Tarptautinį architektūrinės vizijos konkursą laimėjusi australų ir ispanų architektų komanda, pasitelkusi partnerius Lietuvoje, per pusmetį savo pasiūlytą viziją pavertė projektiniais sprendiniais. Jų pagrindu bus parengtas techninis projektas – galutinis dokumentas, kurį turėdama Kauno savivaldybė gaus statybos leidimą ir skelbs statybos darbų konkursą.

„Kol bus baiginėjamas techninis projektas, kita komanda lygiagrečiai rengs vidaus ekspozicijos koncepciją. Abu šie darbai turi būti užbaigti iki kitų metų vasaros“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Novatoriškas statinys

Nemuno saloje planuojamas A++ energinės klasės 1 aukšto apie 10.200 kv,. m ploto statinys, kurio aukščiausia dalis sieks 17,18 m. Trečdalį erdvės sudarys laikinos ir nuolatinės ekspozicijos plotas.

„Projekto autoriai suprojektavo funkciškai patrauklų, patogų lankytojams pastatą. Atsisakius „ėjimo į gylį“ ženkliai sumažėjo pastato statybų kaštai, tuo pačiu jis neprarado novatoriškumo, estetinės atrakcijos – o tai svarbiausia“, – sakė su konkurso laimėtojais bendradarbiaujantis architektas Gintautas Natkevičius.

Naujasis mokslo muziejus jautriai papildys salos funkcijas, tarsi įsilies į žalią salą, kuri iki šiol, tenka pripažinti, buvo savotiškas akligatvis.

Pasak jo, „Mokslo salos“ projektuotojai atsižvelgė ir į miesto tolimesnius planus – Nemuno salą su Karaliaus Mindaugo prospektu bei M. K. Čiurlionio koncertų centru sujungsiančius pėsčiųjų tiltus.

„Pastatui teko pasikeisti, jis tarsi sureagavo į tiltus. „Mokslo sala“ bus tiltų sankirtoje, todėl atsirado antžeminės dalys – renginių erdvės, kavinė, išėjimas į aikštę – tai reakcija į besikeičiančius miesto poreikius. Pagrindinis vizualinis akcentas žinoma bus vidinį veidrodinį paviršių turintis diskas, jis bus matomas iš daug kur ir taps savotiškų traukos centru plokščioje saloje“, – aiškino G. Natkevičius.

Kas bus viduje?

Mokslo populiarinimo muziejuje įsikurs 4 laboratorijos. Jose vyks moksliniai tyrimai, eksperimentai, kuriuos galės stebėti ir lankytojai. Transformuojamos konferencijų salės, erdvus vestibiulis, administracinės patalpos personalui, sandėliai, dirbtuvės – visa tai yra numatyta projekte.

„Manome, jog 100 vietų planetariumas bus bene populiariausia pramoga tarp lankytojų. Kas gi nemėgsta žiūrėti į žvaigždes?“, – kalbėjo architektas, Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.

„Mokslo salą“ suprojektavo F. Jerezas ir B. Perezas De Juanas –  architektai iš Ispanijos ir Australijos architektų studijos „Smar Architecture Studio“. Projektuotojai Lietuvoje – Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai architektai G. Natkevičius ir D. Kalmatavičius, projekto vadovas - Tomas Jūras.

Įsilies į Nemuno salą

„Naujasis mokslo muziejus jautriai papildys salos funkcijas, tarsi įsilies į žalią salą, kuri iki šiol, tenka pripažinti, buvo savotiškas akligatvis. Su mokslo muziejaus atėjimu, naujais tiltais, baseinu sala bus papildyta rimtu turiniu, kurį mielai lankys tiek mūsų, tiek ir užsienio šalių svečiai, lygiai taip kaip mes darome nuvažiavę svetur“, – dėstė J. Audėjaitis.

J. Audėjaitis pabrėžė, jog tokio tipo centruose tiesiog neįmanoma neįsimylėti mokslo.

„Kada ateini ir pamatai, kaip galima išmatuoti savo jėgą, kaip tavo jėga skiriasi skirtingose planetose, kaip veikia hidraulikos principai, kuomet pamatai, kaip atsiranda uraganai – tai sužadina žingeidumą, norą domėtis pasauliu, ir tai, be abejo, pirmiausia ypač svarbu vaikams“, – sakė J. Audėjaitis.

