Svarstantys atostogų metu įsigyti žinomų ženklų prekių sau ar lauktuvėms turėtų atkreipti dėmesį į opią problemą – klastotes, kurios supakuotos į lagaminus skrendant namo gali lemti nemalonų susitikimą su muitinės pareigūnais.

Ką atostogaujant ir nusprendus įsigyti prekių Turkijoje reikia žinoti apie intelektinę nuosavybę, klastotes, pasakoja Mykolas Jakutis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas.

Draudžiamos prekės – ne tik siuntose, bet ir lagaminuose

Turkija gali būti vadinama savotišku klastočių rojumi, nes ši šalis yra vienas svarbiausių padirbtų prekių logistikos taškų dėl savo lokacijos – ji yra tarp Azijos ir Europos, be to, turi didelius gamybos pramonės pajėgumus.

Nors šioje šalyje tiek gaminti, pardavinėti, importuoti ir eksportuoti prekių klastotes, pažymėtas garsiais prekių ženklais, draudžiama, čia lankęsi poilsiautojai patvirtins – pusvelčiui įsigyti tokių prekių visai nesudėtinga. Iš Turkijos klastotės į Europos Sąjungą (ES) patenka ne tik sunkvežimiais gabenamomis siuntomis, bet ir lėktuvais grįžtančių poilsiautojų lagaminuose. Nors Turkijos valdžia deda dideles pastangas kovai su prekių klastotėmis, prekių klastojimo atvejų mastas vis tiek išlieka didelis.

Nuvykę į svečią šalį, dauguma poilsiautojų susigundo galimybe geresnėmis kainomis papildyti savo lagaminus suklastotais drabužiais, rankinėmis, saulės akiniais ir panašiomis prekėmis. Vis dėlto labai didelė tikimybė, kad su tokių prekių prikimštais lagaminais grįžus į ES valstybę prekės bus sulaikytos muitinės pareigūnų.

Prekes, kurios pagamintos pažeidžiant prekės ženklo, pavyzdžiui, „Armani“, „Versace“, „Louis Vuitton“, „Lacoste“, „Prada“, „Gucci“, savininko intelektinės nuosavybės teises, importuoti, t. y. įsivežti į ES valstybę, griežtai draudžiama. Vis dėlto, jei poilsiautojas vilkės, bus pasipuošęs ar lagamine vešis kelis vienetus suklastotų prekių, muitinės pareigūnai jį pro patikrinimo punktą veikiausiai praleis.

Piniginė bauda, konfiskacija, galimi teisminiai ginčai su prekės ženklo savininku ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gresia tiems poilsiautojams, kurie suklastotų prekių prigrūda pilnus lagaminus, t. y. gabena komercinį jų kiekį ir turi tikslą jas perparduoti interneto tinklalapiuose ar turgavietėse.

Prekė turgelyje šalia viešbučio: 99 proc. klastotė

Kai kurie poilsiautojai, susivilioję patraukliomis kainomis, sąmoningai apsisprendžia įsigyti klastočių, tačiau kiti gali pirkti suklastotas prekes nesąmoningai, t. y. net neįtardami, kad jos nėra originalios. Kaip neapsigauti ir netyčia nepakliūti į bėdą? Deja, nėra universalių požymių, kurie leistų atpažinti suklastotą prekę, tačiau apie ją galima spręsti pagal prastą kokybę ir santykinai nedidelę kainą.

Palyginti su originaliomis, suklastotų prekių kainos yra visada mažos. Vis dėlto ir tai jokiu būdu nėra taisyklė, nes geros kokybės klastotės savo kaina dažniausiai nelabai nusileidžia originalaus gaminio kainai. Kita vertus, labai maža tikimybė, kad Turkijos poilsiniuose kurortuose išvis įmanoma rasti garsiais prekių ženklais pažymėtų originalių prekių.

Jeigu visgi susigundysite šalia viešbučio esančiame turgelyje įsigyti vieną ar kitą prekę su garsiu prekės ženklu, turėkite omenyje, kad tai bus 99 proc. prekių klastotė. Grįžus su tokia preke į Lietuvą, gali kilti nemalonumų ir netgi finansinių nuostolių.

Nors garsių ženklų prekės itin vilioja, specialistas ragina vis dėlto jomis nesusivilioti. Jei nepavyko ir ar jau įsigijote suklastotą prekę, turėkite omenyje, kad muitinės pareigūnai gali turėti jums priekaištų. Pasitvirtinus įtarimams, neteksite savo įsigytų daiktų, taip pat galite gauti baudą bei turėsite atlyginti prekės ženklo savininko patirtus nuostolius ir žalą.

