„Preliminariais skaičiavimais, galėjo būti evakuota per 26 tūkst. žmonių“, – pranešė tarnybos socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“), remdamosi surašymo duomenimis.

Vėlų penktadienio vakarą atnaujintame pranešime valdžios institucijos teigė, kad nuo antradienio vakaro, kai kilo gaisras, buvo evakuota apie 4,5 tūkst. žmonių.

Tačiau po sunkios nakties ir nepalankių oro sąlygų, įskaitant stiprų vėją ir aukštesnę negu tikėtasi temperatūrą, liepsnos išplito, privertusios evakuoti žmones iš penkių savivaldybių šiaurinėje salos dalyje.

Per spaudos konferenciją, surengtą šeštadienį prieš pat 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku, pareigūnai sakė neturintys naujausios informacijos apie evakuotų žmonių skaičių.

Jie nurodė, kad duomenys vis dar renkami, ir įspėjo, kad „gali būti evakuota ir daugiau žmonių, jei gaisras išplis“.

Pedro Martinezas (Pedras Martinesas), atsakingas už pastangas numalšinti gaisrą, žurnalistams pareiškė, kad gaisro perimetras per naktį „neabejotinai labai padidėjo“.

Septynių salų salyno regiono vadovas Fernando Clavijo (Fernandas Klavichas) yra sakęs, kad tai sudėtingiausias gaisras Kanarų salose per mažiausiai pastaruosius 40 metų dėl vietovės reljefo, aukštos temperatūros ir dažnai besikeičiančių krypčių vėjų.

Gaisras kilo po to, kai salas užklupo karščio banga, dėl kurios daugelis vietovių išsausėjo.

Dėl klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai, mokslininkai įspėja, kad karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės, o jų poveikis bus daug didesnis.

Remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenimis, 2022 metais labiausiai nukentėjo Ispanija, kurioje kilo beveik 500 gaisrų, sunaikinusių daugiau kaip 300 tūkst. hektarų.

Šiais metais Ispanijoje, kuri yra viena iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų Europos šalių, gaisrai nusiaubė daugiau kaip 71 tūkst. hektarų.

Ūkininkai pastebi, kad dėl didelės orų kaitos bei sausros kenčia ir nesivysto pasėliai, todėl gali būti prarasta nemaža dalis derliaus. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sako, kad šių metų gegužė buvo kur kas sausesnė nei prieš metus.

„Pernai gegužė buvo gerokai vėsesnė, bet drėgnesnė nei įprastai būna ir juolab negu ši gegužė“, – BNS sakė D. Valiukas.

Anot jo, dalyje vakarinių rajonų šiuo metu jau susiformavo stichinė sausra, padėtis blogėja ir Vilkaviškio rajone, tačiau situaciją lems orai artimiausią savaitę.

„Šilutė, Klaipėda, Kretinga. Ne visos savivaldybės, atskiros jų dalys, seniūnijos – jose susiformavusi stichinė sausra“, – sakė D. Valiukas.

Be kita ko, gegužė išsiskyrė ir šalnų gausa – nors jų tokiu metu būna, tačiau šiemet buvo išskirtinai daug ir jos buvo plačiai paplitusios.

„Ypač jei žiūrėtume per visą mėnesį, jos būna dažnesnės pirmoje pusėje gegužės, dabar per visą mėnesį buvo daug dienų su šalnomis, jų išplitimas buvo gana didelis, ir pakankamai žema temperatūra šalnų metu būdavo. Iš vienos pusės kaip ir įprasta, šalnos gegužę nėra išskirtinumas, bet šiemet išskirtinumas– didelis jų kiekis ir išplitimas“, – sakė D. Valiukas

Pernai gegužė buvo gerokai vėsesnė, bet drėgnesnė nei įprastai būna ir juolab negu ši gegužė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas sako pastebintis, kad pasėliai kenčia, nesivysto.

„Ypač vasariniai visi pasėliai kenčia, žieminis rapsas, vasariniai kviečiai (...) Jau mėnesį pusantro beveik nė lašo neturėjome lietaus. Šiuo metu vasariniai pasėliai turėtų gauti drėgmės, išsikeroti, dabar pusę ūglio išdygo, žemės drėgmės nėra, lietaus nėra, dieną šilta, 25 laipsniai, naktį 4-5 laipsniai šalčio, augalas nesivysto, nesidaugina“, – BNS sakė R. Paulikas.

