Klaipėdos ugniagesiai kartu su kolegomis iš Latvijos dalyvauja europiniame projekte – planuojama įsigyti 10 įvairios paskirties bepiločių skraidyklių.

Bepilotės skraidyklės padės aptikti gaisro židinius ir įvertinti ugnies išplitimo mastą miškuose, taip pat pastebėti ir laiku išgelbėti pavojuje atsidūrusius žmones.

"Planuojame įsigyti šešis vietovės apžvalgos bepilotes skraidykles su vaizdo kamera, tris nuotoliniu būdu valdomus orlaivius su termokameromis, skirtus gelbėjimo operacijoms, ir vieną bepilotę skraidyklę kartografavimui bei 3D modeliavimui. Tos bepilotės skraidyklės bus paskirstytos kolegoms ir į kitas valdybas, Klaipėdoje turėtų likti du", – vardijo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas.

Bepiločių skraidyklių naudą klaipėdiečiai ugniagesiai jau įvertino pernai, kai buvo užsidegęs Traksėdžių durpynas.

Tuomet buvo labai daug dūmų. Tada panaudota šiauliečių ugniagesių bepilotė skraidyklė, kuria gelbėtojai pamatė ugnies židinius, gaisravietės ribas ir lengviau galėjo paskirstyti pajėgas gaisrui likviduoti.

"Bepilotės skraidyklės gali būti panaudotos ir per potvynius ar chemines avarijas. Teko matyti, kaip bepilotė skraidyklė buvo nukreipta paimti ypač pavojingų medžiagų pavyzdžių. Taigi nereikėjo siųsti ugniagesių ir kelti grėsmės jų sveikatai. Bepilotes skraidykles galima naudoti ir kitoms gelbėjimo operacijoms ar prevencijai. Užsienyje ši įranga populiarėja, ją naudoja ne tik ugniagesiai, bet ir policija ar pasieniečiai", – teigė V.Masiliauskas.

Iš projekto lėšų bus įsigyta ne tik technika, bet ir apmokyti darbuotojai jas valdyti, kasdien su jomis dirbti.

Bendra projekto vertė – 588 tūkst. eurų, klaipėdiečių dalis – 265 tūkst. eurų.

"Projekto pabaigą turėjo vainikuoti bendros pratybos su latviais, kur būtų išbandyti įsigytų bepiločių skraidyklių panaudojimo įgūdžiai. Ties Papės gyvenviete turėjo būti modeliuojamas miško gaisras, kuris neva persimestų į Lietuvos teritoriją. Planavome ir naftos produktų surinkimo pajūryje pratybas, tačiau dėl karantino viską teko nukelti", – kalbėjo V.Masiliauskas.

Artėjant naujiesiems mokslo metams telekomunikacijų bendrovės trina rankas: mobiliųjų telefonų pardavimas šiuo laikotarpiu padidėja penktadaliu – dalis perkamų aparatų atitenka moksleiviams.

Pasaulyje įsitvirtinus naujosioms technologijoms, specialistai vis garsiau kalba ne tik apie jų pranašumus, bet ir apie neigiamą poveikį augančios kartos vaizduotei. Skelbiama, kad šiuolaikiniai vaikai gali skirti kur kas mažiau spalvų nei jų bendraamžiai prieš 10 metų. Šiandienos karta nebesugeba įsivaizduoti jiems nupasakoto vaizdelio, tačiau užverčiami begaliniais informacijos srautais. Anot mokytojų, šiandieniniai vaikai nuo mažumės įpratę daug ką gauti jau "sukramtytų" vaizdų pavidalu, esą todėl jų mąstymas keičiasi.

Kaip geriausia elgtis tėvams: riboti atžalų galimybes pažinti moderniąsias technologijas ar ne? Į šį klausimą "Kauno dienos" skaitytojams atsako specialistai.

Giedrius Vaidelis
Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro direktorius

Nėra tikslių tyrimų, kurie pasakytų, kad moderniosios technologijos daro žalą. O juk technologijos labai veržiasi į mūsų gyvenimą ir šio progreso nesustabdysime. Galime eikvoti jėgas drausdami, tačiau didelė tikimybė, kad šią kovą pralaimėsime. Geriau reikia galvoti apie tai, kaip tas technologijas paversti teigiamu dalyku ir panaudoti pozityviai. Šiuo atveju Švietimo ir mokslo ministerija neturi kokios nors griežtos "taip" arba "ne" pozicijos – kol tai nėra nacionalinis reiškinys, provokuojantis destrukciją, pakankamai daug laisvės palikta mokykloms ir jų bendruomenės susitarimams. Kartais mobilusis telefonas vienintelė priemonė, kad vaikas jaustųsi saugus.

Įžvelgtume visai kitą problemą. Mokslininkai pagrindė, kad jei vaikas vienas žaidžia net ir lavinamuosius žaidimus, jis nesilavina. Jei vaikas vienas žiūri per televiziją transliuojamus filmus ar laidas, taip pat kyla pavojus, nes suaugusysis su vaiku neaptaria, kas buvo gerai, o kas blogai. Pagrindinis moderniųjų technologijų blogis, kurį mes norėtume akcentuoti, – namuose jos pavirsta auklėmis. Neturėdami laiko užsiimti su vaiku, tėvai patys juos pastumia tų technologijų link. Mes patariame tėvams, pedagogams, vaikams diskutuoti apie technologijas ir leisti vaikams suprasti ir įvertinti jų pagundas bei naudą. Modernius įrenginius mes galime paversti žaislais, kurie neša blogį, tačiau mes galime jais motyvuoti mokinį ir mokymo procesą padaryti dinamišką. "Kai mes pradėjome per pamokas naudotis kompiuteriu, supratome, kad jis skirtas ne tik žaidimui", – tai vieno pradinuko citata mokslo metų pabaigoje.

