„Pas prosenelę augo didžiulis putinų krūmas ir mano mama atsimena nuo pat vaikystės eidavusi skinti putino uogų, paskui jas trindavo ir žiemą gerdavo putinų arbatą“, – prisimena Monika Sadauskaitė-Pocė ir pasakoja, kad putino uogos nuo seno Lietuvoje buvo ir maistas, ir vaistas. O ant varškės sūrio užtepta putinų tyrė tampa ypatingu ir, beje, labai lietuvišku delikatesu.

Supratę, kad uogų sirupas, gaminamas pagal iš promočiutės paveldėtą receptą, teikia džiaugsmo ir sveikatos visai šeimai, Monika ir Marius Pociai nusprendė įregistruoti unikalų gamybos būdą ir uogas paversti šeimos verslu. Jiems pavyko – putinų uogų sirupas gavo lietuviško kulinarinio paveldo sertifikatą.

„Viską darome pagal senąsias lietuviškas tradicijas – spaudžiame ir maišome rankomis, be jokių aparatų“, – sako M. Pocius.