Nemuno saloje taip pat suplanuotos vandens sporto centro statybos šalia „Žalgirio“ arenos ir du nauji pėsčiųjų tiltai. Kitame Nemuno krante Kaunas rengia M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą. Be to, planuojama atnaujinti ir pačią Nemuno salą.

Kauno miesto savivaldybė, konkuruojanti su Vilniumi dėl modernaus Mokslo muziejaus, jam vietą yra numačiusi Nemuno saloje.

„Svarstėme keturias alternatyvas ir norėdami pabrėžti, kiek svarbus Kaunui yra nacionalinio statuso mokslo ir inovacijų centras, „aukojame“ Nemuno salą. (...) Tokio dydžio mieste kaip Kaunas būtų tikslinga koncentruoti svarbius objektus miesto centre, ir ši sinergija su „Žalgirio“ arena, galbūt kada nors ateityje ir su Kongresų rūmais, su, manau, labai greitai pasikeisiančiu „Respublikos“ viešbučiu sukurs urbanistinį centrą“, – BNS sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Konkreti vieta, kur saloje galėtų įsikurti mokslo centras, būtų parenkama surengus architektūrinį konkursą. Prieš tai Švietimo ir mokslo ministerija turėtų nuspręsti, kad muziejus steigiamas Kaune.

Pasak Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, šiam centrui Kauną pasirinkti reikėtų dėl to, kad miestas yra strategiškai patogus, be to, jame koncentruojasi pramonės ir inovacijų įmonės.

„Yra tokia praktika kaip Estijoje – centras yra Tartu, kad padidinti trauką ne tik į sostinę, bet ir į kitus miestus“, – kalbėjo V.Matijošaitis.

Pasak jo, šis mokslo centras galėtų ateityje tapti vienu iš miesto simbolių.

Pasak architekto Jono Audėjaičio, Nemuno sala pasirinkta ieškant reprezentatyvios vietos mieste ir stebint, kaip vyko miesto plėtra. Aleksotas, pasak architekto, bus naujoji miesto plėtros kryptis, todėl Nemuno sala atsiduria miesto centre.

„Sala atsiduria tokioje vietoje, kad mes galime įvardyti, jog tai yra XXI amžiaus miesto centras. (...) Sala tampa tuo tikruoju, realiuoju miesto centru, kur turėtų atsirasti kažkas tokio iš statinių, kas ženklintų XXI amžiaus laikmetį“, – kalbėjo J.Audėjaitis.

Nors statyti saloje komercinės ar gyvenamosios paskirties statinius, pasak jo, būtų „šventvagiška“, tačiau nacionalinės svarbos objektas, kuris nebūtų didelis savo užimamu plotu, būtų tinkamas objektas tokiai vietai.

Kauno technologijos universiteto prorektorės Astos Pundzienės teigimu, planuojama muziejuje ekspozicija būtų skirstoma į tris pagrindines grupes: žmonės, mašinos, gamta bei sąsajas tarp jų.

„Tai suteikia galimybę pamatyti tarpusavio ryšius ir negalėjimą išgyventi vieniems be kitų“, – kalbėjo A.Pundzienė.

Pasak verslininko Vlado Lašo, tokio centro įsteigimas Lietuvoje – sena jo svajonė.

„Toks centras padėtų visiems kartu parodyti, kokių įdomių technologijų yra čia pat, šalia, kokius įdomus dalykus sukuria žmonės šalia mūsų ir padėtų tai pat užsikrėsti kūryba“, – kalbėjo verslininkas.

Jis tikisi, kad muziejuje būtų galima atsispausdinti trimačių daiktų, pasivažinėti savarankiškai be vairuotojo važiuojančiu automobiliu Nemuno salos teritorijoje.