„Žieminiai rapsai dabar augina savo grūdus, nes žydėjimas kitur yra pasibaigęs, kurios silpnesnės ankštaros, iškart augalų atmetinėjamos. Jei nebus lietaus, daugiau nei pusė derliaus bus prarasta“, – pridūrė jis.

R. Paulikas sako, kad apsisaugoti nuo sausrų neįmanoma: „Jei turėtum 10-20 arų, galima kažką daryti, o jei 100-200 hektarų ir laukai nėra nuosavi, jie nuomojami, tai laistymo sistema yra per brangu. Tikimės, kad palis“.

Klimatologas taip pat pastebi, kad šiuo metu yra padidėjęs miškų sausringumas bei nuo jo priklausantis gaisringumas.

„Gaisringumas didžiojoje Lietuvos dalyje yra pasiekęs ketvirtą klasę iš penkių ir tai reiškia, kad yra didelis gaisrų pavojus. Panevėžyje net ir labai didelis gaisrų pavojus. (...) Esant miškuose, reikia elgtis labai atsargiai su ugnimi“, – perspėjo D. Valiukas.

Jis sako, kad gegužė buvo palankus mėnuo saulės energetikai – saulėtas ir sausas.

Liepsnos įsiplieskė pirmadienį maždaug už 25 km į pietus nuo nedidelio uostamiesčio Kalajokio Botnijos įlankoje.

„Jis tebedega, bet neišplito – jis lokalizuotas 300 ha plote“, – naujienų agentūrai AFP sakė Jarmo Haapanenas (Jarmas Hapanenas), atsakingas už gesinimo operacijas netoli Kalajokio.

Pasak pareigūno, gaisrui visiškai suvaldyti prireiks „mažiausiai savaitės, galbūt dviejų ar trijų“.

„Jei dėl klimato kaitos vasaros pas mus taip šiltės, esu tikras, kad taip bus vis dažniau“, – perspėjo J. Haapenas.

Liepsnoms malšinti buvo mobilizuoti maždaug 250 žmonių, įskaitant karius, taip pat pasitelkiami keturi sraigtasparniai.

Iki šiol žmonių per šį gaisrą nenukentėjo. Paveikta vietovė, esanti maždaug už 500 km į šiaurę nuo sostinės Helsinkio, yra retai apgyventa.

Ekspertų vertinimu, šis miško gaisras yra didžiausias Suomijoje nuo 1971 metų, kai išdegė maždaug 1 600 ha plotas.

Atsitiktinių miškų gaisrų šioje Šiaurės šalyje kyla retai; jie greitai suvaldomi. Tačiau 2018 metais gaisras kaimyninėje Švedijoje greitai išplito beveik 20 tūkst. ha teritorijoje.

„Teismo ekspertai vyksta į įvykio vietą atpažinti... Visi požymiai palaiko prielaidą, kad jie yra keturi dingę asmenys, kurių ieškojome nuo vakar“, – žurnalistams sakė ministras Nikas Nuris (Nicos Nouris). Jis pridūrė, kad visi žuvusieji tikriausiai buvo Egipto piliečiai.

Vidaus reikalų ministerijos vadovas nurodė, kad palaikai buvo rasti šalia Odu kaimo Troodo kalnagūbrio pietiniame pakraštyje.

„Patiriame labiausiai niokojantį gaisrą nuo Kipro Respublikos įkūrimo tiek pagal materialinę žalą, tiek, deja, ir pagal žmonių aukas“, – kalbėjo M. Nuris .

Pasak ministro, vėliau sekmadienį Graikijos ir Izraelio orlaiviai prisidės prie kitų 11 lėktuvų ir sraigtasparnių, dalyvaujančių gaisro gesinimo operacijoje.

Prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) sekmadienį per „Twitter“ taip pat pripažino, kad šis gaisras yra „tragedija“ ir smarkiausias nuo 1974 metų, kai sala buvo padalyta, Turkijai okupavus jos šiaurinį trečdalį.

„Vyriausybė skubiai suteiks pagalbą nukentėjusiems ir aukų šeimoms“, – pridūrė jis.

Šeštadienio popietę įsipliekęs gaisras privertė evakuoti mažiausiai aštuonias kalnų gyvenvietes, supleškino keletą namų, taip pat išdegino 50 kv. kilometrų pušynų ir sodų, nurodė Aplinkos ministerija.

