Padėjo išgyventi patyčias
Prie muzikos mokyklos sutikta gimnazistė Urtė sakė, kad muzika jai padėjo išgyventi sunkius etapus mokykloje. „Nuo penktos iki aštuntos klasės patyriau labai stiprių patyčių. Prisimenu, grįžusi namo užsidarydavau kambaryje ir garsiai pasileisdavau muziką. Tai tikrai padėdavo išsikrauti ir atsiriboti nuo viso aplinkos blogumo“, – kalbėjo moksleivė.
Neretas muzikos kelią pradėjo dar pradinėje mokykloje. Pasak studentės Anetės, iki šiol groti skrabalais skatino noras neprarasti įgūdžių.
„Groju skrabalais nuo aštuonerių, tačiau niekada nebuvo kilusi mintis mesti instrumentą į šalį ir jį užmiršti. Būtų gaila nebegroti, nes žinau, kiek tai reikalavo pastangų ir kantrybės“, – tikino ji.
Nors koncertai gatvėse yra gana retas reiškinys, Laisvės alėjoje nemažai muzikantų, besidalijančių muzika. Jie nelaukia šventės ar kitos progos kurti jaukią atmosferą tiek sau, tiek kitiems.
Kuria gerą aurą
Laisvės alėjoje sutiktas baltarusis Nikita savo aktyvumu ir gera nuotaika prikaustė ne vieno praeivio žvilgsnius. Kaip vėliau paaiškėjo, vaikinas pasirinkęs akordeono studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, o tokie pasirodymai gatvėje jam suteikia galimybę parepetuoti prieš koncertus.
„Patinka groti ten, kur daug žmonių. Širdis džiaugiasi, kai matau juos besilinksminančius, o man tai praktika prieš sceninius pasirodymus“, – šnekėjo jis.
Paklaustas, kokią muziką renkasi groti, Nikita aiškino, kad stengiasi prisiderinti prie visų muzikinių skonių.
„Groju viską – nuo klasikos iki popmuzikos. Renkuosi atlikti įvairaus žanro kūrinius, nes publika yra skirtinga. Man ir pačiam įdomiau maišyti žanrus“, – šypsojosi atlikėjas.
Nors muzikantas gatvėje groja ne vienus metus, jis atviras – toks darbas didelio pelno neduoda. „Nelabai apsimoka, bet aš to nedarau tik dėl pinigų. Priimu tai kaip galimybę kurti gerą atmosferą tiek sau, tiek kitiems“, – tikino Nikita.
Praeivis Jonas, įmetęs monetų atlikėjui, pasakojo, kad gatvėje grojantys muzikantai jam primena senus laikus. „Aš ir pats jaunystėje grojau akordeonu. Man tai labai sentimentalu, todėl negaliu ramiai praeiti pro šalį nieko neįdėjęs“, – pažymėjo senjoras.
Nuo penktos iki aštuntos klasės patyriau labai stiprių patyčių. Prisimenu, grįžusi namo užsidarydavau kambaryje ir garsiai pasileisdavau muziką.
Laiko veltui neleidžia
Prie Kauno „Aušros“ gimnazijos sutikti vaikinai Jagoras ir Danielius stengiasi nepraleisti progos užsidirbti ir savo muzika džiuginti kitus. Akordeono ir smuiko duetas praeivius lepina jau ne pirmą kartą. „Kauno gatvėse grojame jau pusę metų. Tokia veikla pradėjome užsiimti iš neturėjimo ką veikti. Norėjosi užsidirbti pinigų, todėl sugalvojome pasinaudoti tuo, ką jau mokame“, – pasakojo abiturientas Danielius.
Groti vaikinai pradėjo dar vaikystėje. Abu jie yra baigę muzikos mokyklą, joje įgytas žinias dabar gali panaudoti grodami gatvėje. „Muzikos mokykloje išmokome pagrindų, kaip elgtis su savo instrumentais. Taip pat išmokome ir nemažai kūrinių, kuriuos atsimename iki šiol ir dabar dalijamės su kitais“, – aiškino Jagoras.
