ūkininkų, ūkininkų organizacijų, mokslininkų, verslininkų. Kalbamės, diskutuojame, keičiame savo pradinius modelius, todėl viskas juda šiek tiek lėčiau, nei norėtųsi, bet tikiu, kad mano išvardyti proveržiai bus pasiekti.

Galimybių studija

Idėja perkelti ŽŪM iš Vilniaus į Kauną nėra nauja. Dar 2009-aisiais tai padaryti siūlė tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Dabar atgimusi idėja teikia vilčių, kad valdžios koncentracija iš sostinės bus išsklaidyta. Tačiau skambiai ištarti žodžiai kol kas sunkiai virsta realybe.

"Kauno dieną" pasiekė informacija, kad ŽŪM už 130 tūkst. eurų ketina rengti galimybių studiją, kuria esą bus siekiama išsiaiškinti, ar ministeriją perkelti iš sostinės į Kauną tikrai apsimokės. Dienraščio žiniomis, šios studijos iniciatorius naujasis viceministras Evaldas Gustas, kuris dar būdamas ūkio ministru buvo pamėgęs įvairias studijas. Tiesa, dažniausiai jos nebūdavo naudingos.

Paklaustas apie naująją studiją, E.Gustas buvo nekalbus. "Man būtų neetiška apie tai kalbėti, nes tai jau nėra mano kuravimo sritis", – tikino jis.

Paaiškėjo, kad ministerijos perkėlimo procesu dabar rūpinasi kitas viceministras Ventantas Griciūnas. Kodėl E.Gustui teko šį projektą perduoti kuruoti kitam viceministrui, nėra aišku.

Valdžios oponentai įsitikinę, kad ŽŪM koridoriuose vysta ne visai aiškūs procesai, kuriais siekiama vilkinti situaciją. Pati studija jau buvo atlikta dar prieš krizę, tada paaiškėjo, kad perkėlus ŽŪM į Kauną, pavyktų nemažai sutaupyti. Stebina ir tai, kad naują studiją ketinta rengti tik tada, kai jau buvo priimtas sprendimas.

"Jau tada mes buvome ir apskaičiavę, ir atlikę galimybių studiją. Žinoma, perkėlimo procesas kažkiek kainuos, bet apskritai projektas yra naudingas. Jei būtų dabar atliekama studija, tikrai būtų žvilgsnis į vilkinimą. Tradicinis vilkinimo metodas – padaryti studiją, už ją sumokėti nemažai pinigų, o paskui pasakyti, taip ar ne. Tai galima sieti ir su prezidento rinkimais, nes Saulius Skvernelis iškėlė idėją, tačiau vilniečiai šiam procesui labai priešinasi", – kalbėjo Seimo narys K.Starkevičius.

Buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius įsitikinęs, jeigu ne krizė, dar jo vadovavimo laikais ministerija būtų perkelta į Kauną. (Akvilės Snarskienės nuotr.)

Jis priminė, kad prieš dešimtmetį perkelti ministeriją į Kauną sutrukdė Lietuvą užklupusi ekonominė krizė. Tačiau keli padaliniai visgi buvo perkelti iš sostinės, bet, pasikeitus valdžiai, tie skyriai buvo grąžinti atgal į Vilnių.

"Krizė sutrukdė parduoti ministerijos pastatus. Būtų neatsiradę pirkėjų arba būtų pasiūlyta labai maža kaina. Pati ministerija turi nemažai turto, padaliniai yra labai gerose vietose Vilniaus centre. Dabar nekilnojamojo turto kainos yra išaugusios, tad šiuo metu perkelti ministeriją į Kauną labiau apsimoka", – sakė K.Starkevičius.

Studijos nebus

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys "Kauno dienai" patvirtino, kad būta siūlymų rengti dar vieną studiją, tačiau šios minties esą atsisakyta. Penktadienį vyko atranka, kas galės kartu su viceministrais koordinuoti ŽŪM perkėlimo į Kauną klausimą.

"Mes dėliojamės darbus ir po truputį judame. Dabar paskelbtas konkursas, penktadienį vyko atranka į projektų vadovo vietą. Nusprendėme pataupyti gyventojų pinigus ir atsisakyti idėjos rengti naują galimybių studiją, tačiau norime, kad greičiau pradėtų dirbti projektų vadovas, kuris įsigilintų į situaciją iš esmės, pasidomėtų tiek kaštų naudos analize, tiek patalpomis Kaune ar personalo klausimais. Tik jei matysime poreikį, kad kažkuriai sričiai reikalinga pasikviesti ekspertų, tuomet darysime konkursą ir pirksime tokią paslaugą. Tačiau norime pirmiausia savomis jėgomis išjudinti projektą", – teigė G.Surplys.

