Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, šioje byloje dar penki asmenys nuteisti už prekybą poveikiu.

Jie turės sumokėti teismo skirtas 11,3 tūkst. – 37,7 tūkst. eurų baudas, iš viso skirtų baudų suma siekia 130 tūkst. eurų.

Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintam G. P. skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, vykdymą atidedant trejiems metams.

Iš jo taip pat bus konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 12,1 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, 2015 – 2017 metais G. P. savo naudai pats tiesiogiai ar per tarpininką V. T. susitarė paimti apie 50 tūkst. eurų kyšį ir bendrai iš trijų asmenų kaip kyšį paėmė 12,1 tūkst. eurų.

Už tai jis pažadėjo paveikti tuometį NMA Teisės departamento direktorių T. Jakutį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus.

T. Jakutis, būdamas NMA Teisės departamento direktorius bei Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininkas, turėjo spręsti problemas, iškilusias administruojant NMA kompetencijai priskirtas paramos priemones.

Būdamas pažįstamas su G. P. ir palaikydamas su juo draugiškus santykius, T. Jakutis komisijos posėdžiuose siekdavo priimti ir priimdavo palankius sprendimus tais klausimais, dėl kurių prašydavo G. P.

Kaip skelbia prokuratūra, veikdamas ne tarnybos interesams, T. Jakutis aktyviai veikė, kad būtų skirtas finansavimas, nebūtų nustatyti pažeidimai ar pratęstas paramos lėšų skyrimas tiems projektams, dėl kurių jam įtaką darė G. P., bei betarpiškai informuodavo G. P. apie komisijos priimamus sprendimus.

Teismas konstatavo, kad T. Jakutis tyčia, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei juose įvardintus principus, neteisėtai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, veikė kitų asmenų interesais, sumenkino NMA autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, tuo padarydamas didelės neturtinės žalos valstybės interesams.

Ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų NMA atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Šis teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Tai BNS patvirtino Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė. Pasak jos, teismo posėdyje dalyvauja ir E. Bėrontas.

S. Jacinevičienė-Baltaduonė vėliau pranešė, kad teismas sprendimą paskelbs balandžio 17 dieną.

E. Bėrontas atleidimą apskundė vasario pradžioje, po to, kai sausio 18 dieną žemės ūkio ministras Bronius Markauskas jį atleido. Vadovauti antrai kadencijai jis buvo paskirtas sausio pradžioje, nepaisant fakto, kad buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėsaugos tyrime dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo.

B. Markausko sprendimas paskirti E. Bėrontą buvo sulaukęs šalies vadovų kritikos.

Naujienų portalo 15min.lt duomenimis, FNTT šiame tyrime analizuoja, ar kitas buvęs tarnybos vadovas Saulius Silicikas, jau nebedirbdamas NMA, esą siekė, jog parama būtų skirta ūkininkams, kurių įrangos tiekėja yra bendrovė „Biržų žemtiekimas“ – ji siejama su įtakingu Seimo nariu „valstiečiu“ Viktoru Rinkevičiumi, be to, jai vadovauja S. Silickas.

FNTT prieš metus atliko kratas NMA. Tada B. Markauskas tvirtino, jog teisėsauga tyrė S. Siliciko administruotus projektus. FNTT anksčiau nekomentavo, ar šios kratos susijusios su vykdomu ES lėšų švaistymo tyrimu.`

Ministras teigia tai padaręs dėl susiklosčiusių aplinkybių.

„Nusprendžiau jį atleisti. Aš manau, kad susidarė tokia situacija, kad būtų sunku agentūrai ir pačiam vadovui dirbti, atsakinėti į kylančius klausimus – turbūt tikrai ne toks yra agentūros ir jos vadovo darbas“, – BNS po susitikimo su E. Bėrontu sakė B. Markauskas.

Jis tikino, jog įsakymą dėl E. Bėronto jau pasirašė, o jo paskutinė darbo diena yra ketvirtadienis.

B. Markauskas pridūrė, kad oficiali atleidimo priežastis yra „sudėtingas vadovo darbas ir susiklosčiusios aplinkybės“.

Žemės ūkio ministras spėjo, kad E. Bėrontas veikiausiai kreipsis į teismą dėl šio atleidimo.

„Ta reakcija vienas dalykas, o kitas dalykas, tai kokie bus veiksmai. Man sunku prognozuoti. Tikriausiai taip (kad E. Bėrontas kreipsis į teismą dėl neteisėto atleidimo – BNS), nes tai būtų kaip ir normali procedūra“, – teigė ministras.

B. Markauskas tvirtino, kad jo nuomonę apie E. Bėrontą pakeitė gauta papildoma informacija, tačiau jis nenorėjo detalizuoti, iš kokios institucijos ir kokio pobūdžio ši informacija yra.

Su pačiu E. Bėrontu BNS kol kas nepavyko susisiekti.

E. Bėrontas vadovauti NMA antrai kadencijai paskirtas sausio pradžioje, nepaisant fakto, kad jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėsaugos tyrime dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo. Šis statusas reiškia, kad E. Bėrontas pareigūnams liudijo apie savo veiksmus, tačiau pareigūnams trūksta duomenų paskelbti jį įtariamuoju.

B. Markausko sprendimas paskirti E. Bėrontą buvo sulaukęs šalies vadovų kritikos.

FNTT prieš metus atliko kratas NMA. Tada B. Markauskas tvirtino, jog teisėsauga tyrė vieno buvusių tarnybos vadovų – Sauliaus Siliciko – administruotus projektus. FNTT nekomentuoja, ar šios kratos susijusios su vykdomu ES lėšų švaistymu.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu su FNTT šiuo metu tiria, ar žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ teisėtai panaudojo beveik 19 mln. eurų ES paramos. Didžioji dalis paramos kooperatyvui buvo suteikta 2010 metais, o papildoma 4 mln. eurų parama – 2016 metais, kai agentūrai jau vadovavo E. Bėrontas.

B. Markauskas prieš tapdamas ministru, buvo kooperatyvo valdybos nariu ir, pasak žiniasklaidos, dar buvo jo pajininkas. Šiuo metu kooperatyvo pajininkė yra B. Markausko mama Sofija Markauskienė.