N. Nuris sakė, kad ugniagesiai ir aviacija sutelks pastangas į du didelius ugnies frontus ties Odu ir Vavacinijos kaimais. Pasak jo, tarnybos „atsargiai optimistiškai“ vertina galimybes suvaldyti liepsnas, bet pastangas gali sutrikdyti vėliau sekmadienį prognozuojamas stiprus vėjas.

Ministras nurodė, kad 36 evakuotieji buvo išgabenti į viešbučius sostinėje Nikosijoje. Tuo metu Melinio kaimo gyventojams siunčiama maisto ir vandens.

Kipro vyriausybė paprašė Europos Sąjungos šalių ir kaimyninio Izraelio priešgaisrinės aviacijos pagalbos. Be to, buvo mobilizuoti atostogų išėję ugniagesiai.

Gaisro gesinimo operacijoje dalyvauja apie 70 priešgaisrinių automobilių, septyni buldozeriai ir 10 vandenį liejančių lėktuvų.

Kipro vyriausybės atstovas Marijus Pelekanas (Marios Pelekanos) sakė, kad vienas iš dvejų Graikijos pasiųstų gaisrų gesinimo lėktuvų „Canadair CL-415“ turėjo sugrįžti dėl techninio gedimo.

Pasak jo, Izraelis atsiuntė du lėktuvus. Tarnybos taip pat laukia patvirtinimo dėl dviejų Italijos lėktuvų atvykimo.

Policija nurodė aštuonioms dienoms suėmusi 67 metų vyrą, įtariant, kad jis galėjo prisidėti sukeliant gaisrą.

Nauji duomenys – lemiami

Oficialiai pranešama, kad radiacijos lygis – normos ribose. Š. Jasiukevičius teigė, kad kol kas yra paskelbti tik tyrimų, atliktų balandžio 5-11 d. Jie buvo paskelbti tik šiandien, kai ministrų kabinetas paskyrė naują Černobylio zonos administracijos vadovą.

„Tačiau balandžio 11 d. dar nedegė rudasis miškas. Manau, kad pati blogiausia situacija Černobylio zonoje yra dabar. Degė rudasis miškas, labiausiai radioaktyvios vietos“, – portalui kauno.diena.lt teigė verslininkas, režisierius, publicistas Šarūnas Jasiukevičius, geriau visuomenei žinomas kaip Praeities žvalgas.

„Nuotraukas ką tik mačiau, buvo viena dėmė, kurioje – 200 mkSv/h radiacinis fonas, ir ten viskas yra išdegę. Šios dienos radioaktyvumo Černobylio zonoje duomenis, manau, geriausiu atveju gausime penktadienį“, – vertino vyras, pridūręs, kad praėjusią savaitę Černobylio zonos oro mėginiuose aptiktas radioaktyvaus cezio padidėjimas: skirtingose vietose išaugo nuo 2 iki 32 kartų. 

„Klausimas, kokie duomenys bus po vakarykščio rudojo miško gaisro, į kurią pusę pūs vėjas, tai yra, į kurią pusę visa tai dėsis“, – svarstė Š. Jasiukevičius.

Vertindamas pagal praėjusių metų situacijas jis teigė netikįs, kad radioaktyvių dulkių iš Černobylio būtų atpūsta iki Lietuvos: „Turėtų būti anomalinis uraganinis vėjas, kuris toje pačioje Černobylio zonoje sukeltų pelenus, juos aukščiau pakeltų į atmosferos sluoksnius ir atneštų pas mus“.   

Apgesino lietus

„Lietaus poveikis akivaizdus. Atviros ugnies didelių židinių nėra. Palydovas nefiksuoja. Yra keli nedideli nauji židiniai netoli Janov geležinkelio stoties, bet juos greitai lokalizavo. Dabar tik smilksta miško paklotė. Ketvirtadienį prognozuoja vėją iki 35 km/val. Iki to laiko turi spėt apvažiuoti ir viską pabaigti gesinti. Kol kas ugnis neplinta“, – antradienį po pietų peržiūrėjęs naujausius viešai prieinamus duomenis teigė Praeities žvalgas.

Jis patikslino, kad didžioji dalis ugnies buvo užgesinta ne ugniagesių, o lietaus. 

„Yra smilkstančių vietų. Vienur kitur įsiplieskia liepsnos, bet labai lokaliai, jos greitai užgesinamos. Jeigu tarnybos viską gerai darys, šiandien, ko gero, bus beveik išspręstas klausimas“, – vylėsi vyras.

