Tą ji ketvirtadienį pareiškė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, šią savaitę LRT tarybai neišrinkus būsimo vadovo, konkursui pasibaigus lygiosiomis.

„Ketinu dalyvauti naujame LRT vadovo konkurse. Esu tikra, kad mano programa buvo profesionaliai parengta ir išsami, jos pristatymas solidus, esu pasirengusi ir netgi norėčiau apie LRT ateitį diskutuoti ir viešai“, – rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT tarybos balsai antradienį pasiskirstė tolygiai – šešis surinko kadenciją baigianti vadovė, šešis – komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.

Iš viso LRT tarybą sudaro 12 žmonių.

„Lietuva nusipelnė kokybiško ir objektyvaus visuomeninio transliuotojo, jis neturi virsti politinių jėgų ir institucijų viešųjų ryšių agentūra. Tikiu, kad LRT dabar yra labai stiprus, žurnalistai profesionalūs bei savarankiški ir politinių užsakymų nevykdys, kas bevadovautų LRT“, – rašė nacionalinio transliuotojo vadovė.

Kaip šią savaitę BNS sakė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, siekiant sklandesnių vadovo rinkimų, taryba galėtų turėti nelyginį skaičių narių, o kandidatai į generalinius direktorius – būti viešinami.

Valdančiųjų ir opozicijos atstovai Seime taip pat teigė, jog lygiosios LRT vadovo konkurse reikalauja pokyčių. Vis dėlto kultūros ministro Simono Kairio teigimu, pokyčiai galėtų būti vykdomi tik jau išrinkus naująjį vadovą.

Tai sakoma parlamentarų grupės antradienį įregistruotame Seimo rezoliucijos projekte „Dėl LRT vykdomų įstatymo pažeidimų ir LRT generalinės direktorės atstatydinimo“.

„Būdami išrinktais Tautos atstovais, gerbdami ir vykdydami LR Konstituciją, reaguodami į „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ pateiktus reikalavimus, priimdami šią rezoliuciją konstatuojame, kad LRT programose įsivyravo vienašališkos politinės pažiūros – nuolat pataikaujama Tėvynės sąjungos ir liberalų politikams. Jiems suteikiama daugiausiai eterio, jų iniciatyvos ir pozicijos giriamos ir palaikomos, jų klaidos ar visuomenėje neigiamai sutinkamos jų iniciatyvos nutylimos, o su jais nesutinkančių žmonių pažiūros yra niekinamos, iš jų tyčiojamasi, apie juos skleidžiama dezinformacija, kitaip, nei valdantieji mąstantiems nesuteikiamas žodis“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Jame teigiama, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ( LRT) nuolat neužtikrina specialiu įstatymu jam deleguotų pareigų „tinkamo vykdymo, pastoviai ir esmingai“ pažeidžia LRT veiklą reglamentuojančio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatas.

„LRT informuodama Lietuvos visuomenę apie svarbiausius įvykius ir aktualijas sistemingai pažeidžia nešališkumo principus, nes LRT laidose nėra atspindimos įvairios pažiūros ir įsitikinimai, laidose nėra kviečiami dalyvauti ir pasisakyti įvairių įsitikinimų žmonės. Itin didelio visuomenės pasipiktinimo sulaukė LRT naujienų ir aktualijų laidų subjektyvus, negatyvus ir tendencingas informacijos pateikimas ir žeminantys komentarai nušviečiant „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protesto mitingą“, – sakoma  rezoliucijos projekte.

Anot projekto, LRT veiklą reglamentuojantis įstatymas nustato, kad už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas atsako generalinis direktorius. „Todėl kreipiamės į LRT Tarybą ir raginame atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus LRT vykdomus nuolatinius ir esmingus įstatymų pažeidimus, nedelsiant inicijuoti nepasitikėjimą LRT generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir atleisti ją iš pareigų nepasibaigus jos įgaliojimų laikui“, – sakoma Seimo rezoliucijos projekte.

