„Šiandien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimta nutartis, kuria kaltinamajam K. Kavaliauskui dėl neatvykimo į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties skirta 250 eurų bauda. Nutartimi taip pat nuspręsta kaltinamąjį į kitą teismo posėdį atvesdinti“, – Eltai teigė teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.

Šią savaitę teismas, į posėdį neatvykus K. Kavaliauskui, padarė pertrauką bylos nagrinėjime. 

Pasak T. Merkevičiūtės, posėdžio metu proceso dalyviams susisiekus su kaltinamojo sutuoktine, ši nurodė, jog kažkas informavo kaltinamąjį, kad posėdis nevyks ir dėl šios priežasties jis neatvyko.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas gegužės 24 dieną.

ELTA primena, kad byla dėl išpuolio Kaune, Laisvės alėjoje, teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti septyniems iš devynių muštynėse dalyvavusių vyrų.

Kaltinimai pareikšti Juozui Minkevičiui, Tadui Mučinskui, Lukui Ščerbinskui, K. Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui, Rokui Sipavičiui.

Bylos duomenimis, praėjusių metų, rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

„Gavus gynėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykus vienam iš kaltinamųjų byloje buvo paskelbta pertrauka iki kito teismo posėdžio“, – Eltai nurodė teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.

Į teismo posėdį neatvyko kaltinamasis byloje Karolis Kavaliauskas. Pasak T. Merkevičiūtės, posėdžio metu proceso dalyviams susisiekus su kaltinamojo sutuoktine, ši nurodė, jog kažkas informavo kaltinamąjį, kad posėdis nevyks ir dėl šios priežasties jis neatvyko.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas gegužės 24 dieną.

ELTA primena, kad byla dėl išpuolio Kaune, Laisvės alėjoje, teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti septyniems iš devynių muštynėse dalyvavusių vyrų.

Skaitytojų, redakcijos nuotr., laidos „Farai“ stop kadras

Kaltinimai pareikšti Juozui Minkevičiui, Tadui Mučinskui, Lukui Ščerbinskui, K. Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui, Rokui Sipavičiui.

Bylos duomenimis, praėjusių metų, rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

Asmenų prašymai panaikinti nukentėjusiųjų statusą buvo grindžiami aplinkybėmis, jog jiems nebuvo padaryta jokia fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Teismas konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmenims padaryta fizinė žala ir tai patvirtina atitinkamos išvados. Ši teisėjos nutartis yra neskundžiama, trečiadienį pranešė teismas.

Teismas taip pat priėmė nutartį dėl nukentėjusiojo Ž. A. prašymo grąžinti per ikiteisminį tyrimą paimtus jo drabužius: džinsinius šortus, marškinėlius ir sportinius batelius. Teismas šį prašymą atmetė, priimta nutartis taip pat neskundžiama.

„Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo prašomi grąžinti daiktai: šortai, marškinėliai ir sportiniai bateliai – tai daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, juos nukentėjusysis vilkėjo kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų metu, ant jų, pagal specialisto išvadas, rasti veikų pėdsakai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia nukentėjusiojo prašymą dėl daiktų grąžinimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atmesti, informuojant nukentėjusįjį, kad daiktų grąžinimo klausimas bus išspręstas teismo baigiamuoju aktu“, – paskelbė teismas.

Trečiadienį taip pat priimtos dvi nutartys dėl kaltinamųjų prašymų koreguoti jiems galiojančių intensyvių priežiūrų sąlygas ir leisti daugiau laiko išvykti iš gyvenamųjų vietų.

Kaltinamojo R. S. prašymas dėl kardomųjų priemonių pakeitimo patenkintas – asmeniui darbo dienomis ir darbo valandomis leista išvykti iš gyvenamosios vietos Kauno miesto ribose darbo pagal verslo liudijimą tikslais, prieš tai pranešus intensyvią priežiūrą užtikrinančiai institucijai, kokiu adresu bus vykstama.

Kaltinamojo J. M. prašymas palikti namus keturioms valandoms tenkintas iš dalies. Priimta nutartimi asmeniui leista namus palikti ne ilgiau kaip dviejų valandų laikotarpiui nuo 12 iki 18 val. Kauno miesto ribose, prieš tai informavus intensyvią priežiūrą užtikrinančią instituciją.