Pasak vaikinų, groti gatvėje ne tik smagu – tokia pramoga leidžia užsidirbti ir neblogų pinigų. „Mūsų rekordas – 250 eurų per keturias valandas. Tačiau grojame ne tik dėl pinigų, bet ir dėl savęs. Taip mes tobuliname savo įgūdžius ir linksminame žmones, o pinigai yra tik detalė“, – kalbėjo Danielius.
Išplėstinį kursą muzikos mokykloje pasirinkęs Jagoras dalijosi, kad muzika padeda išgyventi sunkius gyvenimo laikotarpius. „Drįsčiau teigti, kad muzika man yra daugiau nei gyvenimas. Dažnai groju, kad pamirščiau iškilusias problemas“, – sakė moksleivis.
R. Šakarnytės nuotr.
Fleita padėjo pasveikti
Penktadienio vakarą prie Nacionalinio Kauno dramos teatro durų sutikta Akmė fleitos garsais galėjo užliūliuoti kiekvieną praeinantį. Mergina gatvėje groja jau septynerius metus, tačiau pradžios istorija – neeilinė. „Pirmą kartą gatvėje pasirodžiau su klase. Dainuoti chore išmoktas dainas išėjome su mintimi užsidirbti pinigų maistui“, – prisiminė ji.
Nors tai buvo vienkartinis pasirodymas, Akmei ši mintis iš galvos neišėjo, todėl tokią veiklą nusprendė tęsti viena. „Laikui bėgant supratau, kad groti gatvėje galima ne tik dėl pinigų. Čia praeina labai daug žmonių, su kai kuriais iš jų susipažįstu, o tai – malonu“, – pažymėjo mergina.
Fleita Akmė groja nuo šešerių. Pasak atlikėjos, šis instrumentas buvo parinktas ne be reikalo – jis padėjo įveikti širdies sveikatos problemas.
„Gydytojai rekomendavo rinktis pučiamuosius instrumentus, nes tikimybė, kad jie padės pasveikti, buvo didesnė. Iš tikrųjų dabar nebeturiu jokių sveikatos problemų“, – dalijosi muzikantė.
Reikia fizinio pasirengimo
Noras pasirodyti gerai reikalauja daug pastangų, todėl mergina drįsta prieštarauti tiems, kurie mano, kad groti gatvėje yra paprasta. „Kitiems gali atrodyti, kad tai net ne darbas. Tačiau tam, kad tu gerai grotum visą valandą, reikia fizinio pasirengimo, reikalaujančio taisyklingos stovėsenos ir kvėpavimo. Dar prie viso to reikia prisiminti ir natas“, – pabrėžė pašnekovė.
Gatvėse žmonių srautai zuja iš vienos pusės į kitą, todėl ne paslaptis, kad kartais pasitaiko ir nemalonių įvykių. „Mano mokykloje buvo socialinė pedagogė, kuri liepdavo nusivilkti uniformas, persirengti, kol grojame gatvėje. Anot jos, mes darėme gėdą“, – šnekėjo Akmė.
Kaip pasakojo mergina, muzika suteikia daug gerų dalykų, tačiau bene svarbiausias – ji suteikia galimybę išsipasakoti be žodžių. „Kai pykstu, renkuosi groti. Tačiau geriausia viso to dalis – kitas žmogus mano muzikoje nebūtinai išgirs susierzinimą. Gal jis pamatys aistrą“, – pabrėžė ji.
Groti gatvėje yra didelis iššūkis, reikalaujantis daug pastangų ir noro tobulėti. Neretai atlikėjus kausto baimė groti ten, kur žmonių srautai gana dideli, tačiau šis darbas duoda naudos. Tai padeda socializuotis, grūdina, moko į klaidas reaguoti ne taip jautriai ir išsisukti iš nemalonių ar netikėtų situacijų.