Š. Jasiukevičius minėjo, kad daugiau lietaus nenusimato, tad nespėjus židinių suvaldyti iki ketvirtadienio, kai pakils vėjas, kova su stichija gali prasidėti iš naujo, tiesa, jau ne tokio paties masto kokia buvo vakar ir užvakar. 

„Buvo labai platus gaisro frontas. Gaisro juosta buvo keliasdešimties kilometrų, buvo labai sudėtinga kontroliuoti gaisro plitimą. Dabar jeigu ir įsiplieks naujo židiniai, jie bus lokalūs. Juos bus lengviau gesinti“, – aiškino kaunietis.   

Ukraina: viskas normoje

Kaip antradienį BNS citavo Ukrainos Valstybinės ekologinės inspekcijos vadovo pareigas einantį Jehorą Firsovą, gaisras užgesintas, o spinduliuotės matavimai rodo, kad radiacinis fonas nėra reikšmingai padidėjęs, 

„Trumpai tariant, gaisrą pavyko užgesinti; labai padėjo lietus. Radiacijos fono lygis nuolat matuojamas, bet mūsų turimi duomenys [rodo, kad padėtis] daugmaž normali“, – antradienio popietę per „Facebook“ parašė J. Firsovas, kurį citavo BNS.

Keliomis valandomis anksčiau sostinės Kijevo, esančio maždaug už 110 km į pietus nuo Černobylio, meras Vitalijus Klyčko sakė, kad uždarojoje zonoje gaisrai tebeliepsnoja.

„Ugniai gesinti pasitelkta 96 technikos vienetai ir 405 ugniagesiai", – jis sakė per savaitinę virtualią spaudos konferenciją, paminėjęs, kad tebegesinami degantys miškai trijose girininkijose.

Gaisrai Černobylio elektrinės apylinkėse liepsnojo nuo balandžio 4-osios.

Gaisras praeitą savaitgalį kilo radioaktyviomis medžiagomis užterštoje miškingoje zonoje aplink 1986-aisiais sprogusį Černobylio atominės elektrinės reaktorių, sukėlusį didžiausią branduolinę nelaimę pasaulyje.

Vis dėlto nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad dėl šio gaisro radiacinis fonas „neviršija normalių ribų“.

Policijos tyrimo metu buvo išaiškintas asmuo, susijęs su gaisro kilimu. „Tai anksčiau teistas 27 metų Rahivkos kaimo gyventojas. Jaunuolis policininkams paaiškino, kad netoli apleistos vietinės fermos pramogos dėlei keliose vietose padegė žolę“, – sakoma pranešime.

Gaisras tapo nevaldomas ir nuniokojo 5 ha teritoriją.

„Sprendžiamas klausimas dėl kardomųjų priemonių... Tyrimas tęsiamas“, – nurodė policija.

Kaip pranešta, šeštadienį Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba gavo pranešimą, kad draudžiamoje Černobylio elektrinės zonoje netoli Volodymyrivkos kaimo teritorijoje kilo miško gaisras, vėliau išplitęs iki 30 hektarų plote.

Gesinant gaisrus radioaktyviomis medžiagomis užterštoje zonoje dalyvavo daugiau kaip 300 ugniagesių ir 90 technikos vienetų, įskaitant priešgaisrinius lėktuvus ir sraigtasparnius.

Šiuo metu Černobylio zonoje atvirų liepsnų nėra, kai kur smilksta žolė, ketvirtadienį ryte pranešė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

55-erių aktorius, pelnęs „Oskarą“ už pagrindinį vaidmenį filme „Gladiatorius“, tviteryje paskelbė vaizdo įrašą ir nuotraukų, kuriose matomas sraigtasparnis, pilantis vandenį ant dūmuose paskendusio miško. Pats R. Crowe pasidžiaugė ugniagesių darbų, pakomentuodamas: „Puikiai pataikei, sūnau!“

Anksčiau aktorius patvirtino, kad jam pavojus negresia, o jo šeima yra saugi pas draugus.

R. Crowe taip pat paskelbė apdegusių pastatų nuotraukas. „Netekau kelių pastatų, bet apskritai kol kas viskas einasi gerai. Koplyčios stogas apdegė“, – rašė jis.

Aktorius padėkojo gaisrus gesinantiems ugniagesiams ir patvirtino, kad jo auginami gyvuliai nežuvo.

Tuo tarpu Australijos ugniagesiai pranešė apie tai, kad ugnis trečiadienį iš viso pasiglemžė daugiau nei 50 pastatų, nuo gaisrų nukentėjo 13 ugniagesių, pranešė „Deutsche Welle“.