Kauno apylinkės teismas praeitą savaitę pradėjo nagrinėti užpuolimo Laisvės alėjoje bylą. Per posėdį paskelbtas kaltinamasis aktas. Kaltinamieji kol kas dėl savo kaltės nepasisakė.

ELTA primena, kad byla dėl išpuolio Kaune, Laisvės alėjoje, teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti septyniems iš devynių muštynėse dalyvavusių vyrų.

Bylos duomenimis, praėjusių metų, rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

Tyrimo duomenimis, bendrininkų grupėje veikė devyni vyrai, po išpuolio šeši iš jų buvo suimti. Dėl likusių asmenų nusikalstamų veikų ikiteisminiai tyrimai atskirti.

Kauno apylinkės teismui ketvirtą kartą nepavyko pradėti iš esmės nagrinėti išpuolio Laisvės alėjoje bylos – pareigūnams nepavyko pristatyti į teismą vieno iš keturių asmenų, turinčių joje nukentėjusiojo statusą.

„2024 m. balandžio 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta toliau atidėti bylos nagrinėjimą, nes nepavyko atvesdinti ar kitaip apie procesą informuoti nukentėjusiojo E. Smailio. Teismas, užtikrindamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir visų proceso dalyvių teises, nusprendė apie procesą informuoti specialiame internetiniame puslapyje. Tada bus galima konstatuoti, kad asmuo apie procesą yra informuotas“, – pranešė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Prasidėjus posėdžiui, teisėja pagarsino policijos, kuri turėjo atvesdinti E. Smailį, tarnybinį pranešimą. Jame teigiama, kad nuvykus į E. Smailio namus, buto durų niekas neatidarė, į paliktą pranešimą atvykti į policiją nebuvo reaguota, kaimynų apklausti nepavyko, o E. Smailio telefonas buvo išjungtas.

Anot policijos pareigūnų, susisiekus su E. Smailio žmona, kuri anksčiau dirbo Kauno apylinkės teismo, nagrinėjančio šią bylą, raštinėje, ji teigė, kad su sutuoktiniu nebendrauja, gyvena atskirai.

Nors E. Smailio butų durų niekas neatidarė, policija atkreipė dėmesį į raštelį, kuris buvo įkištas į duris. Jame klausta: „Draugas, kur dingęs?“. Galima tik spėlioti, ar E. Smailio neranda ir draugai, ar tai paties nukentėjusiojo paskleista dūmų uždanga.

Per ketvirtadienio posėdį buvo pagarsintas ir teismui atsiųstas kito nukentėjusiojo – Ryčio Sadausko prašymas dėl jo statuso panaikinimo. R. Sadauskas, kuris, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, buvo pagrindiniu šio išpuolio taikiniu, teigė, kad nukentėjusiu nesijaučia. Šį statusą, neatitinkantį jo būklės, sugalvojo prokurorė. Ši, savo ruožtu, atkirto, kad suteikė R. Sadauskui tokį statusą, gavus teismo medicinos ekpertų išvadą.

Bylą nagrinėjanti teisėja Vaida Baumilė penktadienį paskelbė, kad R. Sadausko prašymo netenkina, nes prokurorės argumentai – svaresni už jo.

Tame pačiame šios bylos, kurios jau visi teisiamieji – laisvėje, posėdyje  buvo pagarsintas ir gautas kaltinamojo Luko Ščerbinsko prašymas leisti jam nurodytą dieną išvykti pailsėti į kitą miestą, kuriame planuojama švęsti jo sužadėtinės jubiliejų. Teismo leidimas išvykti iš Kauno L. Ščerbinskui būtinas, nes, paleidus iš suėmimo, jam, kaip ir kitiems šios bylos teisiamiesiems, buvo uždėta apykojė.

Teisėja penktadienį paskelbė, kad L. Ščerbinsko prašymą tenkina, nes lig šiol skirtų kardomųjų priemonių jis nepažeidė. 

Kitas šios bylos posėdis numatytas balandžio 17 dieną.

Regimanto Zakšensko nuotr.

ELTA primena, kad per kovo 28-ąją įvykusį šios bylos posėdį buvo nuspręsta atvesdinti E. Smailį į balandžio 4-osios posėdį, nes jis vengia atvykti į teismą. Remtasi šaukimą į šį teismo posėdį turėjusios įteikti policijos tarnybiniu pranešimu. Jame teigta, kad į E. Smailio gyvenamąją vietą buvo vykta tris kartus, jis buvo matomas pro langą, tačiau priimti šaukimo nesutiko.