Tačiau K.Starkevičius sukritikavo siekius surasti projekto vadovą. Anot jo, visą perkėlimo procesą yra pajėgi sukontroliuoti pati ministerijos administracija bei viceministrai. Papildomų projektų vadovų samdymas yra tik pinigų leidimas veltui.

Planuojama, kad 2020 m. pradžioje ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbas jau vyks Kaune.

Darbas su personalu

Žemės ūkio ministras tikino, kad šiuo metu tenka nemažai rūpintis ir personalo klausimais.

"Atsakinėjame į darbuotojų klausimus, kuriuos jie teikia Prezidentei ir premjerui. Reikia suprasti žmones, jiems tai yra didelis stresas. Ko gero, jei šiandien paklaustumėme, kur jis norėtų dirbti, – Kaune ar Vilniuje – Kauną pasirinktų tik šiame mieste gyvenantys darbuotojai. Bet mes sakome, kad sprendimas jau yra priimtas ir nieko atgal neatsuksi. Kviečiu darbuotojus su profsąjunga ieškoti geriausio varianto, kaip persikelti ir turėti moderniausią Lietuvos ministeriją, kad ir veikiančią Kaune. Kalbamės ir apie galimybę kompensuoti važiavimo bilietus, ir apie tai, kad kelionės laikas galėtų būti įskaitytas į darbo laiką.

Taip pat galimas ir laisvas darbo grafikas, kai žmogus iki penkių darbo dienų galėtų dirbti ne iš konkrečios darbo vietos. Norime žmogų vertinti ne pagal valandas, o pagal rezultatus. Kuriame tokias sąlygas, kurios kurtų naują darbo kultūrą ir darbą Kaune padarytų ne tokį baugų. Viskas dėliojama į priekį ir kol kas planas nesikeičia", – pridūrė G.Surplys.

G.Surplio teigimu, ministerijos perkėlimo procesas vyksta pagal planą. (Vytauto Petriko nuotr.)

Vis dar skaičiuojama

Jis tikino, kad kol kas ministerija turi tik preliminarius skaičiavimus, tačiau tikslesnės sumos, kiek kainuos ŽŪM perkelti į Kauną, turėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos.

"Padengus persikėlimo išlaidas, kompensacijų išmokas, už galimą kainą, už kurią parduosime pastatus Vilniuje, Kaune galėtumėme puikiausiai dirbti dešimt metų.

Žinoma, skaičiai dar bus tikslinami, nes viskas priklauso nuo to, ar galėsime kompensuoti keliones, ar Kaune nuomosimės, ar pirksime patalpas. Yra daug detalių, kurias dėliojame ir ieškome geriausio varianto", – aiškino žemės ūkio ministras.

Planuojama, kad 2020-ųjų pradžioje ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbas jau vyks Kaune.

„Dėl Kauno ketinu artimiausiu metu pradėti dirbti vieną dieną Kaune, „apsiuostyti“, pasižiūrėti, kaip ten sekasi. (...) Panašu, kad turėsime finansines galimybes tą padaryti ir planuoju, kad 2020 metų sausį turėtume startuoti Kaune“, – interviu „Žinių radijui“ sakė G. Surplys.

Savo socialinio tinko „Facebook“ paskyroje anksčiau jis rašė, kad Kaune ketina dirbti vieną dieną per mėnesį.

Prieš tapdamas ministru, G. Surplys gegužės pradžioje sakė, kad ministerija ir jai pavaldžios tarnybos kelsis iš Vilniaus į Kauną.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai birželį BNS teigė, jog G. Surplio noras iki 2020 metų perkelti ministeriją į Kauną realiai galėtų būti įgyvendintas tik vienu atveju – jei patalpos būtų nuomojamos su miesto meru Visvaldu Matijošaičiu susijusios įmonės statomame biurų pastate.

V. Matijošaičiui artimi šaltiniai BNS sakė, kad „Vičiūnų grupė“ yra nusprendusi iš viso nedalyvauti viešojo sektoriaus konkursuose ir net nebandys dalyvauti ŽŪM nuomos konkurse.

Dalis Kaune veikiančių bendrovių ministerijai siūlo kurtis rekonstruotuose pastatuose, o koncerno SBA nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Urban Inventors“ pasirengusi specialiai pastatyti biurą.

Dalis BNS kalbintų verslininkų žada dalyvauti naujo biuro konkurse, jeigu jį ministerija skelbs.

