Įvertinti mokyklų sujungimo galimybę paskatino Vilniaus savivaldybės Grigiškių pradinės mokyklos vienos klasės tėvų prašymas leisti jų vaikams dar 2019–2020 mokslo metais mokytis Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje. 2019–2020 mokslo metais Vilniaus savivaldybės Grigiškių pradinėje mokykloje pagal pradinio ugdymo programą iš viso mokėsi 235 mokiniai (11 klasių komplektų), nors mokyklos patalpų projektinis pajėgumas – 320 mokinių. Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje pagal pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo programas iš viso mokosi 758 mokiniai (33 klasių komplektai), gimnazijos patalpų projektinis pajėgumas yra pritaikytas dar didesniam skaičiui – 1032 mokiniams.

Pagal reorganizavimo projektą, Grigiškių pradinės mokyklos teisės ir pareigos bus perduotos Grigiškių „Šviesos“ gimnazijai: mokykla bus vienas juridinis vienetas, bet veiklą vykdys dviejose skirtingose patalpose (pradinės mokyklos ir gimnazijos). Visiems prijungiamos mokyklos 1–3 klasių (šių mokslo metų) mokiniams bus sudaryta galimybė mokytis pagal pradinio ugdymo su juos mokiusiais mokytojais. Visi pradinės mokyklos mokytojai, pedagoginiai ir techniniai darbuotojai, taip pat švietimo pagalbos specialistai bus įdarbinti, jei sutiks dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis. Mokyklai po reorganizacijos vadovaus Vilniaus Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos direktorius – pradinės mokyklos direktoriaus vadovavimo mokyklai kadencijos laikotarpis yra pasibaigęs. Projekto autoriai neabejoja, kad sujungiamų mokyklų mokytojams darbo sąlygos keisis minimaliai, ir tik gerėjimo link.

„Pozityvias permainas turėtų įvertinti ir moksleiviai – mokiniams, baigus pradinio ugdymo programą, nereikės keisti mokyklos, bus užtikrinamas mokymosi tęstinumas pagal pagrindinio ugdymo programą ir / ar jos pirmąją dalį gimnazijoje, jei mokiniai nepageidaus mokytis kitose mokyklose. Be to, specialistų vertinimu, 4-ųjų klasių mokiniai po šios reorganizacijos galės lengviau, pradėdami mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, adaptuotis gimnazijoje – bus susipažinę su mokytojais, mokyklos reikalavimais“, – komentavo Vilniaus miesto mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.  

Privalumas bus ir tai, kad pradinės mokyklos mokiniai po reorganizacijos turės galimybę paįvairinti popamokinę veiklą, t. y. galės lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus ir gimnazijos patalpose kartu su gimnazijos mokiniais, kur yra sukurtos didesnės galimybės neformaliajam ugdymui, dalyvauti bendruose renginiuose. Būsimųjų pirmaklasių tėvams atsiras galimybė rinktis mokymosi vietą, kuri yra arčiau jų gyvenamosios vietos.

THE Europos mokymo kokybės reitingas yra visiškai naujas universitetų mokymo ir mokymosi proceso bei aplinkos vertinimo įrankis, teigiama Vilniaus universiteto pranešime. Kaip bandomasis projektas jis startavo 2018 m. Šiuo reitingu siekiama pateikti turiningesnes ir gilesnes įžvalgas apie pasaulinį aukštąjį mokslą, universitetuose vykstančio mokymo(si) kokybę.

Naujajame Europos mokymo kokybės reitinge buvo vertinta 14 veiklos rodiklių, atspindinčių mokymosi aplinkos įvairovę, universitetų turimų išteklių panaudojimą efektyviam mokymui. Reitingo rodikliai orientuoti į keturių pagrindinių sričių vertinimą: mokymo(si) išteklių, įsitraukimo į mokymo(si) procesą, mokymo(si) rezultatų ir aplinkos (išsami reitingavimo metodologija).

Šiame reitinge svarbiausi buvo Europos studentų apklausos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 125 tūkst. studentų iš 18 Europos šalių, rezultatai. Beveik pusė (45 proc.) universitetams skirtų galutinių balų buvo paremti būtent studentų nuomonės tyrimu. Apklausoje aptariami tokie pagrindiniai klausimai kaip studentų dalyvavimas studijų procese, studentų bendravimas su dėstytojais, nuomonė apie jų institucijos teikiamų paslaugų kokybę.

Pasak VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko, naujojo patikimų Europos reitinguotojų vykdomo Europos mokymo kokybės reitingo vertinimo metodika buvo sukurta taip, kad jaunuoliams visame pasaulyje padėtų atsakyti į aktualiausius klausimus priimant vieną svarbiausių savo gyvenimo sprendimų – studijų pasirinkimą.

„Nors šis reitingas yra ganėtinai naujas, jis leidžia pamatyti tai, ko nerodo kiti reitingai – stojantiesiems suteikiama galimybė pažvelgti ne tik į atskirų mokslo krypčių vertinimą, bet ir suprasti, kaip patys studentai vertina savo universiteto kompetencijas mokymo srityje, taip pat ir mokymosi aplinką. Dalyvaudami pirmą kartą ir užimdami tokią aukštą poziciją, džiaugiamės rezultatais, juos vertiname ir ketiname stiebtis dar aukščiau“, – VU pranešime cituojamas prof. A. Žukauskas.

Europos mokymo kokybės reitinge šiemet buvo įvertinta daugiau kaip 250 Europos universitetų iš 18 Europos šalių, kurios yra visateisės Europos aukštojo mokslo erdvės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Pirmą kartą reitinguoti Čekijos, Danijos, Suomijos, Graikijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos universitetai.

THE Europos mokymo kokybės reitingas yra pirmasis ir vienintelis tarptautinis universitetų vertinimo įrankis, kuriame visas dėmesys sutelkiamas į universitetų mokymo proceso bei mokymosi aplinkos vertinimą.