Skatina žiūrėti erotiką?

Užduotis ketvirtokams: "Rytis nori pažiūrėti kino filmą, kurio trukmė ne ilgesnė negu dvi valandos. Kurį filmą gali pasirinkti Rytis?"

Toliau pateiktos keturių filmų afišos "12 vergovės metų" (jo trukmė 2 h 15 min), "Išlikęs gyvas" (trukmė 2 h), "Žirnis ir Šermanas (trukmė 3 h) ir "Volstryto vilkas" (užduotyje nurodyta trukmė 1 h 35 min).

Akivaizdu, kad Ryčiui tinkamiausias pasirinkimas – filmas N-14 "Volstryto vilkas" arba iš bėdos – karinis trileris "Išlikęs gyvas".

Taigi teisingas ketvirtokui skirtos užduoties atsakymas – tikrai puikus, bet suaugusiesiems skirtas garsaus režisieriaus M.Scorsese’es filmas, kuris prasideda atvira erotine scena (o jų filme yra labai nemažai), persunkta kvaišalų vartojimu.

"Ne ką mažiau glumina ir kita šio sąrašo juosta, iš kurių turėjo rinktis 10-metis, – "12 vergovės metų". Net su tėvais vaiko į kino salę tokio filmo pažiūrėti niekas neįleistų, o čia suformuluota užduotis pratybų sąsiuvinyje. Nei verkti, nei juoktis. Nesuprantu, kas tai – subtilus juodas užduočių kūrėjų humoras ar kvailumas ir paprasčiausias neišprusimas? Juk yra smalsių vaikų, pavyzdžiui, mano sūnus pasidomėjo, apie ką tie filmai ir, neabejoju, kad, atsiradus galimybei, juos pažiūrės, turiu galvoje, tikrai ne "Žirnį ir Šermaną". Tai ką reiškia tokios užduotys?" – klausė ketvirtoko mama, klaipėdietė Inga.

Banginio ir žirafos dilema

Kitą mamą nustebino tų pačių pratybų matematikos užduotys apie žirafą ir banginį.

Pasirodo, jūrų milžinas – mėlynasis banginis, sveriantis daugiau nei 100 tonų, pavojaus akimirką gali išvystyti 48–50 km/val. greitį.

Visi zoologijos žinynai tikina, kad taip greitai plaukti jis gali tik trumpą laiką, paprastai jis plaukia maždaug 20 km/val. greičiu.

Matematikos užduotyje reikia išsiaiškinti, kiek kilometrų per 2 valandas nuplauks išgąsdintas banginis.

Akivaizdu, kad ne kažin kiek, nes taip greitai jis plaukia tik labai trumpą laiką ir tikrai ne dvi valandas, tačiau užduoties kūrėjai primygtinai reikalauja sužinoti: "Kiek kartų toliau per 2 h mėlynasis banginis nuplaukia pajutęs grėsmę negu ramiai?"

"Ši užduotis iš esmės klaidinanti, bet ketvirtokas dar negali žinoti tam tikrų subtilybių, kad nustatytų, jog banginis nepajėgus greitai plaukti 2 valandas. Ir neatsakyti į klausimą jis negali, nes tokiu atveju neatliks užduoties, nesvarbu, kad ji yra nesąmonė", – piktinosi taip pat ketvirtokės mama Aistė.

Ir tai dar ne viskas. Anot matematikos užduočių ketvirtokams sudarytojų, pasirodo, žirafos ėda duoną ir pomidorus.

"Perskaičiusi užduotį, dukra tuoj panaršė internete ir pareiškė, kad žirafos minta miramedžių, viršūklių lapais ir vaisiais, dar mėgsta žalius svogūnus. Akivaizdu, kad nemažai žodinių matematikos užduočių – nevykusios, bet kaip tai paaiškinti vaikui?" – klausė moteris.

Tėvai bado pirštais

Daugumą vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių leidžia leidykla "Šviesa".

Jos interneto svetainėje nurodyta: "Kurdami šiuolaikišką edukacinį turinį, tvirtai tikime, kad mokytis, kasdien atrasti ką nors naujo, klausti ir ieškoti atsakymų yra vienas įdomiausių dalykų pasaulyje. Todėl mums labai svarbu, kad dabartinei mokinių kartai kuriamas turinys būtų patraukiantis nuo pat mažų dienų, skatinantis pažinti ir suteikiantis vaikams motyvaciją tapti kuriančio pasaulio dalimi. Tikime, kad kasdien patirdami atradimo džiaugsmą, jie lengviau atras ir tai, kokiais žmonėmis nori tapti."

Žvelgiant į šios leidyklos išleistų mokymo priemonių klaidas, tai skamba labai dviprasmiškai.

Su šia leidykla bendradarbiaujančios vadovėlių ir pratybų "Riešutas" autorės buvo linksniuojamos dar prieš kelerius metus, kai pradinukų tėvai atrado užduotį, kur vaikai turėjo pabaigti paskaičiuoti išlaidas rūkalams.

"Pabaik skaičiuoti išlaidas rūkalams. Apskaičiuok, kiek knygų galėtum nusipirkti už rūkalams išleistus pinigus. Pakelis rūkalų kainuoja 3 eurus, knyga – 10 eurų. Suskaičiuok, kiek rūkalams išleidžiama per 10, 20 ir 30 dienų, jeigu per dieną reikia vieno pakelio ir už jį sumokama po 3 eurus. Kiek knygų būtų galima nusipirkti už tas sumas", – čia jau užduotis trečiokams.

Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina-Fatkulina prisiminė šį atvejį, tada esą apie tai buvo diskutuota net ministerijoje.

"Tuomet mums paaiškino, kad šita užduotis buvo parengta sąmoningai, kaip sveikatos ugdymas, kad vaikai paskaičiuotų, kiek daug pinigų išleidžiama rūkalams, kad net finansiškai rūkyti neapsimoka", – prisiminė pašnekovė.

Iš šios užduoties išeitų, kad taip pat neapsimoka pirkti ir knygas.

Vis dėlto keisčiausiai atrodo tai, jog kai iš liaudies dainų šiandien siekiama ištrinti kiekvieną bent menkiausią užuominą apie alkoholio vartojimą, o užduotyse vaikams liepiama skaičiuoti išlaidas rūkalams.

Klaidos nepataisė

Dar viena jau ne pirmus metus nuostabą kelianti matematikos užduotis ketvirtokams, reikalaujanti išsiaiškinti, kiek sutaupys vairuotojas vietoj benzino įpylęs į mašinos baką dyzelino: "Automobilis 100 km nuvažiuoti sunaudoja 10 l kuro. Kiek sutaupys vairuotojas, jei 100 km nuvažiuoti vietoj benzino naudos dyzeliną?"

Visų pirma keista, kad užduočių autoriai neskiria kuro nuo degalų.

Tačiau dar keistesnis kitas dalykas. Net nevairuojančiam žmogui žinoma, kad automobilio savininkui variklio remontas dėl sumaišytų degalų kainuos gerokai daugiau, nei tie sutaupyti keli eurai benziną pakeitus dyzelinu.

Šio uždavinio autorei 2013 m. buvo įteikta Lietuvos metų mokytojo premija.

Pernai balandį viename interneto portale pasirodė tėvų pasipiktinimas dėl šios užduoties.

Autorė padėkojo skaitytojams už atsiliepimus ir patarimus, patikino, kad šis uždavinys jau buvo aptariamas. Esą netikslumą lėmė praleistas žodis, kad automobilių yra ne vienas, todėl sąlyga tapo neaiški.

Pažadėta, kad ruošiamame naujajame leidime uždavinys jau yra pakoreguotas.

Vis dėlto šiųmečiai ketvirtokai vėl skaičiavo, kiek sutaupys vairuotojas vietoj benzino į automobilį įpylęs dyzelino.

Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis teigė, kad vaikams turėtų būti rengiamos aukštesnio lygio užduotys, užtikrinančios bendruosius gebėjimus, tačiau pripažino, kad realybėje tos užduotys dažniausiai vertinamos matematine, o ne logine prasme.

"Mes savo priemonėmis, kiek įmanoma, per mokymus, per kvalifikacijos tobulinimą, su mokytojais šituos dalykus aptarinėjame. Net vadovėlis šiandien nėra panacėja, pagal kurį būtinai turi būti mokomasi. Pagrindinis dokumentas yra mokymo programa", – tikino G.Vaidelis.

Ugdo nemąstantį vaiką?

Minėtos klaidinančios užduotys dominuoja pratybų sąsiuviniuose.

Nors jau prieš kelerius metus Švietimo ir mokslo ministerija laikėsi pozicijos, kad pratybų sąsiuviniai nebūtini ir jų nereikia pirkti, situacija tokia, kad juos vis tiek visi perka ir iš jų vaikams skiriami namų darbai, kuriuos atlikti jie privalo.

"Mūsų nuostata yra ta, kad pratybų sąsiuviniai neprisideda prie pasiekimų gerinimo. Todėl mokytojams ir tėvams reikia labai rimtai pasišnekėti, kokia prasmė iš tų pratybų sąsiuvinių. Ypač jei ten yra klaidinančių užduočių. Gal jų reikia visai atsisakyti ir nebeleisti pinigų. Mes prašome mokytojų, kad jie šiuo atveju atsakingai rinktųsi ir nekištų abejotinos kokybės mokymo priemonių", – dienraščiui kalbėjo G.Vaidelis.

"Problema yra ta, kad vadovėlių leidyba apskritai buvo paleista iš ministerijos kontrolės. Tie vadovėlių rašytojai labai konkuruoja tarpusavyje, o vadovėlių turinio filtras beliko tik Ugdymo plėtotės centras. Gal todėl tiek klaidų ir vadovėliuose, ir pratybų sąsiuviniuose. Pati auginu dvi mažametes dukras ir matau, kiek nesąmonių ten prirašyta. Tokiomis užduotimis ugdomas ne vaikų kūrybiškumas, o paklusnumas", – įsitikinusi N.Istomina-Fatkulina.

Komentaras

Gediminas Navaitis

Psichologas

Šiandieną, manau, švietimo sistemoje padarėme tam tikrą klaidą, palikę teisę laisvai ir bet kam rengti vadovėlius, teigdami, kad jie turi tarpusavyje konkuruoti, nes mokytojas geriausiai žinos, ką pasirinkti. Logiškai mąstant, kiekvienas mokytojas turėtų susipažinti su visomis mokymo priemonėmis, kurios siūlomos jo mokiniams, tačiau neretai jis tokių galimybių neturi. Tačiau neatsitiko taip, kad kiekybė pereitų į kokybę, todėl vadovėlių turime daug, bet trūksta gerų. Pateikti pavyzdžiai liudija, kad užduotis vaikams kuria skubantys žmonės, kurie veikiausiai internete pažiūrėjo, kad filmo trukmė tinka, nors paties filmo nematė, paminėtas vilkas, gal tas filmas apie žvėrelius ar laukinę gamtą, o kas tas Volstrytas, vyresnio amžiaus žmogus gali ir nežinoti. Tokių žioplų klaidų rastume ne viename vadovėlyje. Tačiau apmaudžiausia, kad mokykloje ir toliau siekiama ne mokinių supratimo ugdymo, o datų, skaičių, faktų žinojimo. Taigi klausimas, kokius vaikų gabumus siekiame išugdyti, kaip rengiamas jaunimas gyvenimui? Atsakymas: išugdome žmogų, neprisitaikiusį prie šiuolaikinio atviro modernaus gyvenimo.