Kiti nukentėjusieji šios bylos teismo posėdžiuose dalyvauja nuotoliniu būdu.

Prokurorė, atsižvelgdama į tai, kad E. Smailys akivaizdžiai vengia priimti šaukimus, siūlė pradėti nagrinėti bylą iš esmės. Tačiau tam prieštaravo visi kaltinamieji ir jų gynėjai.

Byla dėl didelį atgarsį sukėlusio išpuolio Laisvės alėjoje Kauno apylinkės teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Joje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti septyniems iš devynių šiose muštynėse dalyvavusių asmenų: Juozui Minkevičiui, Tadui Mučinskui, L. Ščerbinskui, Karoliui Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui ir Rokui Sipavičiui.

Visiems jiems, paleidžiant iš suėmimo, yra skirtos kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, piniginis užstatas ir dokumentų paėmimas.

R. Sipavičiaus, kuris slapstėsi, tačiau vėliau pats atvyko į policiją,  byla buvo prijungta prie pagrindinės, kuri jau buvo perduota teismui, vasarį.

Bylos duomenimis, praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

Taip pat sujungtos dvi bylos, kuriose dėl to paties išpuolio kaltinami minėti šeši asmenys ir dar vienas vyras.

Nors į teismą atvyko visi septyni kaltinamieji, nutarta nagrinėjimą atidėti esant „procesinėms kliūtims pradėti nagrinėti bylą“.

„Nepaisant to, kad visi dalyvaujame, nukentėjusieji taip pat turi teisę dalyvauti, bent jau būti tinkamai informuoti apie procesą. (...) Pradėję tyrimą, pažeistume nukentėjusiųjų teisę pateikti ieškinius“, – nurodė teisėja.

Tam pritarė ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Gabija Večerinskienė – anot jos, visi kaltinamieji atvykę, bet nukentėjusieji „nieko nežino apie teismo posėdį“.

„Neturint duomenų, kad nukentėjusieji žino apie teismo posėdį, kadangi jie turi teisę teikti civilinius ieškinius, manau, šiandien nėra galimybės pradėti nagrinėti bylą“, – teigė valstybės kaltintoja.

Teismo žiniomis, vienas nukentėjusiųjų domėjosi byla. Nukentėjusiais šioje byloje pripažinti keturi asmenys.

Iš jų vienam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitiems – nežymus sveikatos sutrikdymas.

„Iš jų vienam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitiems – nežymus sveikatos sutrikdymas“, – žurnalistams po posėdžio nurodė G. Večerienskienė.

Trijų kaltinamųjų advokatai prašė kardomąją priemonę pakeisti iš suėmimo į švelnesnes, vieno, kuriam taikoma intensyvi priežiūra – švelninti kardomosios priemonės sąlygas, tai yra leisti išvykti iš namų, keliauti į užsienį.

„Mano pasisakymas buvo toks, kad šiuo metu nei vienam švelninti sąlygų, nei kitiems keisti suėmimo į švelnesnes kardomąsias priemones negalima“, – teigė prokurorė.

Pasak prokurorės, iš esmės nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, dalis dėl kaltės nepasisako.

„Kol nepaskelbtas kaltinamasis aktas, galutinę poziciją, turbūt, išgirsime prasidėjus apklausoms“, – teigė G. Večerinskienė.

Pirmadienį advokato prašymu taip pat prijungta Roko Sipavičiaus byla, jis kaltinamas ta pačia nusikalstama veika kaip ir kiti šeši asmenys – nesunkiu sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis teigė dirbantis su automobilių navigacijomis pagal verslo liudijimą, įgijęs profesinį išsilavinimą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, gyvenantis su drauge.

Pirmas posėdis dėl išpuolio Laisvės alėjoje įvyko sausio 10 dieną, bet neatvykus vieno iš kaltinamųjų gynėjui, tuomet taip pat nuspręsta, kad nėra galimybių pradėti bylos nagrinėjimo.

2023 metų rugpjūtį, dienos metu, Kauno policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad vienoje restorano lauko erdvėje Laisvės alėjoje kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį.

Kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais smurtavo prieš minėtus kavinės lankytojus.

Tyrimo duomenimis, bendrininkų grupėje veikė devyni vyrai, po išpuolio šeši iš jų buvo suimti. Dėl likusių trijų asmenų nusikalstamų veikų ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti.

Policija šį įvykį siejo su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi, pašaliniai žmonės nenukentėjo.

Septintas į traukinį nespėjo

Kaip jau rašyta, grėsmingai artėjant suėmimo pratęsimo minėtai trijulei pabaigai, šios bylos dalis, kurioje kaltinimai be jų pareikšti ir Karoliui Kavaliauskui, Juozui Minkevičiui bei Tadui Mučinskui, skubiai perduota teismui, nebespėjant prie jos prijungti ir gruodžio 7-ąją kartu su advokatu į ką tik po renovacijos atidarytą Kauno vyriausiąjį policijos komisariatą atėjusio Roko Sipavičiaus, kuris liko atskirtoje bylos dalyje kartu su įtariamu šio išpuolio organizatoriumi be dar vienu asmeniu, kurie sėkmingai slapstosi iki šiol.

Skaitytojų, redakcijos nuotr., laidos „Farai“ stop kadras

Kauno apylinkės teismui jau perduoti minėti šeši galimi, remiantis filmuota medžiaga, gangsteriai su šortais kaltinami dviem nusikaltimais. Vienas iš jų – viešosios tvarkos pažeidimas, kuris apima ir trims iš keturių nukentėjusiųjų padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais. Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jis priskiriamas nesunkiems.

Antrasis kaltinimas, pareikštas minėtam šešetui, – jau dėl apysunkio nusikaltimo. Jie kaltinami ir nesunkiu Ryčio Sadausko sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų. Anot portalą konsultavusių teisininkų, tokia formuluotė dažniausiai reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė. Už šį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų ir daugiau jokios kitos alternatyvos nenumatyta.

Lukas Ščerbinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Iškalbinga puokštė

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba nustatė, kad užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas.

Kaltinamajame šios bylos akte nurodoma ir, kaip buvo apsiginklavęs minėtas šešetas. 28-rių J. Minkevičius, būdamas nepilnamečiu, nuteistas maksimalia tokio amžiaus nusikaltėliui bausme už nužudymą, ir K. Kavaliauskas, teistas, būdamas nepilnamečiu, už plėšimą, – kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. 37-erių E. Rezajevas, kurio biografijoje – du teistumai, paskutinis – susijęs su neteisėta ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų medžiokle ar žvejyba, tada išbėgo su bendrininkais iš artimiausios tarpuvartės ginkluotas metaliniu strypu. 39-erių V. Zakrževskis, teistas jau šešis kartus, paskutinį – už išžaginimą bendrininkų grupėje, kuriam pačiam tą skandalingą rugpjūčio 25-osios vidurdienį kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidęs į darbą kumščius. Ne per seniausiai už grotų 31-erių sulaukęs, jau septynis kartus (vagystės, turto prievartavimas) teistas L. Ščerbinskas, kaip ir taip pat ne per seniausiai 28-ąjį gimtadienį už grotų minėjęs T. Mučinskas, teistas jau du kartus, paskutinį – už vagystes, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami. Anot teismo medicinos ekspertų, šiam buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Konstatuotos ne tik muštinės žaizdos R. Sadausko kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimai bei nubrozdinimai ir kitose kūno vietose, bet ir kairės rankos piršto sulaužymas.

Kaip jau rašyta, nukentėjo ir kartu su R. Sadausku tą penktadienio vidurdienį minėtame restorane kavą gėrusios dar dvi nusikalstamo pasaulio garsenybės – „Agurkinių“ lyderiams priskiriamas Tadas Petrošius bei Egidijus Smailys, remiantis policijos archyvais, įkūręs savo atšaką nuo „Daktarų“, kuriems priskiriamas ir jo tėvas.

Teismas taps cirku?

Ketvirtas nukentėjusysis – R. Sadausko sūnėnas Žanas Andrijūnas, kurio biografija – kol kas be ypatingų kriminalinių štrichų, tačiau, kaip ir kiti nukentėjusieji per šį išpuolį, jis nelabai norėjo bendrauti su teisėsauga. Portalo kauno.diena.lt žiniomis, teigė, kad patyrė jam konstatuotus sužalojimus, užkliuvęs už stalo kojos ir pargriuvęs.

