Nelengva pradžia

Pirmosiomis rugpjūčio dienomis didžiųjų prekybos centrų vitrinose iškabos, raudonai skelbiančios nuolaidas mokyklinėms prekėms, jau seniai nestebina.

Lygiai taip pat, kaip ir kalėdinės dekoracijos ar stikliniai eglučių žaisliukai lapkričio pradžioje iš lentynų išstūmę vėlinių žvakes. Visgi šįsyk sutrikau. Ir ne todėl, kad dar gyvenu vasaros ritmu. Žvelgdama į savo būsimą pirmokę, tirpstančią nuo minčių apie mokyklą, supratau, kad nenumaldomai artėja ir mano rugsėjo 1-oji.

„Mamyte, aš jau didelė!“, – dirstelėjusi į vyresnėlę, atsukau laiką atgal, kai pirmosios rugsėjo 1-osios rytą tėvai skambino variniu varpeliu. Tada pažvelgiau į savo atvaizdą veidrodyje ir darsyk įvertinau žmogaus bejėgiškumą prieš laiką.

Nubraukiau ašarą, o tada atidariau dukros rašomojo stalo stalčius. Dešimtys spalvinimo knygelių ir pratybų sąsiuvinių, dvigubai flomasterių, apdžiūvę pieštukiniai klijai, žirklės, kampe užspaustas delno dydžio pliušinis zuikis, tačiau beveik nieko tinkamo būsimai pirmokei. Į parduotuvę? Taip.

Tiems, kurie dar gyvena lito režimu, nerekomenduoju versti į ankstesniąją valiutą. 1000 litų pasiruošti į pirmą klasę skamba plėšikiškai įžūliai.

Tik iš karto perspėsiu, tvardyti savo jausmus man sekėsi kur kas sunkiau nei surinkti pirmoko krepšelį. Greičiausiai todėl, kad dar vasaros pradžioje mokymo įstaigos vadovai išdalijo atmintines su būtiniausių priemonių sąrašu.

Tinkamiausia kuprinė

Pirmiausia sąraše įrašyta kuprinė, į kurią bus sukrautas visas pirmokėlių turtas.

Veikiausiai dėl to, kad jo susikaupia gana daug, ortopedai ir visuomenės sveikatos specialistai kiaurus metus tėvams kala į galvas, kad netinkamai parinkta kuprinė gali turėti didelės įtakos vaikų laikysenai. Prisipažinsiu, „Maximoje“, „Rimi“ ir kitose panašaus plauko parduotuvėse laiko negaišau. Netikiu, kad šalia varškės, rūkytų dešrų ir tualetinio popieriaus galima rasti kokybišką kuprinę.

„Geriausios kuprinės su anatomine-ortopedine nugarėle. Su tokiomis vaikų stuburas yra kur kas mažiau apkraunamas, nes jam tenkantis svoris pasiskirsto tolygiau, – Parduotuvės konsultantė nuo lentynos kilstelėjo vos 600 g sveriančią rožinę gražuolę ir toliau vardijo jos privalumus. – Diržų plotis prie kuprinės viršutinės dalies, turi būti apie 4 cm, kitose dalyse – ne mažesnis kaip 2 cm. Renkantis kuprinę, būtina ją pasimatuoti. Kuprinė negali būti žemiau moksleivio juosmens.“

Išvardintų kriterijų pakako per akis. Galutinį žodį, trindama mažomis rankutėmis, tarė būsima pirmokė. Tėvams beliko atverti piniginę. Kuprinei žadėjau netaupyti, tačiau labai apsidžiaugiau, kai vietoje nurodytų 80 eurų teko mokėti 64 eurus.

„Šiandien viskam 20 proc. nuolaida“, – dovanų dėdama maišelį kūno kultūros aprangai, sėkmingos mokslo metų pradžios, nepaisant to, kad kalendoriaus lapelis skelbė dar tik kovo 15-ąją, linkėjo besišypsanti konsultantė. Taip, kuprinę įsigijome ganėtinai anksti, vėliau tempą pristabdėme.

Brangiausia – uniforma

„Tu ką, dar neturi uniformos?“, – draugės klausimas rugpjūčiui artėjant vidurio link, ne juokais įvarė baimės.

Laimei, specializuotoje parduotuvėje, siūlančioje formalią aprangą jaunimui, rinktis dar buvo iš ko. Tamsiai mėlynas sarafanas atsiėjo 29 eurus, tokios pat spalvos užsagstomas megztinis – 26 eurus. Balti marškinėliai ilgomis rankovėmis – 8,5 euro, marškinėliai trumpomis rankovėmis – 1 euru pigiau. Tiesa, 16 eurų dauginkite iš dviejų. Veikiausiai ir patys suprantate, kad balti drabužiai ir pirmokas – nesuderinama.