Jame taip pat raginama imtis LRT Tarybos kompetencijoje ir galioje esančių priemonių, kad būtų užtikrinamas tinkamas visų LRT veiklą reglamentuojančių įstatymų laikymasis.

Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai:  Petras Gražulis, Dainius Kepenis, Česlavas Olševskis, Valdemaras Valkiūnas, Eugenijus Jovaiša, Arvydas Nekrošius, Beata Petkevič, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Juozas Varžgalys, Dainius Gaižauskas, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus, Kęstutis Mažeika, Asta Kubilienė, Valius Ąžuolas, Vigilijus Jukna.

Anot jos, premjeras jau prieš porą mėnesių LRT išsakė Punsko lietuvių norą sudaryti galimybes tautiečiams Lenkijoje matyti LRT programas, tačiau ji teigia, kad Lenkijoje gyvenantys lietuviai galėtų efektyviau pasinaudoti jau esamomis galimybėmis.

„Per tą laiką LRT pasidomėjo šiuo klausimu ir mano, kad būtent taip spręsti LRT programų transliavimą į Lenkijos teritoriją yra neefektyvu ir kviečia Lenkijos lietuvius pasinaudoti jau egzistuojančiomis galimybėmis matyti LRT programas“, – komentare BNS teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Anot jos, Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) transliacijų Punskui klausimą pasiūlė spręsti įsigyjant 150 tūkst. eurų kainuojantį siųstuvą. Tačiau vien LRT padidinus signalo galingumą iš Lietuvos į Punską, vietos lietuviai automatiškai nepradėtų matyti nacionalinio Lietuvos transliuotojo programų – pasak LRT ekspertų, gyventojai vis tiek turės įsigyti kolektyvinę anteną, nustatyti ją į Lietuvos pusę.

„Šiuo metu LRT, vykdydama savo misiją, transliuoja savo programas ir užsienio lietuviams, taip pat ir Lenkijoje, per palydovą (kanalas „LRT Lituanica“). Tam LRT kasmet išleidžia apie 0,5 mln. eurų. Lenkijoje „LRT Lituanica“ kanalą transliuoja šios kabelinės televizijos:  „Vectra“, „Echostar Studio“ ir „Telefony Podlaskie S.A.“. Jeigu yra poreikis dėl „LRT Lituanica“ įtraukimo į kitas Lenkijos kabelines televizijas, Lenkijos lietuviai gali kreiptis į LRT, o LRT savo ruožtu gali kreiptis į kabelines su prašymu retransliuoti“, – sako LRT vadovė.

Ji primena, kad jau rodytas LRT laidas galima matyti ir girdėti internete, LRT mediatekos skyrelyje.

S. Skvernelis BNS šią savaitę teigė dar kartą išgirdęs lietuvių bendruomenės Lenkijoje pageidavimus matyti LRT programas. Jis sakė su M. Garbačiauskate-Budriene preliminariai aptaręs problemas bei neatmetė, kad gali būti ieškoma ir kitų sprendimo būdų, kad gyventojai Seinuose, Punske, Suvalkuose matytų LRT.

Šių metų gegužę Pietryčių Lietuvoje, lenkų gyvenamuose rajonuose, pradėtos nemokamai rodyti penkios lenkiškos televizijos. Šis žingsnis žengtas kaip atsakas į Kremliaus propagandą ir dažnai jos naudojamą tautinių bendrijų temą.

Tai užtikrinančioms techninėms priemonėms Lietuvos Vyriausybė skiria 350 tūkst. eurų.

Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų tautybės žmonių, Lenkijoje – apie 5 tūkst. lietuvių.

