Laivų visur mažėja

Visuose Baltijos jūros uostuose be išimties mažėja atplaukiančių laivų kiekis. Taip yra todėl, kad atplaukia vis didesni laivai.

Klaipėdos uoste tarptautinių laivų kiekis sumažėjo nuo 5023 vienetų - 2008 m. iki 4400 - 2017 m. Ir taip yra nepaisant to, kad krova 2008 m. buvusi 27,36 mln. tonų išaugo iki 43,17 mln. tonų - 2017 m.

Panašios tendencijos ir kituose uostuose. Rygoje laivų skaičius 2008 m. buvo 3894, o 2017 m. - 3433. Čia laivų mažėjimas nėra toks žymus nepaisant to, kad krovinių kiekis per tą laiką kito nelabai žymiai.

2008 m. Rygos uostas krovė 29,56 mln. tonų, o 2017 - 33,68 mln. tonų. Tarp tų laikotarpių buvo Rygos uostui ypač sėkmingi 2014 ir 2015 m., kai jo krova buvo šoktelėjusi per 40 mln. tonų. Bet laivų kiekis ir tada buvo mažesnis nei 2008 m. Atitinkamai 3797 ir 3598 vienetai.

Klaipėdos laivai tarp didžiausių

Klaipėdos uosto laivybos tendencijas Baltijos jūroje kaip tik geriausiai yra lyginti su Rygos uostu, nes jų gyliai ir galimybės priimti vienokio ar kitokio dydžio laivus yra panašūs.  

Dabartinis skirtumas tik toks, kad į Rygos uostą neatplaukia tokio dydžio konteineriniai laivai, kaip 363 m ilgio ir 45,66 m pločio „MSC Francesca“ ir 366 m ilgio ir 48,2 m pločio „MSC Topaz“, kokie Klaipėdoje lankėsi šiemet atitinkamai birželio 24 ir liepos 6 dienomis.

Ryga nėra konteinerių paskirstymo centras, kokiu tapo Klaipėdos uostas, todėl joje ir nesilanko ypatingai dideli laivai. Apie kokius nors didžiausius konteinerinius laivus Rygos uoste nėra ko ir kalbėti, nes į jį plaukia tik palyginti nedideli trampiniai konteineriniai laivai, kurie sukinėjasi po Baltijos jūrą

Didžiausias Rygos uoste apsilankęs laivas yra 315 m ilgio ir 36,9 m pločio kruizinis laineris „Celebrity Silhouette“.

Iš krovininių laivų pastaruoju metu didžiausias Rygos uoste buvo 265 m ilgio JAV transportinis ro ro laivas „Endurance“. Jis Rygoje lankėsi pernai lapkritį.

Rygos uoste pagrindinis krovinys jau daugelį metų yra anglys. Prieš keletą metų jos siekė apie pusę Rygos uosto krovos, dabar jau apie 30 proc. Bet šioje srityje nėra užfiksuota kažkokių gigantiškų anglis iš Rygos uosto paėmusių laivų. Pats didžiausias anglis iš Rygos uosto išgabenęs laivas buvo 225 m ilgio „Nyon“ prieš keletą metų paėmęs per 70 tūkst. tonų šio krovinio.

Dabar kai Rygos anglių terminalas perkeliamas į Krivų salą, kur įrengtos giliavandenės krantinės, didelių anglis gabenančių laivų dar padaugės.

Bendrai Rygos uostas per metus pagal 2017 m. duomenis priėmė apie 400 laivų, kurių dedveitas didesnis nei 50 tūkst. tonų. Tai nėra kažkokie laivai gigantai, bet jie yra palyginti dideli ir gali paimti nemažą kiekį krovinių.

Klaipėdos uostas neturi anglių. Bet galima palyginti, kad 228 m ilgio „Aghios Makarios“ iš jo dar 2010 m. išgabeno 77,83 tūkst. tonų trąšų.