„Dabar bus ramu – rytais nereikės sukti galvos, kuo rengti mažąją damą“, – galinėje automobilio sėdynėje nutrenkusi maišą su uniforma, tuščiomis rankomis grįžau atgal į prekybos centrą. Šį kartą taikiausi į sportinę aprangą. Didelių reikalavimų jai nekėliau – ėjau ten, kur veda nuolaidos. Minkštas rausvas kelnes, anksčiau kainavusias 19 eurų, pirkau vos už 6 eurus, tiek pat atsiėjo ir sportiniai marškinėliai.

Mergaičių avalynei niekada negailiu, todėl ir šį kartą nusprendžiau rinktis kokybę – lengvus odinius sportinius batelius. Juos sumedžiojau su 50 proc. nuolaida – už 40 eurų vietoje prašytų 80. Į pirkinių krepšelį ne visai planuotai įkrito dar vienas apavas už 35 eurus – odinės basutės, kad mažoji moksliukė, atėjusi į mokyklą, neavėtų lauko batų.

Reikia dviejų parkerių

Pildyti kuprinės neskubėjau – laukiau minėtųjų akcijų, kainas dažniausiai nurėžiančių iki 40 proc.

Minkštas, su užtrauktuku, skyriais kiekvienai priemonei penalas man atsiėjo 5,99 eurų. Abejose jo pusėse pavaizduotas vienaragis su žvyneliais, anot mano vyresnėlės, buvo vertas kiekvieno išleisto pinigo. Stori, patogūs mažiems piršteliams, su kritimams atspariu grafitu spalvoti pieštukai kainavo 1,97 euro. Dvipusiai flomasteriai – 2,69 euro. Drožtukas su konteineriu – 0,7 euro, tiek pat neišvaizdus, tačiau savo darbą gerai atliekantis baltos spalvos trintukas ir liniuotė. Mokytojos prašymu į mano pirkinių krepšelį keliavo rusiška akvarelė už 2,59 ir tos pačios kilmės guašas už 2,15 euro. Klijus įsigijau už 0,33 euro centus, dvigubas indelis vandeniui – už trigubai tiek. Spalvotos žirklės guminėmis rankenomis nekainavo ir euro.

Pati lankiau dailės mokyklą, todėl žinau, kaip svarbu geri teptukai. Jų ieškojau specializuotoje dailės parduotuvėje, o už rinkinį iš trijų, skirtingų storių piešimo priemonių sumokėjau 4,99 euro. Išklausiusi bičiulių, auginančių vyresnius vaikus, patarimų, nepuoliau prie pigiausio plunksnakočio – brangiausiąją aprūpinau rašymo priemone skirtą specialiai dešiniarankiams pirmokams.

„Kuo ypatingas šis parkeris? Patogi ergonominė laikymo zona – vaiko pirštukai neslysta, nepavargsta, be to, pirmokas mokosi plunksnakotį laikyti taip, kaip reikia. Kokybiška, iridžiu dengta plunksna, atlaikanti stiprų spaudimą, – ideali pradedantiesiems. Trikampė forma neleidžia plunksnakočiui nusiristi nuo stalo“, – odę prekei suokė konsultantė.

Neabejojau, kad po mėnesio ar dviejų nerealioji rašymo priemonė stalčiuje gulės su prasiskėtusia plunksna. Visgi paėmiau dvi. Būtent toks skaičius buvo nurodytas pirmoko atmintinėje. Pirkinys mano piniginę patuštino 26 eurais.

Šūsnys popieriaus lapų

Sąsiuvinius pirkau paskiausiai. Dešimt dideliais langeliais ir tiek pat linijomis.

Greičiausiai dėl to, kad į paieškas leidausi besibaigiant rugpjūčiui, pirmokų sąsiuvinių asortimentas buvo skurdus – rinkomės vos iš kelių variantų.

„Nei Elzos, nei Kakės Makės“, – į purslais besitaškantį banginį ant sąsiuvinio viršelio kreivai šnairavo dukra. Kitądien atsitiktinai užsukusi į knygyną radau sąsiuvinių langeliais su Kake Make ant viršelio ir paraštėse. Dėl įvairovės paėmiau tris. Tiesa, už juos sumokėjau tiek, kiek ankstesnėje parduotuvėje už dešimt – 1,47 euro.

Nedidelę krūvelę sąsiuvinių už beveik 4 eurus įdėjau į kietą, bet nesunkų kartoninį aplanką su gumele. Pastarasis su nuolaida atsiėjo 1,55 euro. Panašiai tiek kainavo ir ploni, skaidrūs sąsiuvinių aplankai su spalvotais atvartų krašteliais.

