Siekis – tapti konsultante
Civilizacija gerokai pakoregavo net tokį natūralų dalyką kaip kūdikio maitinimas krūtimi, tad jauniems tėvams vis dažniau prireikia specialistų pagalbos, kad padėtų atstatyti šį gamtos dovanotą ryšį.
Prieš kelerius metus iš sostinės į Klaipėdos kraštą atsikrausčiusi gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė, pabendravusi su jaunomis mamomis, pastebėjo, kad šioms dažnai trūksta žinių apie žindymą. Pasak jos, Vilniuje daugiau galimybių pasikonsultuoti rūpimu klausimu, jeigu kyla problemų maitinant krūtimi.
B.Jarašūnė - vienintelė gydytoja dietologė Lietuvoje, ypatingai besidominti žindymu. Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje dirbanti gydytoja taip pat savanoriškai konsultuoja žindančias mama organizacijoje „Pradžių pradžia“. Ji siekia tapti pirmąja specialiste Klaipėdoje, turinčia tarptautinio laktacijos ir žindymo konsultanto vardą (IBCLC).
Tam, kad šiuo metu kandidate esanti gydytoja pelnytų konsultantės vardą, tenka gerokai patriūsti.
„Turiu surinkti gana daug konsultacijos valandų, sukaupti pakankamai teorinių žinių, mažiausiai penkerius metus savanoriauti, dalyvauti Lietuvos laktacijos ir žindymo asociacijos veikloje, kur organizuojami stiprūs seminarai bei tarptautiniuose renginiuose bei mokymuose. Paskui laukia nelengvas egzaminas. Jį laikiusios kolegės pripažino, kad per visas medicinos studijas nieko panašaus nebuvo“, - pasakojo pašnekovė.
Barbora ne tik dalyvauja su žindymu, nėščiųjų mityba susijusiuose mokymuose ir seminaruose, bet ir pati skaito pranešimus šia tema.
Pritrūksta pasitikėjimo
Gydytoja dietologė pastebi, kad norinčioms maitinti krūtimi jaunoms mamoms neretai labiau nei žinių trūksta pasitikėjimo savimi. Tam dažniausiai „pasitarnauja“ aplinkiniai žmonės ar nuo tarybinių laikų išlikę stereotipai, kad kūdikį būtina žindyti pagal grafiką.
„Mamos gana greitai maitinimą krūtimi pakeičia mišinukais. Kartais pakanka vienos sunkios nemigos nakties su verkiančiu kūdikiu, tada vyras imasi „gelbėti“ situaciją: bėga pirkti mišinuko“, - apgailestavo specialistė.
B.Jarašūnę stebina, kad motinos labai dažnai nori žūtbūt išsiaiškinti, kiek vaikas suvalgo – tam jos savo iniciatyva nusitraukinėja pieną, matuoja ir maitina vaiką iš buteliuko. Tik tokiu būdu jos įsitikina, kad vaikas yra pavalgęs.
Trukdo daiktai
Kita bėda - tarp mamos ir vaiko įsiterpia daug nereikalingų daiktų: pientraukis, buteliukas, čiulptukas ir pan. Tam įtakos turi ir reklama, brukanti savo įvaizdį, ar net animaciniai filmukai vaikams, kur gyvūnų mažyliai vaizduojami su buteliukais. Tad daugeliui mamų dabar reikia padėti grįžti prie natūralaus maitinimo.
„Nereikia pilno krepšio daiktų, norint pačiai maitinti kūdikį. Čiulptukas, buteliukas – absoliučiai nereikalingi, ir netgi trukdantys žindymo procesui. Norint žindyti reikia mamos, vaiko, noro ir praktikos. Žindyti reikėtų pagal poreikį, ne pagal grafiką“, - sakė pašnekovė.
Kai yra didžiulis noras, nesutrukdo ir aplinkybės. B.Jarašūnė prisiminė trečiojo vaiko susilaukusią mamą: vos gimęs kūdikis sunkios patologijos buvo išvežtas į kitą miestą, o trečiąją dieną pas jį važiavusi mama jau vežė lauktuvių – „pilnas terbas“ priešpienio.
Iš vėžių išmuša komentarai
„Būna, mamą nuramini, išaiškini, o ji po kelių dienų vėl sunerimusi man skambina. Dažniausiai nerimo skambučių padaugėja po artimųjų apsilankymo. Mama ar anyta neretu atveju pasėja abejonių, kad vaikas alkanas ar pati žindyvė ką nors ne taip suvalgė, ar pienas per liesas – tokie komentarai jaunas mamas išmuša iš vėžių“, - pasakojo gydytoja.