Ugniagesių teigimu, iš viso Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando valstijose liepsnoja 150 gaisrų, kurie gali tapti visai nebekontroliuojami.

„Sąlygos šiuo metu yra labai pavojingos, ugniagesiams greitai gali nebepavykti užkirsti kelio ugnies plitimui. Ugnis kelia grėsmę viskam, kas gyva“, – sakoma Kvinslando ugniagesių tarnybos pranešime.

Nepaisant padarytos žalos, nuo penktadienio nepranešama apie žuvusiuosius.

Dar blogiau?

Vis dėlto pareigūnai nerimauja, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis gaisrai tik stiprės.

„Dar daugelį savaičių šių gaisrų negalėsime suvaldyti“, – įspėjo Naujojo Pietų Velso ugniagesių komisaras Shane'as Fitzsimmonsas.

„Mums reikia lietaus, deja, bet artimiausioje ateityje jo nenumatoma, taigi, nepasikeis ir sąlygos, kurias šiuo metu patiriame“, – niūrią prognozę pateikė ugniagesių vadovas.

Iki šiol gaisrai Australijoje pasiglemžė tris gyvybes ir sunaikino 125 tūkst. kvadratinių km pievų ir krūmynų.

Gaisras trečiadienio popietę kilo Odo departamente į pietryčius nuo Karkasono miesto. Dėl pastaruoju metu tvyrojusios didelės sausros regione anksčiau buvo paskelbtas didelio miškų gaisringumo pavojus.

„Išdegė apie 900 ha“, – naujienų agentūrai AFP sakė Odo priešgaisrinės tarnybos viršininkas Philippe'as Fabre'as (Filipas Fabras).

Liepsnos naktį išplito pučiant vėjui, kurio gūsių greitis siekė 40 km per valandą, bet gyvenamiesiems namams pavojaus nėra, pridūrė pareigūnas.

Pasak Ph. Fabre'o, jokių statinių nebuvo sunaikinta ir nenukentėjo žmonių, bet ugniagesių vadas perspėjo, kad meteorologai prognozuoja, jog vėjas dieną gali sustiprėti.

Ugniagesiai deda pastangas, kad ugnies nepasiektų šalimais esančių kaimų.

„Gaisrą gesinti sudėtinga, nes jis siaučia sunkiai pasiekiamoje vietovėje“, – sakė vienas Odo departamento pareigūnas.

Priešgaisrinė tarnyba nurodė planuojanti pradėti lieti vandenį iš oro po naktį vykusio gesinimo gaisravietės pakraščiuose.

Izraelyje pastarosiomis dienomis buvo pranešta apie maždaug 100 gaisrų, o „mažiausiai tris rajonus teko evakuoti“, naujienų agentūrai AFP sakė viena Viešojo saugumo ministerijos atstovė.

Izraelio meteorologijos tarnyba trečiadienį pranešė apie rekordiškai aukštas temperatūras. Tarnybos duomenimis, netoli Negyvosios jūros esančiame Sodome termometrų stulpeliai pakilo net iki 49,9 °C – tokia temperatūra buvo pirmą kartą išmatuota nuo Izraelio įkūrimo 1948 metais.

Pasak minėtos ministerijos atstovės, per gaisrus, kurie veikiausiai kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir išplito dėl „aukštos temperatūros, sausros ir vėjų“, žmonės nenukentėjo.

Ji pridūrė, jog ketvirtadienį 12 gaisrininkų komandų ir keturi lėktuvai kovojo su liepsnomis Liftoje, esančioje netoli vieno svarbaus greitkelio, vedančio į Jeruzalę. Anot pareigūnės, gaisras iki vakaro buvo suvaldytas.

Kaip informavo ugniagesių tarnyba, gaisras prasidėjo ankstyvą pirmadienio popietę Pelopeneso Kato Ahagijos rajone, maždaug už 200 kilometrų į vakarus nuo Atėnų. Kol kas gaisro priežastys nežinomos.

Tai pirmas didelis miškų gaisras Graikijoje šią vasarą.

Liepsnas gesina 40 ugniagesių, du lėktuvai ir 15 ugniagesių mašinos, nurodė ugniagesių tarnyba.

Karštomis, sausomis vasaromis Graikiją dažnai nusiaubia miškų gaisrai. Praėjusią liepą 101 žmogus žuvo per didžiulį gaisrą Mačio pajūrio kurorte netoli Atėnų.