Jūratė Slavinienė
Kauno A.Smetonos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Gebėjimas naudotis technologijomis – tik į gera. Vis dėlto aš kalbu apie protingą naudojimąsi. Vaikų priklausomybė nuo kompiuterio ir kitų modernių technologijų yra labai didžiulė. Apmaudu, kad daugelis vaikų technologijas naudoja ne kokiems nors darbams dirbti, o primityviai žaisti, beprasmiškai, bereikšmiškai tarpusavyje susirašinėti. Raštingumas smunka labai stipriai – ir čia dar švelniai pasakyta. Klaidų vaikai daro milijonus! Mintis jie reiškia vis primityviau, nebemoka rašyti gražiais sudėtiniais sakiniais, labai daug minties šuolių. O tai yra todėl, kad neskaito knygų. Rašo trumpindami, su daugybe klaidų – jie net nežiūri, ar teisingai parašė. Įsigali kažkokia ženklų sistema. Yra elektroninių programų, kuriomis naudodamiesi vaikai gali mokytis rašyti.

Kiek žinau, galvojama kurti jų dar, kad vaikai elektroniniu būdu galėtų ir konsultuotis su mokytoju. Gal tai bus ir gerai. Vis dėlto mūsų kalbos rašyba ir skyryba yra sunki. Aš manau – o ir girdžiu kitus pedagogus dažniau apie tai šnekant – kad vis dėlto reikia grįžti prie formaliojo raštingumo ilgesnio mokymo, ne iki 10 klasės, bet ir 11, ir 12 klasėje mokyti vaikus rašybos, skyrybos. Aš daugiau dėmesio skirčiau gebėjimui reikšti mintis sklandžiai, argumentuotai. Dabar žmonės nebekalba argumentuotai, jie kalba teiginiais. Pasiklausykime, kaip kalba rusai. Jie pasako sakinį ir po to sako: "…todėl, kad….". Jie pagrindžia prieš tai pasakytą sakinį. Mūsų naudojami teiginiai kyla iš paviršutiniškumo, kuris ateina per televiziją ir moderniąsias technologijas. Vaikai pripranta viską gauti gatavą, o ne ieškoti atsakymų jų pačių skaitomose knygose. Niekur nepabėgsime nuo naujųjų technologijų ir drausdami nepriversime skaityti knygų. Vis dėlto privalome sugebėti išlaviruoti tarp knygos ir kompiuterio, sugebėti technologijas panaudoti mokydami savo dėstomą dalyką.

Rūta Baršauskaitė
Kauno klinikų Vaikų akių ligų skyriaus gydytoja

Vis daugiau vaikų galime pamatyti su akinukais. Vaikų akių ligos labiausiai pasireiškia esant mokyklinio amžiaus, kai jie pradeda daugiau skaityti, domėtis kompiuteriu, internetu, kompiuteriniais žaidimais. Dažniausi moksleivių susirgimai – trumparegystė, astigmatizmas, toliaregystė. Vis dėlto vaikų domėjimosi ir naudojimosi moderniomis technologijomis nevertinu neigiamai. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie naudojasi kompiuteriais ir kitomis moderniosiomis technologijomis, buvo geriau pasiruošę prieš mokyklą, geriau įsisavino naujas kompiuterines technologijas, naujus darbo kompiuteriu metodus. Aišku, visur turi būti jaučiamas saikas. Daug laiko leidžiant prie kompiuterio padidėja rizika išsivystyti trumparegystei. Šiandienos vaikai yra neatskiriami nuo kompiuterio, mobiliojo telefono, iPad‘o ir kitų naujų technologijų. O šios mielai pakeičiamos į televizoriaus žiūrėjimą. Kaip modernios technologijos veikia akis?

Kompiuterio ar kito modernaus įrenginio ekranas yra plokščias, intensyvaus kontrasto ir švytintis, o mūsų akys yra įpratusios žiūrėti į daiktus, kurie yra trimačiai ir ne tokio intensyvaus kontrasto. Todėl žiūrėdamos į kompiuterio ekraną akys turi nuolat judėti, fokusuoti, keičiantis vaizdui – akomoduoti. Dėl to didėja akių įtampa, nuovargis, silpnumas, prastėja akomodacija ir konvergencija. Akomodacija – akies gebėjimas keisti optinę galią, taip išlaikant ryškų vaizdą skirtinguose atstumuose. Žiūrint į artimus objektus akys konverguoja – abi akys kiek pakrypsta į vidų. Sutrikus akomodacijai ir konvergencijai gali prastėti matymas į artį, pvz. skaitant. Norint to išvengti, praleidus 20 min. prie kompiuterio, reikėtų vaiką pripratinti pailsėti, žiūrint į tolimą objektą., pabūti užsimerkus, akimis pažiūrėti į visas puses.