Pasak B.Jarašūnės, jei mama labiau įsiklausytų į save ir vaiką, viskas vyktų daug sklandžiau. Žinoma, būna situacijų, kai kūdikis ar mama turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, bet didžiąja dalimi žindymas priklauso nuo pasitikėjimo ir vidinio balanso.
Neretai gana anksti nustojusios žindyti moterys teisinasi netinkamos formos speneliais, per mažomis krūtimis. Gydytoja paaiškino, kad tik apie 2-3 proc. mamų negali išmaitinti vaiko dėl tam tikrų medicininių priežasčių ar kūdikio ligų.
Lietuvoje iki šešių mėnesių išimtinai žindo tik kas trečia mama. Panašus yra ir Vakarų Europos vidurkis.
„Mamos, kurios teisinasi įvairiomis priežastimis, tiesiog nesulaukia tinkamos pagalbos. Pirmiausia mamą ir kūdikį globojančiam gydytojui reikia pradėti nuo paties žindymo proceso įvertinimo, pavyzdžiui, kaip vaikas apžioja krūtį, koks yra žindymo ir laktacijos efektyvumas“, - aiškino pašnekovė.
Dieta nereikalinga
Kartais nuo žindymo atbaido ir maisto ribojimas bei griežtos žindyvės dietos mitai.
„O kas tą dietą sudaro? Interneto „specialistai“? Juk jame gali rasti ir informacijos, kad tarp mūsų vaikšto ateiviai – ar reikia viskuo tikėti? Griežtos „prevencinės“ žindyvių dietos, nėra nei veiksmingos, nei reikalingos. Kiekvienas vaiko virktelėjimas nereiškia, jog „mama kažką ne to suvalgė“. Žinoma, pasitaiko alergiškų vaikų ar mamų, kurie netoleruoja tam tikro produkto, tada skiriama atitinkama eliminacinė (gydomoji) dieta. Apskritai žindanti mama turi valgyti šviežią ir įvairų maistą. Juk karvė, susilaukusi veršiuko, nepradeda ėsti kitos rūšies žolės, o mamos kažkodėl nori drastiškai pakeisti savo racioną. Mes patys sau apsisunkiname gyvenimą, kuris ir taip nėra labai paprastas“, - akcentavo gydytoja dietologė.
Kartais specialistė sulaukia apsiverkusių mamų, nežinančių, ką valgyti, skambučių. Pasak B.Jarašūnės, jau įrodyta, kad mamos mityba žindymo metu įtakoja ir būsimą vaiko pomėgius tam tikram maistui. Tad kuo daugiau daržovių valgo mama, tuo mažiau nuo jų suksis ūgtelėjęs vaikas.
Kūdikį paverčia kareiviu
„Civilizacija mums atneša daug naujų problemų. Kartais kūdikis nuo pirmų dienų muštruojamas kaip kareivis, nuo pirmosios dienos taikomi įvairūs auklėjimo būdai. Iš mažo vaiko labai daug reikalaujame, nors pats pagrindinis tos intuityvios būtybės poreikis - kuo arčiau ir dažniau būti šalia mamos. Tad man natūraliai norisi ginti kūdikius, kurie nuo pirmų dienų sulaukia labai daug užduočių“, - apgailestavo pašnekovė.
Pasaulinė sveikatos organizacija vaiką rekomenduoja maitinti iki dviejų metų ar ilgiau, jeigu mamai ir vaikui to norisi ir įmanoma įgyvendinti. Tarp vienerių ir dviejų metų metų amžiaus maždaug trečdalį vertingų medžiagų ir energijos vaikas gauna būtent iš mamos pieno, taigi net ir, atrodytų, „užaugusiam vaikui“ (kuris vaikšto, kalba, valgo šeimos maistą) motinos pieno reikšmė išlieka labai didelė.
Žindymo nauda
Žindančiai moteriai mažėja rizika sirgti pogimdyvine depresija, 2 tipo cukriniu diabetu, išemine širdies liga, metaboliniu sindromu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, krūties, gimdos ir kiaušidžių vėžiu, geležies stokos anemija, po gimdymo greičiau mažėja kūno masė, palaikomas vaiko imunitetas (mažina riziką susirgti kvėpavimo takų, virškinimo ir šlapimo sistemos infekcijomis), kūdikis geriau auga ir vystosi.