Siūlo rekonstruotą Taksi parką

Ministerija galėtų kurtis biurų pastate, kuris būtų įrengtas rekonstruotame buvusiame Taksi parke, sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Futurus“ vadovas Darius Morkūnas. Turtas šiuo metu priklauso aplinkos tvarkymo įmonei „Kauno kasimo darbai“.

„Pastatas yra Brastos gatvėje, prieš pat senamiestį. 7 aukštų pastatas užima maždaug 30 tūkst. kv. metrų plotą, jo aukštis nėra didelis. Išėmus perdangas galėtų būti apie 15 tūkst. kv. metrų ploto. Projektą galėtume įgyvendinti per metus, šalia įrengti parkavimo aikštelę“, – BNS pasakojo D. Morkūnas.

Pasak jo „Kauno kasimo darbams“ priklauso ir aplink nuomojami sandėliai, o bendra teritorija viršija 2 hektarų plotą.

„Vieta ypatinga tuo, kad Brastos gatvę remontuoja, priešais stato tiltą į Kėdainių gatvę, kuris atvers susisiekimą. Be to, pėsčiųjų tiltas ves į senamiestį, ir greta, prie Kauno pilies žiedo, gerinama susisiekimo infrastruktūra“, – sakė jis.

Pastate galėtų būti unikalus žiemos sodas, kuriame augtų reti Lietuvos augalai arba lietuviškas derlius, kuriuo būtų vaišinamos užsienio atstovų delegacijos.

Taksi parkas statytas sovietmečiu, vėliau apleistas ir šiuo metu nenaudojamas. Dar du panašūs taksi parkai, D.Morkūno teigimu, sovietmečiu pastatyti Vilniuje ir Rygoje.

Siūlo „Dirbtinio pluošto“ pastatą

Kauno nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Tikras žaidimas“, rinkoje veikiančios prekės ženklu „Real Game“, partneris Ernestas Adomaitis sako, jog ministerija galėtų persikelti į rekonstruotą dabar 9 tūkst. kv. metrų ploto „Dirbtinio pluošto“ gamyklą Kauno Pramonės prospekte.

„Trys statinio aukštai užima maždaug po 3 tūkst. kv. metrų, o įrengti dar 1 tūkst. kv. metrų nebūtų sudėtinga. Pagal detalųjį planą prie pastato galimą įrengti ir 470 vietų parkavimo aikštelę“, – BNS pasakojo E. Adomaitis.

Anot jo, statinio rekonstrukcijai dar nėra gautas leidimas, tačiau iki 2020-ųjų baigti darbus, E. Adomaičio nuomone, tikrai būtų suspėta.

„Buvusi gamykla ribojasi su Girčiupio seniūnija ir iki Draugystės gatvės, nuo kurios prasideda Dainavos mikrorajonas. Dainava ir Girčiupis yra tankiausiai apgyvendinti Kauno mikrorajonai. Be to, Pramonės prospektas leidžia lengvai susisiekti su Vilniaus, Kauno Laisvosiomis ekonominėmis zonomis, objektą būtų lengva pasiekti ūkininkams. Dar vienas dalykas – nuomos kaina, 8 eurai už kv. metrą plius mokesčiai“, – sakė jis.

Siūlo pastatyti biurą

Biurų pastatų projektus „Business Leader Center“ ir „Kauno dokas“ Kaune plėtojančios SBA grupės įmonės „Urban inventors“ atstovai taip pat ketina dalyvauti būsimame konkurse.

„Manome, kad ministerija turėtų įsikurti pastate, kuris reprezentuotų Lietuvą. Jis galėtų būti aprūpinamas energija iš atsinaujinančių šaltinių. Pastate galėtų būti unikalus žiemos sodas, kuriame augtų reti Lietuvos augalai arba lietuviškas derlius, kuriuo būtų vaišinamos užsienio atstovų delegacijos“, – BNS atsiųstame komentare teigė koncerno SBA strateginio marketingo direktorė Olga Belova.

Jos teigimu, šiuo metu koncerno bendrovė derasi dėl trijų sklypų Kaune įsigijimo. Iki 2020 metų Kauno rinką ji žada papildyti apie 20 tūkst. kv. metrų ploto biurais.

Birželio pradžioje su Kauno meru susitikęs žemės ūkio ministras Gediminas Surplys teigė, jog efektyviausias sprendimas būtų į vienas patalpas sukelti tiek ministeriją, tiek pavaldžias institucijas – tokiu atveju reikėtų apie 10 tūkst. kv. metrų patalpų. Jos į Kauną turėtų persikelti iki 2019 metų pabaigos.

Šiuo metu Kaune nėra pastatytų laisvų tokio ploto biurų pastatų.