Ž. Andrijūno dėdė, tapęs šio išpuolio taikiniu, bandė įtikinėti teisėsaugininkus, kad nieko neatsimena – gėrė kavą, o po to atsigavo ligoninėje, t. y. nematė nei, kaip viskas prasidėjo, nei, kaip baigėsi. Apie viską sužinojo iš žiniasklaidos. Jos minimų įtariamųjų nepažįsta. Jokia žala jam nepadaryta ir jis nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju bei nereiškia niekam jokio ieškinio.

Vitalijus Zakrževskis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tačiau 460,15 eurų ieškinį už R. Sadauskui, E. Smailiui ir Ž. Andrijūnui po išpuolio suteiktą medicinos pagalbą kaltinamiesiems jų užpuolimu yra pareiškusi Kauno teritorinė ligonių kasa.

Šventes sutiks už grotų

Visi trys šiandien į Kauno apylinkės teismą atvežti kaltinamieji dalyvavus Kauną sukrėtusiame išpuolyje Laisvės alėjoje ir toliau, kaip įmanydami, dengė savo veidus. 

Neatsakė jie ir į žiniasklaidos klausimą, kodėl surengė tada tokias muštynes.

Kaltinimą šioje byloje palaikysianti prokurorė Gabija Večerinskienė prašė pratęsti L. Ščerbinsko, E. Rezajevo ir V. Zakrževskio suėmimus dar trims mėnesiams. 

Jų advokatai – Ričardas Girdziušas, Aivaras Alimas ir Danius Svirinavičius, kaip ir tikėtasi, siūlė paleisti jų ginamuosius į laisvę, skiriant jiems švelnesnes kardomąsias priemones.

E. Rezajevą ginantis A. Alimas bei L. Ščerbinsko advokatas R. Girdziušas kalbėjo ir apie užstatus. E. Rezajevo sutuoktinė sumokėjo 10 tūkst. eurų užstatą dar prieš šiandieninį teismo posėdį. L. Ščerbinską ginantis R. Girdziušas teigė, kad bus sumokėtas bet koks užstatas, kokį skirs teismas.

Kaltinamųjų advokatai buvo įsitikinę, kad nėra pagrindo laikyti jų ginamųjų toliau už grotų – jiems gali būti taikyta bet kokia kita kardomoji priemonė, švelnesnė už suėmimą. Kartu su užstatais dažniausiai minėta intensyvi priežiūra apykojės pagalba.  

Bylą nagrinėsianti teisėja Vaida Baumilė, baigiantis darbo dienai, paskelbė, kad, nepaisant advokatų gražbylysčių, tenkina prokurorės prašymą pratęsti visų trijų kaltinamųjų suėmimą dar trims mėnesiams, nes paleisti į laisvę, jie gali bėgti ir slėptis.

Privalomi formalumai

Netrukus turėjo baigtis dar rugpjūčio pabaigoje to paties Kauno apylinkės teismo trims šios bylos įtariamiesiems – Lukui Ščerbinskui, Tadui Mučinskui ir Juozui Minkevičiui skirtas trijų mėnesių suėmimas. Prie pabaigos artėjo ir spalio pabaigoje tik vienam mėnesiui, o ne dviem, kaip prašyta, Karoliui Kavaliauskui pratęstas suėmimo terminas.

Šiandien minėtame teisme buvo surengti keturi teismo posėdžiai, kuriuose ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė vėl prašė pratęsti visos minėtos ketveriukės suėmimą dar dviem mėnesiams – kad perdavus, kaip planuojama, šių metų pabaigoje šią bylą teismui, dar liktų laiko spręsti tolesnį klausimą dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems ir pačiam teismui.

Teisėja Sigita Kazlauskienė, nagrinėjusi prokurorės prašymus pratęsti J. Minkevičiaus ir K. Kavaliausko suėmimus dar dviem mėnesiams, juos tenkino pilnai.

Tokius pačius prašymus dėl L. Ščerbinsko ir T. Mučinsko nagrinėjusi teisėja Vaiva Nevardauskienė, baigiantis darbo dienai, pratęsė dviem mėnesiams ir šių įtariamųjų suėmimus. 