Klastotės – smukliose siuntose

Daugiausia suklastotų prekių Lietuvoje kaip ir kitose užsienio šalyse aptinkama smulkiose pašto siuntose. Internetu, dažniausiai iš Kinijos, užsakytuose siuntiniuose aptinkami garsiais prekių ženklais pažymėti drabužiai, įvairi avalynė, mobilieji telefonai ir jų priedai, vaikiški žaislai, kosmetikos gaminiai ir daug kitų kategorijų prekių.

Jeigu muitinės pareigūnams tikrinant siuntas kyla įtarimas, kad prekės gali būti suklastotos, įtartinos siuntos yra sulaikomos. Apie prekių sulaikymą muitinės pareigūnai praneša tiek prekių gavėjui, tiek ir prekių ženklo, kurio teisės yra pažeidžiamos, savininkui ar jo nurodytam atstovui. Jeigu prekių ženklo savininkas patvirtina, kad sulaikytos prekės yra suklastotos, minėtos prekės yra sunaikinamos supaprastinta tvarka. Tačiau prekių gavėjas gali pareikšti prieštaravimą dėl prekių sunaikinimo ir tada prekių ženklo savininkas jau nebegali jų naikinti supaprastinta tvarka, šiuo klausimu reikia kreiptis į teismą.

Tokiu atveju teismo dažniausiai prašoma ne tik įpareigoti prekių gavėją sunaikinti prekes savo sąskaita, bet ir atlyginti prekių ženklo savininko patirtus nuostolius. Todėl, jeigu suklastotos prekės yra sulaikomos, prekių gavėjams tikrai nevertėtų reikšti prieštaravimo dėl prekių naikinimo, nes procesui persikėlus į teismą, prekių gavėjas ne tik kad neatgaus savo siuntos, bet ir gali tekti pačiam atlyginti prekių naikinimo išlaidas bei atlyginti prekių ženklo patirtus nuostolius. Šiuo klausimu teismų praktika visais atvejais yra nepalanki suklastotų prekių gavėjui.

Tačiau akivaizdu, kad muitinės pareigūnai neturi tokių pajėgumų, kad galėtų patikrinti absoliučiai visas siuntas, todėl neretai prekių klastotės „praslysta“ tikrintojams pro akis. Todėl jeigu vieną kartą pavyko atsisiųsti klastotę, tai jokiu būdu nereiškia, kad pavyks ir antrą ar trečią kartą.

Atpažinti gali būti sunku

Praėjusiais metais nustatytas ne vienas atvejis, kai Kinijos gamintojai mėgino į Lietuvos rinką tiekti suklastotus saldumynus. Buvo sulaikyta kramtomosios gumos siunta, pažymėta prekių ženklais „F1“. Siuntoje buvo daugiau nei 6000 pakuočių, o kiekvienoje iš jų – po 36 vienetus kramtomosios gumos, t. y. iš viso daugiau nei 220 000 vienetų ir 4700 kilogramų suklastotų prekių, kurios galėjo pateikti į Lietuvos rinką, o dėl neaiškios ir nepatikimos kokybės galėjo sukelti tam tikrų sveikatos problemų jas įsigijusiems vartotojams. Šiuo atveju minėta prekių siunta buvo sunaikinta.

Akivaizdu, kad didžioji dauguma klastočių vis dėlto patenka tiek į Lietuvos, tiek į kitų šalių rinkas, todėl vartotojai patys turėtų būti atidūs prieš įsigydami galimai suklastotą prekę. Nėra vieno ar kelių universalių požymių, kurie leistų iš karto atpažinti klastotę, tačiau vienas esminių yra būtent prekės kaina. Suklastotų prekių kainos, palyginus jas su originalių prekių kainomis, yra kur kas mažesnės. Tačiau ir tai nėra taisyklė, nes geros kokybės klastotės savo kaina dažnai nelabai nusileidžia originalaus gaminio kainai.

Tačiau jei radus patinkančias prekes, pažymėtas garsiais prekių ženklas, pavyzdžiui, Kinijos elekroninėje parduotuvėje, jau vien ši aplinkybė yra nuoroda, kad tai klastotė. Būtent apie 80 proc. visų suklastotų prekių į Lietuvą patenka iš Kinijos.

