„Kai prisimename savo tėvus, tai paprastai tokius – jaunus, kokius pirmą kartą pamatėme savo gyvenime ir patyrėme jų apkabinimus. Ir aš taip prisiminsiu savo tėvą, kuris šį saulėtą rytą pasirinko pamatyti paskutinį kartą.
Vis prisimenu jo pokalbį virtuvėje su mama apie 1970 metus: „Kai sugrįš Nepriklausoma Lietuva...“ Sugrįžo, sulaukė. Paprastas statybininkas, kai jo reikėjo 1991 m. sausio 13-osios naktį – bėgo iš netoliese esančių namų prie bokšto, nešė sužeistuosius. Kai klausiau, ar nori kur nors užsirašyti, pažymėti tą savo dalyvavimą, tai atsakydavo: „Man nieko nereikia, aš viską turiu“. Ką gi – du vaikai, trys anūkai (žinoma įskaitant ir mažiausią), dvi proanūkės ir dar viena proanūkė, kuri gimė išvakarėse, bet nespėjo pamatyti. Tai tikrai yra daug.
P. S. Lapkričio 1 d., 13 val., mišios Šv. Ignoto bažnyčioje. Lapkričio 2 d., iki 13 val., Olandų g. 22, 3-oje salėje atsisveikinimo ceremonija“, – rašė politikas.