Savivaldybė skaičiuoja, kad toks objektas kainuotų apie 23 mln. eurų. 5 mln. eurų tikimasi gauti iš Vyriausybės, 10 mln. eurų – iš Švietimo ir mokslo ministerijos valdomų Europos Sąjungos fondų lėšų, dar 2,5 mln. eurų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kuriuos skirsto Vidaus reikalų ministerija. Likusius 5,5 mln. eurų skirtų savivaldybė bei partneriai.

Dėl modernaus mokslo ir inovacijų centro vietos Kaunas varžosi su Vilniumi, šis jam vietą yra numatęs Saulėtekio mokslo centre.

Kaip BNS anksčiau yra sakęs Vilniaus mero patarėjas Albertas Lakštauskas, ši vieta pasirinkta dėl jos mokslinio konteksto.

„Apsistojome prie tos vietos, kuri apsvarstyta buvo ir galimybių studijoje, - tai Saulėtekio alėjoje. Tai yra Vilniaus universiteto lyderystės rezultatas, jie skiria konkrečiai sklypą, atsiranda bendra sąveika su teritorija, kuri turi daug mokslo objektų“, - kalbėjo jis.

Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje savivaldybių atstovai pristatys savo parengtas vizijas dėl muziejaus galimybių įsikurti viename ar kitame mieste. Dėl galutinės muziejaus vietos tikimasi apsispręsti dar šiemet.

Radus partnerių versle, muziejus duris galėtų atverti 2018-2019 metais.

Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.

Moksleiviams svarstoma įrengti modernias laboratorijas, sudaryti galimybę centre stažuotis mokytojams.

Projektui finansuoti norima pasitelkti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.

Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės parengė savo pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijos planuojamam Mokslo muziejui. Ministerija kreipėsi į šias savivaldybes su prašymu parengti viziją, kurioje būtų nurodyta galima tokio modernaus mokslo centro buvimo vieta, finansavimo šaltiniai, partneriai.

Kaip BNS sakė abiejų savivaldybių atstovai, tiek Vilnius, tiek Kaunas sulaukė palaikymo iš mieste įsikūrusių aukštųjų mokyklų ir verslo institucijų.

„Turime palaikymą asocijuotų verslo struktūrų, kurios sako, kad joms tai yra aktualu ir jos pasiruošusios prisidėti tiek prie konkrečių savo sričių ekspozicijų įrengimo, tiek bendrai prie modernių ekspozicijų ir turinio sukūrimo“, – BNS sakė Vilniaus mero patarėjas Albertas Lakštauskas.

Prie ekspozicijų sukūrimo, pasak jo, taip pat prisidėtų Vilniaus universitetas (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Iš verslo institucijų savo paramą projektui yra pareiškusios Lietuvos lazerių asociacija ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija.

Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais, toks mokslo centras galėtų uždirbti iki penktadalio savo išlaikymui reikalingos sumos.

„Turbūt nė vienas panašus mokslo centras pats savęs pilnai neišlaiko. Ką rodo veikiančių kitų panašių centrų metiniai biudžetai, tai yra nuo keliolikos iki dvidešimt kelių procentų iš lankytojų srauto išsilaiko. Mes skaičiuodami irgi panašią dedamąją turėjome, suprasdami, kad dalį kaštų vis dėlto reikės prisiimti – savivaldybė yra pasiruošusi dalį tų operacinių kaštų prisiimti, o daliai reikės rasti rėmėją“, – kalbėjo A.Lakštauskas.

Dėl galimo muziejaus vietos buvo pasiūlytos kelios alternatyvos: „Litexpo“ parodų rūmų kaimynystėje, VGTU mokslo bazėje Linkmenų gatvėje, buvusio Kučkuriškių popieriaus fabriko teritorijoje.

„Apsistojome prie tos vietos, kuri apsvarstyta buvo ir galimybių studijoje, tai Saulėtekio alėjoje. Tai yra VU lyderystės rezultatas, jie skiria konkrečiai sklypą, atsiranda bendra sąveika su teritorija, kuri turi daug mokslo objektų“, – kalbėjo Vilniaus mero patarėjas.

Jo teigimu, ši vieta būtų patogiai pasiekiama Vilniaus moksleiviams, o iš kitų miestų susisiekimą pagerins planuojamas šiaurinis aplinkkelis. Vis dėlto, A.Lakštausko teigimu, svarbiausias argumentas šios vietos pasirinkimui buvo jos mokslinis kontekstas.