Internetinės svetainės, parduodančios suklastotas prekes, tampa vis rafinuotesnės, todėl akivaizdu, kad pirkėjui kuo toliau tuo sunkiau darosi jas atskirti nuo originaliais gaminiais prekiaujančių svetainių. Todėl prieš perkant reikėtų labiau pasidomėti pačia įmone, palyginti kainas, paskaityti atsiliepimus.

Iššūkiai ekonomikai ir verslui

Prekių klastotės daro didelę žalą šalies ekonomikai, verslui, intelektinės nuosavybės savininkams.

Kovai su prekių klastotėmis reikėtų ne tik didesnio prekių ženklų savininkų aktyvumo, bet ir pačios visuomenės švietimo. Vartotojai, kurie perka suklastotas prekes, turėtų suprasti, kad tokiais savo veiksmais daro žalą ne tik prekių ženklo savininkui, bet ir šalies ekonomikai.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos kartu su Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo stebėsenos centro atkliktas tyrimas atskleidžia, kad kasmet dėl rinkoje esančių klastočių prarandama daugiau nei 48 mlrd. eurų arba 7,4 proc. visų pardavimo pajamų.

Intelektinės nuosavybės savininkai gana aktyviai prisideda prie kovos su klastotėmis. Prekių ženklų savininkai, tiesiogiai ar per savo vietinius atstovus, bendradarbiauja tiek su muitinės, tiek ir su policijos pareigūnais. Prekių ženklų savininkų pareigūnams pateikiama informacija, susijusi su originalių ir suklastotų prekių išskirtinėmis savybėmis, originalių ir suklastotų prekių gaminimo vietomis, oficialiais ir nelegaliais gamintojais, importuotojais, distributoriais, padeda tiek muitinės, tiek ir policijos pareigūnams greičiau ir efektyviau kovoti su klastotėmis.

Tačiau viso to nepakanka, nes dauguma vartotojų vis tiek visais įmanomais būdais sieks įsigyti kuo pigesnę suklastotą prekę – svarbiausia, kad ant pigios ir nekokybiškos prekės puikuotųsi garsus prekių ženklas. Deja, įsigydami klastotes, vartotojai negerbia savo pačių teisių – jei prekė jau suklastota, nebegalima kalbėti ir apie tokius dalykus kaip prekės atitikimas saugumo reikalavimams ir kita.

Klastotės – pasaulinė problema

Klastočių problematika aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atliko išsamią analizę ir pateikė detalią ataskaitą, kurios rezultatai tik dar kartą patvirtino, kad prekių klastočių statistika yra gana šokiruojanti.

Bendras visų muitinėse sulaikomų suklastotų prekių siuntų visame pasaulyje skaičius kiekvienais metais viršija 100 000 vienetų (2011 m., 2012 m., 2013 m.). Atsižvelgus į tai, kad vienoje prekių siuntoje gali būti tūkstančiai suklastotų prekių, akivaizdu, kad sulaikomų prekių skaičiai yra didžiuliai.

Daugiausia prekių klastočių siuntų sulaikoma iš Rytų Azijos, Kinijos, būtent iš Honkongo. Taip pat dauguma suklastotų prekių yra siunčiamos iš Turkijos, Singapūro, Tailando, Indijos, Maroko, Jungtinių Arabų Emyratų, Pakistano ir Egipto.

Beveik 20 proc. visų sulaikytų prekių klastočių buvo pažymėtos prekių ženklais, kurie yra registruoti JAV, likusi dalis sulaikytų prekių buvo pažymėtos Italijoje (15 proc.), Prancūzijoje ir Šveicarijoje (po 12 proc.), Japonijoje ir Vokietijoje (po 8 proc.) registruotais prekių ženklais, likusi dalis – Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Ispanijoje, Belgijoje ir kt.

Sulaikomų suklastotų prekių (produktų) kategorijų diapazonas taip pat labai platus, – klastojama nuo prabangos iki kasdieninio vartojimo, pigių ir buities prekių. Pavyzdžiui, 2013 m. dažniausiai klastojamos prekės buvo įvairi avalynė (~27 000), drabužiai (~18 000), odos gaminiai (~18 000), elektros prietaisai (~16 000), laikrodžiai (~7000), medicinos instrumentai (~6000), parfumerijos gaminiai (~5000). Verta atkreipti dėmesį, kad tam tikrų kategorijų prekės, pavyzdžiui, žaislai, vaistai ar atsarginės dalys, dėl savo netinkamos kokybės gali būti pavojingos žmonių sveikatai ar nesaugios naudoti, todėl būtent tokių prekių klastotės ir kelia didelę riziką vartotojams.