„Mamyte, o kam jie reikalingi?“, – paklausta dukros prisiminiau savo pirmąją klasę. Tiksliau – neklaužadas, kurie nuolat gaudavo pylos nuo klasės auklėtojos už užsilanksčiusius, aplankais neapvilktus sąsiuvinius.

Galiausiai stabtelėjau prie popieriaus lentynų, kuriose palikau 10 eurų, o savo pirkinių krepšelį papildžiau A4 ir A5 spalvotais dvipusiais ir vienpusiais, balto kartono, akvarelės ir piešimo lapais.

Galutinės sumos centų tikslumu nesuskaičiuosiu, o ir pirkiniai dar ne visi. Grįžusi namo pastebėjau, kad pamiršau plastikinę paletę dažams maišyti, baltas pėdkelnes šventei ir prijuostę, kad uniforma liktų švari per dailės pamokas.

„Jei ką, puikiai tiks ir kiek didoki tėčio marškiniai“, – prisiminusi, ką per susirinkimą kalbėjo mokyklos pavaduotoja, pastarajam pirkiniui mojau ranka. Išsiversime ir be prijuostės.

Važiuoja į Lenkiją

Taigi, grįžtu prie skaičių. Suskaičiavusi visas išlaidas, išvydau 300 eurų sumą. Kanceliarinės prekės atsiėjo ketvirtadalį.

Tiems, kurie dar gyvena lito režimu, nerekomenduoju versti į ankstesniąją valiutą. 1000 litų pasiruošti į pirmą klasę skamba plėšikiškai įžūliai. Tiesa, suma nėra galutinė – į ją neįtraukiau pratybų ir kitų nenumatytų išlaidų, apie kurias veikiausiai sužinosiu jau po pirmojo susirinkimo.

Tikiu, baigusi skaityti straipsnį ne viena mama mane išvadins kvaile. Kam kuprinė už 64 eurus ir plunksnakotis už 13 eurų? Nesiginčysiu. Pažįstu mamų, kurios rašalinį parkerį Lenkijoje pirko už 2 eurus, pradinuko kuprinę – už 7 eurus, o bendra jų pirkinių krepšelio suma, neskaičiuojant uniformos ir avalynės, neviršijo 20 eurų. Klausimas: kiek ilgai tarnaus pigūs daiktai? Juk kokybiškos prekės visur kainuoja brangiai. Net ir toje pačioje lietuvaičių išliaupsintoje kaimyninėje Lenkijoje.

Noriu pastebėti, kad stengiausi labai neišlaidauti – laikiausi vadinamojo aukso viduriuko. Rinkausi kokybiškas priemones už prieinamą kainą ir, žinoma, visą laiką tariausi su savo dukra.

Galbūt šis rugpjūtis man bus pamoka, ko nedaryti kitais metais, tačiau galiu drąsiai pasakyti, penalą su vienaragiu būčiau pirkusi net ir tada, jei už jį prekybininkai prašytų 20 eurų. Kodėl? Nes tokios rugsėjo 1-osios nesikartoja.

Kiek kainuoja pirmoką išleisti į mokyklą?

Sąsiuviniai: 0,11–1 euro;

Aplankai sąsiuviniams, vadovėliams ir pratyboms: 0,30–1,30 euro;

Liniuotė: 0,16–0,99 euro;

Pieštukiniai klijai: 0,33–1,75 euro;

Piešimo popierius (A4 ir A3 formato): 0,39–1,99 euro;

Akvarelinis popierius: 0,76–2,25 euro;

Rašymo popierius: 1,79–2,15 euro;

Spalvotas dvipusis popierius arba kartonas: 0,61–2,14 euro;

Dėklas sąsiuviniams: 1,50–4,79 euro;

Rašalinis plunksnakotis pirmokui: 2,99–14,99 eurų;

Žirklės bukais galais:0,70–4 euro;

Guašas: 1,19–5,99 euro;

Akvarelė: 0,89–4,99 euro;

Penalas: 2,39–32,99 eurų;

Pieštukai: 0,66–17,59 eurų;

Flomasteriai: 0,90–16,83 eurų;

Kuprinė: 7,99–99,99 eurų;

Uniforma: 60–90 eurų;

Sportinė apranga ir bateliai:

Planuojama, kad šiemet mokslus Kaune pradės 3 166 pirmokai – tiek pernai buvo priešmokyklinukų. Skaičius nėra galutinis, nes sutartis pasirašyti galima iki rugsėjo 3 d.