Rekordininkai kruiziniai laivai

Rygos, kaip ir Klaipėdos uostas, matydami, kad pasaulyje laivai didėja, turi aiškias uostų gilinimo, navigacinių įrenginių pritaikymo dirbti naujomis sąlygomis programas.

Ryga ir Klaipėda yra didžiausias investicijas dedantys rytinės Baltijos uostai. Tokių didelių pastangų kaip jiems nebereikia Ventspilio, Talino Mugos dalies uostams, nes juose jau yra giliavandenės krantinės.

Pastebėta ir tai, kad tie uostai jau nebefiksuoja kokio dydžio laivas pas juos atplaukia. Koks tik įplauktų į Baltijos jūrą laivas, tokį jie gali priimti.

Jei imtume pagal ilgį daugelyje uostų - Taline, Sankt Peterburge, Stokholme, Helsinkyje didžiausiu kada nors atplaukusiu laivu išlieka 329 metrų ilgio kruizinis laivas „Royal Princess“. Jis per Baltijos jūrą praplaukė ir didžiuosius kruizinius terminalus aplankė 2014 m. Klaipėdos uoste apsilankęs didžiausias kruizinis laivas yra 317 m. ilgio „Celebrity Eclipse“ atplaukęs tais pačiais 2014 m. Jis kurį laiką iki konteinervežių „MSC Francesca“ ir „MSC Topaz“ buvo ir didžiausias Klaipėdoje apsilankęs laivas.

Galima teigti, kad po šių konteinerinių laivų apsilankymo Klaipėda yra antras po Gdansko uosto su tokio dydžio laivais. Tiesa, Gdanske tie laivai gali atplukti dar didesni. Iš esmės jame gali lankytis ir patys didžiausi maždaug 400 m ilgio konteineriniai laivai.

Netgi didžiausiame pagal krovą Baltijos jūros Rusijos Ust Lugos uoste iki šiol apsilankęs laivas yra gerokai mažesnis pagal tai, kas lankėsi Klaipėdoje. Didžiausias laivas Ust Lugos uoste apsilankė 2017 m. sausį. Tai buvo 292 m ilgio ir 180 tūkst. tonų dedveito laivas „Navios Pollux“. Jis paėmė apie 120 tūkst. tonų anglių.

Įprasta, kad balkeriniai laivai yra trumpesni nei kruiziniai ar konteineriniai. Klaipėdos uoste apsilankęs didžiausias sausakrūvis buvo 235 m ilgio 95 tūkst. tonų dedveito „Venus Horizon“.

Dideli būna ir tanklaiviai. Rusijos Primorsko uoste kada nors pakrautas didžiausias tanklaivis buvo 285 m ilgio ir 50 m pločio 166 tūkst. tonų dedveito. Į jį pilta apie 130 tūkst. tonų naftos. 285,41 m ilgio, 50 m pločio tanklaivis laivas „Captain Drogin“ 2017 m. sausį yra lankęsis ir Klaipėdos uoste. Tačiau ne jis, o tanklaivis „Sky“ iš Klaipėdos yra išgabenęs didžiausią kiekį naftos produktų - 106 tūkst. tonų mazuto.

Konteinerinis laivas „MSC Topaz“ yra 366,45 metrų ilgio. Jo plotis siekia 48,20 metrų. „MSC Topaz“ taip yra talpesnis nei „MSC Francesca“.

Laivas atvyko į kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalą.

Įspūdingo dydžio laivai sulaukia didelio klaipėdiečių ir svečių dėmesio. Šie renkasi prie molo, Kruizinių laivų terminale, kad pamatytų, kaip įplaukia milžinai.

2015 metais konteinerių laivo rekordą Klaipėdoje sumušė tos pačios įmonės laivas „Asya“, kurio ilgis siekė 337 metrus.

Šiuo metu pasaulyje ilgiausi konteineriniai laivai yra 400 metrų.