Kauno miesto savivaldybė kol kas neįvardija galutinės vietos, kur toks mokslo centras galėtų atsirasti, bet, pasak Kauno vicemero Povilo Mačiulio, svarstomos kelios vietovės miesto centre, taip pat – „Megos“ prekybos centro kaimynystė.

P.Mačiulio teigimu, prie šio projekto įgyvendinimo Kaune prisidėtų Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Aleksandro Stulginskio universitetas bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Penktadienį projektas taip pat pristatytas didžiosioms Kaune reziduojančioms įmonėms, kurios kviečiamos į partnerystę įgyvendinant projektą.

„Susidomėjimas yra didelis, panašu, kad visų didžiųjų įmonių ir žinomų prekinių ženklų. Turinį visą iš mokslinės pusės apie ekspozicijas, apie centro turinį rengė universitetai“, – kalbėjo P.Mačiulis.

Konsultuoti Kauną šiuo klausimu pasisiūlė ir Tartu mieste Estijoje įsikūręs „AHHAA“ mokslo muziejus.

Savivaldybė parengė tris galimo muziejaus statybos kaštų variantus, priklausomai nuo planuojamo jo dydžio. Jau pastačius muziejų, pasak Kauno vicemero, jis galėtų sugeneruoti 80 procentų jam išlaikyti reikiamos sumos.

„Yra skaičiuojama, kad mes galėtume sugeneruoti apie 300 tūkst. klientų per metus ir tai leistų sugeneruoti apie 3 mln. eurų pajamų. Tai būtų apie 80 procentų visų pajamų, reikalingų tokio centro išlaikymui per metus“, – kalbėjo P.Mačiulis. Likusią dalį kompensuotų savivaldybė ir Vyriausybė ar Švietimo ir mokslo ministerija.

Gavusi abiejų miestų pasiūlymus, toliau juos nagrinės tarpinstitucinė darbo grupė, lapkričio 16 dieną abiejų miestų atstovai bus kviečiami projektus pristatyti ministerijoje.

Kaip BNS sakė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, dėl galutinės mokslo centro vietos apsispręsta turėtų būti iki Kalėdų.

Radus partnerių versle, muziejus duris galėtų atverti 2018-2019 metais.

Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.

Moksleiviams svarstoma įrengti modernias laboratorijas, sudaryti galimybę centre stažuotis mokytojams.

Projekto finansavimui norima pasitelkti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.

Lietuvoje brandinama idėja įkurti modernų mokslo muziejų, kuris padėtų šviesti visuomenę ir žadintų moksleivių susidomėjimą mokslu.

Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, radus partnerių versle, muziejus duris galėtų atverti 2018-2019 metais.

„Tai būtų trečios kartos mokslo muziejus. Tokių mokslo muziejų pasaulinė patirtis rodo, kad tai yra viena efektyviausių priemonių ugdyti visuomenės mokslinę kultūrą ir mokslinį išprusimą. O jaunimą tai gali paskatinti domėtis mokslais, sužadinti smalsumą ir rinktis tyrėjo profesiją“, – BNS sakė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.

Moksleiviams svarstoma įrengti modernias laboratorijas, sudaryti galimybę centre stažuotis mokytojams.

„Toks mokslo muziejus galėtų būti puiki kompetencijų tobulinimo bazė mokytojams: čia būtų ir naujausios technologijos, ir laboratorijos, kur būtų organizuojami seminarai mokytojams“, – sakė S.Kauzonienė.

Vieta muziejui dar neparinkta, kol kas nėra žinoma. Projekto finansavimui norima pasitelkti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.

„Šiuo metu mes ieškome privataus verslo galimybės pasireikšti statant tokį objektą“, – sakė viceministrė.

Lietuvos mokslų akademijos pernai atliktoje Mokslo muziejaus (centro) Lietuvoje galimybių studijoje nurodoma, kad Baltijos šalyse mokslo centrai šiuo metu veikia Estijoje (AHHAA) ir Latvijoje (Rygos vaikų muziejus).