Taigi, Kauno apylinkės teismas šiandien tenkino visus keturis prašymus dėl suėmimų pratęsimų.

Didesnė problema

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, su didesnėmis problemomis susidurta dėl šios bylos nukentėjusiųjų, kurie, pagal nusikalstamo pasaulio taisykles, nelinkę bendrauti su teisėsauga.

Pavyzdžiui, Rytis Sadauskas, laikomas pagrindiniu šio išpuolio taikiniu, atvykęs tada pats į Kauno klinikas, nes iš įvykio vietos ten greitosios medikų buvo nuvežtas tik Egidijus Smailys, buvo linkęs teigti, kad nukentėjo per eismo įvykį.

Kaip jau rašyta, Tadas Petrošius, grįžęs pasibaigus savaitgaliui po trumpalaikės išvykos į namus į bausmės atlikimo vietą Alytaus kalėjime, vietiniams pareigūnams teigė, kad šiems užkliuvę jo sužalojimai yra esą buityje patirta trauma.

Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)

Kaip jau rašyta, po tokios minėtų nusikalstamo pasaulio atstovų pozicijos į pagalbą šioje byloje pasitelkti teismo medicinos ekspertai. Šių paprašyta įvertinti R. Sadausko ir kartu su juo tą vidurdienį restorano lauko terasoje sėdėjusių ir taip pat nukentėjusių asmenų sužalojimus pagal medicinos dokumentus, užpildytus po jų apžiūrų.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kartu su minėtais asmenimis tada buvusi moteris nuo užpuolikų bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau vienas iš išpuolio dalyvių pagrasino sulaužyti jai nosį.

Nukentėjo tada, kaip jau rašyta, ir vienas iš įtariamųjų dalyvavus šiame išpuolyje – Vitalijus Zakrževskis, kuriam teisėsaugininkams nežinomu įrankiu buvo sužalota gerklė.

Iškalbingas šleifas

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, po išpuolio Laisvės alėjoje teisėsaugininkai vėl grįžo prie 2018-ųjų rugpjūčio išpuolio Nuokalnės gatvėje, per kurį buvo apšaudytas automobilis „BMW X5“, kurį vairavo galimas įtariamasis įvykių Laisvės alėjoje organizavimu.

Per minėtą įvykį Nuokalnės gatvėje, tik laimingo atsitiktinumo dėka, nesunkiai į koją buvo sužalota šio asmens mažametė dukra.

Yra duomenų, kad būtent rugpjūčio 25-osios įvykiai Laisvės alėjoje yra įsisenėjusio konflikto, susijusio su minėtu išpuoliu Nuokalnės gatvėje, tęsinys.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, sužalotos mažametės „BMW X5“ keleivės mamai kelios dienos prieš išpuolį Laisvės alėjoje toje pačioje reprezentacinėje Kauno gatvėje buvo grasinta neieškoti kaltų dėl dukters sužalojimų, nes tokių planų šeima neatsisako.

Tiesa, ar galų gale apsispręsta atnaujinti minėtą ikiteisminį tyrimą dėl „BMW X5“ apšaudymo, kuriame įtariamuoju buvo R. Sadausko aplinkai priskiriamas V. N., laikoma paslaptyje.

Besislapstančių padaugėjo?

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, turi teisėsaugininkai klausimų R. Sadauskui ir dėl už mėnesio po įvykių Laisvės alėjoje sudegusio namo Kauno rajone – Vijūkuose, kuriame, kaip jau rašyta, gyveno vieno iš įtariamųjų surengus minėtą išpuolį brolio šeima. Tačiau prisišaukti R. Sadausko, linkusio teigti, kad jis – užsienyje, į apklausą nepavyksta.

Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Minėtame ikiteisminiame tyrime dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu įtarimas lig šiol niekam nepareikštas. Galimai ir dėl jau minėtos priežasties. Nes, kaip paaiškinta, šis ikiteisminis negali būti sujungtas su išpuolio Laisvės alėjoje byla, nors nukentėjusieji per gaisrą įsitikinę, kad tai buvo kerštas už tai, nes toje pačioje byloje tas pats asmuo būti nukentėjusiuoju ir įtariamuoju negali.

Nerasti lig šiol ir likę trys įtariamieji, kurie, sulaikius įtariamus jų bendrininkus, o kitiems patiems atvykus į policiją, tada pasislėpė.