Plačiai aptarinėjama naujosios LRT direktorės iniciatyva keisti kanalo "LRT Kultūra" pavadinimą, nes "kultūra galbūt yra laikoma produktu elitinei, siauresnei auditorijai", o taip dalį tos auditorijos atgrasytų. Iš tiesų, kas gali būti atgrasiau nei kultūra. Dėl manęs tas kanalas gali vadintis bet kaip, blogiau čia kitkas. Pats požiūris į kultūrą. Buvo kadaise toks žmogus, kuriam, išgirdus žodį "kultūra", ranka tiesdavosi prie revolverio. Tas žmogus –  Jozefas Gebelsas. Kuo jis skiriasi nuo...? Be to, įdomus požiūris ir į "elitinę, siauresnę auditoriją", kurią labai norėtųsi papildyti popsine platesne, o šiai, žinoma, žodis "kultūra" neva esąs sunkiai suvokiamas. Reikia kitokio. Čia galime prisiminti iškalbingą faktą, kad, šiai direktorei vadovaujant vienam informaciniam portalui, jame žinia apie poeto Sigito Gedos mirtį buvo paskelbta skyrelyje "Pramogos". Nebelieka ką ir pridurti.

Kaune irgi kartais prasimanoma pramogų keistuose kontekstuose. Daug kas vyksta unikaliuose Kauno fortuose: kepami blynai, skaitoma poezija, rengiamos parodos ir t.t. Tai puiku ir sveikintina, tačiau sužinojęs, kad "šventė visai šeimai" rengiama IX forte, negalėjau patikėti. Šventė šeimai itin tragiškų masinių žudynių vietoje. Nesvarbu, kad aiškinta ją rengus "kiek toliau", už pusės kilometro, tačiau tos vietos aura tokia baisi, kad labai krykštauti ir šlamšti čeburekus ten gal nereikėtų. Be to, 10 000 Kauno žydų, pėsčiomis varomų iš naikinamo geto į mirtį, turėjo praeiti ir pro šią pievelę, kurią matė paskutinįsyk gyvenime. Poetas Vytautas Montvila sušaudyti buvo vežamas irgi pro ten. Tai ką mes darom, ponios ir ponai??

Ta šventė buvo gera ir reikalinga, klausimas tik vienas: ar tikrai daugiau neatsirado kur? Nes jei taip ir toliau, sulauksime situacijos, kurią geriausiai apibūdintų prancūzų rašytojo Boriso Viano romano pavadinimas: "Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų".

„Daugiau skaidrumo ir viešinimo LRT veiklai tikrai nepakenktų. Tą ir planuojame padaryti, drauge su taryba nuspręsime, kokia apimtimi turi būti išviešinti procesai“, – ketvirtadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu žurnalistams sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Manau, kad didesne apimtimi (galėtų būti skelbiami – BNS) ir konkursų dalyviai, ir rezultatai. Aišku, ne visos detalės, bet ir sąmatos, jų dalis jų. Tikrai galima daugiau paviešinti informacijos. Galbūt algų vidurkiai“, – pridūrė ji.

Parlamento vadovas taip pat teigė per susitikimą akcentavęs LRT veiklos skaidrumą ir viešumą.

„Aš paklausiau, ar galėtų būti viešumas palyginimas kaip su BBC, sako: „Taip“. Tai turėtų atitikti žmonių lūkesčius“, – tvirtino V. Pranckietis.

Jis sakė skaitęs M. Garbačiauskaitės-Budrienės programą, ir jų požiūriai sutampa.

„Skaičiau jos programą, kai ji tik pretendavo į tas pareigas. Man imponavo visi tie klausimai, jie labai sutampa, ir tai yra visų mūsų žmonių bendras interesas daugiau žinoti apie LRT“, – tvirtino V. Pranckietis.

LRT generalinė direktorė teigė jau pasirinkusi kandidatą į pavaduotojus, tačiau jį įvardyti žadėjo vėliau – iki balandžio 17-ąją numatyto LRT tarybos posėdžio.

Kalbėdama apie pirmuosius darbus nacionalinio transliuotojo vadovė minėjo, kad vienas jų bus naujų laidų įsigijimas būsimam sezonui bei nepriklausomo audito užsakymas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė LRT generaline direktore išrinkta kovo 20 dieną, pareigas ji pradėjo eiti trečiadienį.

Ji pareigas perėmė iš dvi kadencijas visuomeniniam transliuotojui nuo 2008 metų vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus.

LRT šiuo metu valdo tris televizijos kanalus, tris radijo programas, naujienų portalą. Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui šiais metais siekia 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto.