Pasak finansų viceministrės Vaidos Markevičienės, tai didžiausia išmokėta suma investicijoms per pastarąjį dešimtmetį.

„Lietuva iki šiol yra tarp lyderiaujančių valstybių, efektyviai investuojanti europines lėšas – neketiname tempo lėtinti ir ateityje. (...) Efektyvus viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimas prisideda prie ekonomikos atsparumo didinimo, sprendžiant energetinės priklausomybės problemas, todėl Lietuvos ekonomika išlieka augimo kelyje, atlaikiusi visas geopolitines įtampas ir infliacijos šuolius“, – pranešime sakė V. Markevičienė.

Prioritetas buvo skiriamas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, ypač versle. Taip pat informacinių technologijų plėtrai bei didesniam energetiniam saugumui.

„Šiandien pasiekiame reikšmingą papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo žingsnį – teikiame pirmąjį paskolos dalies mokėjimo prašymą beveik 400 mln. eurų sumai už įgyvendintus penkis rodiklius. Esame ne kartą pažymėję, jog planą sudaro ne tik investicijos, bet ir reformos, kurių įgyvendinimui, paprastai, reikia ir politinės valios.

Užtikrintai judame pirmyn įgyvendindami Lietuvai reikalingus žingsnius, šį kartą – socialinės apsaugos, sveikatos sistemos, krašto gynybos ir žaliųjų finansų srityse. Dėl šių reformų netrukus gausime lėšas tolesnėms investicijoms tiek verslui, tiek žmonėms, kurios didins Lietuvos ekonomikos augimo potencialą, atsparumą ateities sukrėtimams, plės atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kaip pastebi ministerija, „Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius. Plano pažanga yra stebima periodiškai, kartu su EK ekspertais. Pateikus mokėjimo prašymą EK įprastai per du mėnesius jį įvertina ir šio vertinimo pagrindu, pritarus ES Tarybai, skiriamos lėšos. Lietuvos atveju – už paskolos dalies pirmuosius 5 rodiklius.

Numatomos 2024 m. balandį Lietuvą pasieksiančios beveik 400 mln. eurų lėšos bus naudojamos suplanuotoms papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano priemonėms finansuoti: 1 mlrd. eurų paskoloms bei kitoms finansinėms priemonėms verslui ir papildomi daugiau nei 550 mln. eurų – į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

Ekspertų vertinimu, numatoma, jog dėl naujų „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijų 2023–2027 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas – vidutiniškai po 0,97 proc. arba po 492,5 mln. eurų per metus.

Lapkričio 9 d. Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) Taryba Briuselyje patvirtino papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą su 1,7 mlrd. eurų naujų investicijų.

„Ecofin“ sprendimas yra galutinis Lietuvai siekiant gauti lengvatines europines paskolas.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, 1 mlrd. eurų bus skirta verslo paskoloms bei kitoms finansinėms priemonėms, o dar daugiau nei 550 mln. eurų paskolų – elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybai. Dar 198,4 mln. eurų yra subsidija, suteikiama iš „RepowerEU“ iniciatyvos, pranešė Finansų ministerija.

„Patvirtintas papildytas planas ir naujos priemonės ne tik stiprins mūsų energetinį savarankiškumą, bet ir prisidės prie Lietuvos verslo konkurencingumo. Numatome, kad pirmosios lėšos ekonomiką pasieks jau šių metų pabaigoje“, – pranešime sakė ministrė.

Vyriausybė spalio 30-ąją po aštrių diskusijų pritarė su Europos Komisija (EK) suderintam atnaujintam planui, nepaisant su Briuseliu išsiskyrusių nuomonių dėl mokesčių reformos terminų atidėjimo – Komisija neatsižvelgė į Vyriausybės prašymą iki 2025 metų pradžios atidėti šiuos terminus.

Naujasis planas papildytas naujomis investicijomis: jį sudarys 2,3 mlrd. eurų europinių dotacijų bei 1,55 mlrd. eurų paskolų.

Su plano įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas.

Teigiama, jog dėl naujų investicijų 2023-2027 metais sparčiau augs realus bendrasis vidaus produktas (BVP) – vidutiniškai po 0,97 proc., arba po 492,5 mln. eurų per metus.

Naujasis planas yra papildytas naujomis investicijomis, jį sudarys 2,3 mlrd. eurų europinių dotacijų bei 1,55 mlrd. eurų paskolų.

Vyriausybėje sprendimas priimtas prieš jį balsavus ekonomikos ir inovacijų ministrei, Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei ir šios partijos deleguotam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. A. Armonaitė siūlė toliau derėtis su EK dėl su mokesčiais susijusių rodiklių peržiūros.

Su plane „Naujos kartos Lietuva“ įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas.

„Klausimas yra uždarytas“

Europos Komisija praėjusią savaitę pranešė suderinusi su Lietuva atnaujintą „Naujos kartos Lietuva“ planą, tačiau neatsižvelgusi į Vyriausybės prašymą iki 2025 metų pradžios atidėti su mokesčiais susijusių tikslų įgyvendinimą.

Mokesčių reformai įstrigus Vyriausybė EK tvirtino, jog su pertvarka susijusius tikslus reikėjo atidėti dėl ekonominio neapibrėžtumo, būtinybės resursus perorientuoti į pagalbą verslui, užsitęsusių konsultacijų ir su mokesčiais susijusių įstatymų įsigaliojimo termino.

EK atmetus šiuos argumentus, Lietuva dar turėjo mėnesį pateikti pozicijai, po kurios Komisija galėjo priimti galutinį sprendimą.

Tačiau Vyriausybė to nusprendė nedaryti argumentuodama rizika, jog ES finansų ir ekonomikos ministrų taryba atnaujintą planą galutinai turi patvirtinti šiemet, kitaip Lietuva nespėtų panaudoti paskolų forma suteikiamos ES paramos.

„Mes pateikėme keturias objektyvas aplinkybes, kurios, mano nuomone, suponuoja tai, kad diskusijos užsitęsė. EK nuomone, tos aplinkybės nėra pakankamos ir aš šiandien papildomų objektyvių aplinkybių negalėčiau įvardinti“, – Vyriausybės pasitarime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Šiandien, man atrodo, tas klausimas yra uždarytas, nes aplinkybės nėra pasikeitusios“, – pridūrė ji.

Ginčai Vyriausybėje

Svarstant atnaujintą planą į apsižodžiavimą įsivėlė ekonomikos ministrė A. Armonaitė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

A. Armonaitė siūlė tęsti derybas su EK ne tik dėl rodiklių atidėjimo terminų, bet ir dėl paties plano turinio. Laisvės partijos lyderė pabrėžė, kad dalis rodiklių neįpareigoja priimti konkrečių įstatymų projektų, šiuo metu jau pateiktų Seimui.

„Matome prasmę tęsti derybas ir kviečiu pritarti tokiai pozicijai, nes, kaip suprantu, jei šiandien pritariame tokia apimtimi, sakom, kad viskas, nebesideram nei dėl rodiklių, nei dėl turinio, o politinio sutarimo Seime dėl konkrečių mokestinių įstatymų pakeitimų nėra“, – pasitarime teigė ministrė.

I. Šimonytė akcentavo būtinybę patvirtinti „Naujos kartos Lietuva“ planą iki šių metų pabaigos.

„Galim ir toliau derėtis ilgai ir nuobodžiai, bet tokiu atveju sprendimų dėl atnaujinto plano Ecofin taryba negalės priimti iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad paskolų dalimi pasinaudoti taip pat neturėsim galimybių“, – sakė premjerė.

Galim ir toliau derėtis ilgai ir nuobodžiai, bet tokiu atveju sprendimų dėl atnaujinto plano Ecofin taryba negalės priimti iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad paskolų dalimi pasinaudoti taip pat neturėsim galimybių.

 

Tuo metu G. Skaistė A. Armonaitės klausė, dėl ko konkrečiai ji siūlo derėtis su Europos Komisija.

Tiek I. Šimonytė, tiek G. Skaistė pabrėžė, kad su mokesčių reforma susiję Lietuvos įsipareigojimai yra abstraktūs – rodikliuose yra numatytas įstatymų priėmimo faktas ir mokesčių sritis, tačiau konkretūs tarifai ir mokesčių modeliai nėra įvardijami.

„Neparašyti nei konkretūs tarifai, nei sprendiniai, kurie turi būti priimti, bet turime atliepti tikslus, kurie užprogramuoti Vyriausybės programoje, ir tą galime padaryti“, – sakė G. Skaistė.

Kaltino A. Armonaitę permetant atsakomybę

I. Šimonytė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlė sukonkretinti pasiūlymus, dėl kol dar diskutuoti su EK.

„Perskaičiau jūsų pasiūlymą, bet jis yra toks „nueik ten nežinia kur, atnešk nežinia ką“, nes neaišku, ar siūlote derėtis dėl pačių rodiklių, ar dėl rodiklių interpretacijos. (...) Reikia turbūt neignoruoti to, kad jei rodiklio aprašyme parašyta, kad kažkokie įstatymo pakeitimai turi būti priimti, tai kiek besiderėsi, jei jokie įstatymo pakeitimai nepriimti, tai niekaip to rodiklio suinterpretuoti ir nepavyks“, – pasitarime teigė ministrė pirmininkė.

„Rodikliai yra labai labai abstraktūs, jūs tą puikiai žinote. (...) Negali sakyti, kad priimsim bet kokį įstatymą ir mes su tuo sutinkame. Aklai sutikti, kai nežinai, koks įstatymas, (...) kaip mes galime užsirišti akis ir sakyt, taip, įsipareigojame priimti bet kokį įstatymą, kai nežinom, apie kokį mes kalbam“, – sakė A. Armonaitė.

Tuo metu I. Šimonytė pabrėžė, kad įsipareigojimas yra priimti įstatymus, kurie atliepia rodiklius, o konkretus to įstatymo turinys plane nėra apibrėžtas.

„Bet kad įstatymas turi būti priimtas, tas gana aišku, jei skaitai visą dokumentą. (...) Pratęsti (pokalbį su EK – BNS) nėra jokių problemų, bet jūs negalite šitos atsakomybės tiesiog pasiūlyti numesti ant kolegų Vyriausybėje kitoje ministerijoje. (...) Negalite to plano vartyti taip, kaip jums patinka“, – sakė premjerė.

„Jūs bandote Finansų ministerijai duoti Eglės žalčių karalienės užduotį tokiu būdu neprisiimdama jokios atsakomybės už tai, ką jūs turite mintyje, tai sukonkretinkite tuos pasiūlymus“, – kalbėjo ji.

A. Armonaitei pasakius, kad ji balsuos prieš RRF plano keitimą, I. Šimonytė prašė jos atsakyti, kodėl.

„Atsiprašau, premjere, aš nežinau, kas čia jau per žanras, mes esame balsavime ir jūs kvestionuojate mano motyvus“, – pareiškė ekonomikos ministrė.

„Tiesiog norėčiau, kad protokole būtų aišku, dėl ko jūs balsavote prieš“, – sakė I. Šimonytė.

M. Skuodis teigė balsuodamas susilaikęs, nes neieškoma sutarimo.

„Susilaikiau, nes man nepriimtina, kai neieškoma sutarimo, kai jis, mano vertinimu, yra, kalbama iš jėgos pozicijų, o vidinės diskusijos perkeliamos į viešą erdvę“, – žurnalistams pirmadienį Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.

Papildomi pinigai

Finansų ministrės teigimu, lyginant su dabartiniu „Naujos kartos Lietuva“ planu, jame bus 1,75 mlrd. eurų daugiau lėšų. Iš jų 1,5 mlrd. eurų yra paskola, o 198,4 mln. eurų – subsidija, gaunama iš „RepowerEU“ iniciatyvos.

Į mūsų priemonę įtraukiama 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas, nukreiptas pramonės žalinimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai.

 

„Į mūsų priemonę įtraukiama 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas, nukreiptas pramonės žalinimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai. Bus paskolos įmonėms įvairaus dydžio, jei ankstesnės priemonės buvo labiau smulkiam ir vidutiniam verslui, tai į šią priemonę galės pretenduoti ir dideli verslai Lietuvoje“, – sakė G. Skaistė.

Daugiabučių pastatų renovacijai skiriama 80,7 mln. eurų, daugiau nei 0,5 mlrd. eurų – atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

Tuo metu energetinio skurdo bendrijoms iš rinkos bus pasiskolinta 206 mln. eurų.

Dar 25 mln. eurų skirta kibernetinio saugumo programai, 9 mln. eurų – netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.

„Kalbant apie visą planą, derinant subsidinę dalį, kuri sudarė iš pradžių 2,2 mlrd. eurų, vėliau sumažinta dėl objektyvių priežasčių, (...) buvo suderintas 191 rodiklis, už kurį reikia atsiskaityti, dalis jų reguliaciniai, reforminiai, dalis investiciniai“, – sakė ministrė.

Pasak G. Skaistės, atsinaujinančių išteklių bendrijoms kvietimai galėtų būti pradėti teikti šių metų pabaigoje, o paskolos – kitų metų pradžioje.

„Šiuo susitarimo pasirašymu užbaigiamas „Naujos kartos Lietuva“ plano rengimo etapas ir prasideda jo įgyvendinimas. Europoje planas įvertintas puikiai, dabar turėsime pasirengti jo realizavimui ir imtis būtinų reformų. Esu įsitikinusi, jog planas ženkliai prisidės prie reikalingų pokyčių aukštos pridėtinės vertės spartesniame kūrime, skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikime“, – pažymėjo ministrė G. Skaistė.

Šio susitarimo pagrindu Lietuva gaus 13 proc. „Naujos kartos Lietuva“ planui numatytų 2,225 mlrd. eurų  avansinį mokėjimą – 289 mln. eurų. Numatoma, jog pinigai Lietuvą pasieks vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. Nuo 2022 m. likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Prognozuojama, kad kiekvienas „Naujos kartos Lietuva“ plano įlietas euras atneš beveik dvigubą realaus BVP grąžą.

Anot ministrės, plane numatytos reformos ir investicijos sukurs ilgalaikį pozityvų ekonominį efektą, didins potencialų ūkio augimą bei stiprins šalies atsparumą ateities sukrėtimams. Prognozuojama, kad kiekvienas „Naujos kartos Lietuva“ plano įlietas euras atneš beveik dvigubą realaus BVP grąžą.

Finansų ministerijos nuotr.

Šiemet valstybės biudžete numatyti 149 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano projektams įgyvendinti bus skiriami pradėti investicijas 200 MW energijos kaupimo įrenginių įrengimui, Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.

„Baigėsi derybos su socialiniais ekonominiais partneriais, įvyko tam tikri pokyčiai. Kalbant apie techninę dalį – išties šiandien atiduodame oficialiai Europos Komisijai, tačiau techniniai pakeitimai dar gali būti“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo G. Skaistė.

Pasak jos, šios investicijos nėra vienintelės – jos sudaro tik apie septintadalį iš visų pažangai numatytų 16 mlrd. eurų.

„Daug kam atrodo, kad 2 mlrd. išties yra keičiantis gyvenimą pinigų kiekis, bet jei padalinsi kiekvienam Lietuvos gyventojui, gautųsi, kad kiekvienam tenka vidutiniškai apie 800 eurų“, – kalbėjo G. Skaistė.

Ministerija yra skelbusi, kad EK turėtų per du mėnesius formaliai įvertinti planą ir, jeigu jam nebus pastabų, – perduos tvirtinti ES Tarybai, kuri šiai procedūrai turi vieną mėnesį.

Pasak finansų ministrės, ES Taryba nacionalinius planus patvirtins, tikėtina, liepos mėnesį.

„Tikėtina, kad vasaros pabaigoje galėtų pradėti Europos Komisija skolintis šios priemonės įgyvendinimui reikalingas lėšas“, – aiškino G. Skaistė.

Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai skirta 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus investuotos į žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir inovacijas, švietimą, viešąjį valdymą. Žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai skiriama atitinkamai 43 ir 33 proc. finansavimo.

„Žvelgiant į mūsų makrorodiklius, akivaizdu, kad mes, kaip šalis, nebegalime konkuruoti mažu darbo užmokesčiu ir žemais gamybos kaštais. Ir tai suponuoja, kad turime galvoti apie tai, kad laikas atėjo pereiti į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir šis planas galėtų būti kaip tas lemiamas žingsnis dėl šių pasiekimų“, – sakė ministrė.

Pasak ministerijos pranešimo, atsižvelgus į socialinių ir ekonominių partnerių bei visuomenės pasiūlymus, į planą įtrauktos investicijos kultūrą, švietimą, taip pat skirta papildomų lėšų savivaldai.

Ekspertų skaičiavimais, dėl planuojamų didelių investicijų 2022–2026 metais realus BVP augs vidutiniškai po 1,7 proc., arba 825 mln. eurų per metus, per šį laiką bus papildomai sukurta 4,2 mlrd. eurų BVP, o kiekvienas investuotas euras atneš 1,9 euro realaus BVP grąžos.

Prognozuojama, jog 2025 metais užimtumo lygis, palyginti su baziniu scenarijumi, padidės 1,6 proc. punkto, nedarbas sumažės 2 punktais, o jaunimo nedarbas (15-24 metų) – 2,3 punkto. Skurdo rizikos lygis 2025 metais bus 1 punktu mažesnis, o iki 2040 metų – sumažės 1,3 punkto.

Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia suprantanti V. Targamadzės išsakytos kritikos logiką. Vis tik politikė akcentuoja, kad reikia atskirti rengiamą susitarimą dėl švietimo ir „Naujos kartos Lietuva” planą, kuris, anot jos, neišvengiamai siejasi su Vyriausybės programa. Apskritai valdančiųjų atstovė įsitikinusi, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo ir Ekonomikos gaivinimo planas vienas kitam neprieštarauja.

V. Targamadzė: planas parengtas į diskusijas neįtraukiant opozicinių frakcijų

Socialdemokratų frakcijos Seime narė V. Targamadzė teigia, kad valdantieji, rengdami „Naujos kartos Lietuva“ planą ir skirstydami finansavimą švietimui, neįdėjo pakankamai pastangų, siekiant į diskusijas įtraukti ir opozicines frakcijas.

„Šiuo metu kalbamės dėl principinių veiksmų, ką reikia daryti, kad susitartume ilgesniam laikotarpiui, bent dešimt metų, dėl švietimo. Kad nebūtų jis stumdomas į kairę ir į dešinę turi būti principiniai susitarimai, o jau paskui priemonės gali būti įvairios. Tačiau „Naujos kartos Lietuva“ plane mes pamatome sudėliotą schemą, kaip bus panaudojami pinigai ir t.t., visiškai nesitariant nei su frakcijomis, nei su frakcijų deleguotais asmenimis. Veiksmas vyksta, yra įgyvendinama, tai kokia tada yra ta švietimo susitarimo esmė ir prasmė“, – Eltai teigė V. Targamadzė.

Politikė atkreipia dėmesį, kad socialdemokratų frakcijai kyla nemažai klausimų dėl plane numatomo lėšų panaudojimo. Ji taip pat akcentuoja, kad į kylančius klausimus valdantieji nepateikia aiškių atsakymų.

„Pavyzdžiui, mums yra neaišku dėl Tūkstantmečio gimnazijų, dar nėra parengta koncepcija. Kai kreipėsi, ar Tūkstantmečio gimnazijos bus, sakė, kad finalizuojama koncepcija. Bet ką reiškia finalizuojama koncepcija? Jeigu jau planuojama, kad Tūkstantmečio gimnazijos bus ir numatyta šimtas penkiasdešimt tokių gimnazijų, tai tada reikia ir tartis“, – sakė V. Targamadzė.  

„Jeigu mes pasakome A, tai turi būti ir B. O dabar pagal pavadinimus mes niekaip nesuprantame, kaip bus įgyvendinamas ikimokyklinis ugdymas, kaip jis bus tobulinimas, nėra paaiškinama, kodėl reikia steigti Mokslinių inovacijų technologijų agentūrą“, – taip pat pabrėžė ji.

V. Targamadzė teigia, kad tai, jog jau yra praktiškai suderėtas nepasitarus su opozicinėmis Seimo frakcijomis, yra neetiška. 

„Jeigu mes jau tariamės, tai mes turime matyti visą paveikslą, į ką ir kodėl mes keičiame ir kaip mes tai darysime. O dabar tai yra sudedama nepasitarus su frakcijomis, nepasitarus su žmonėmis, kurie rengia susitarimą dėl švietimo. Manau, kad tai yra mažų mažiausiai neetiška“, – piktinosi ji.

Nors politikė pripažįsta, kad plane yra ir gerų idėjų, tačiau pagrindinė problema, pasak jos, neaišku, kaip tos idėjos siejasi su tikslais ir priemonėmis.

„Pavyzdžiui, vienoda starto pozicija visiems Lietuvos žmonėms – puiki idėja, bet kaip ją įgyvendinti, tai čia yra kitas klausimas“, – sakė parlamentarė.

„Tai iš tikrųjų yra ir gerų idėjų, negalima sakyti, kad viskas blogai, bet trūksta dialogo, trūksta tarimosi ir susitarimo. (...) Tai turi būti bendras ir platus susitarimas. O dabar mums kaip triušiui iš skrybėlės ištraukė praeitą savaitę ir mes dabar kapstomės“, – taip pat akcentavo ji.

V. Targamadzės įsitikinimu, dabartiniai plano svarstymai Seime yra tik imitacija, nes, anot jos, iki plano pateikimo datos praktiškai jau nebeliko laiko.

„Ką galima dabar padaryti, jeigu balandžio 30 dieną jau reikia pateikti planą. Per dvi savaites mes puikiai suprantame, kad sunku yra ir tikslus peržiūrėti, ir turinį, juo labiau, bendro paveikslo neturint“, – savo nuomonę išsakė Seimo narė.

Politikė teigia, kad jeigu valdančiųjų siekis iš tiesų yra nacionalinis susitarimas dėl švietimo, tai diskusijas dėl principinių pozicijų švietime reikėjo pradėti gerokai anksčiau. Vis tik V. Targamadzė teigia, kad kol kas socialdemokratų frakcija pasitraukti iš valdančiųjų organizuojamo švietimo susitarimo rengimo neketina.

„Kol kas nėra svarstymo pasitraukti iš rengiamo susitarimo, nes turime viltį, kad žmonės vis dėlto supras, kas yra susitarimas, kad dėl švietimo turime rasti sąlyčio taškus, o ne tik stumti savo idėjas. Nes susitarimo semantika yra visiškai kita“, – teigė ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: planas ir rengiamas švietimo susitarimas vienas kitam neprieštarauja

Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia suprantanti V. Targamadzės išsakytų priekaištų logiką. Vis tik švietimo susitarimo rengime dalyvaujanti politikė akcentuoja, kad reikia skirti Vyriausybės programą, kuri, pasak jos, yra susijusi su „Naujos kartos Lietuva“ planu, ir ruošiamą susitarimo projektą.

„Aš suprantu lūkestį, suprantu logiką pasisakymų, bet vis tik Vyriausybės programos įgyvendinimas yra vienas dalykas, tai yra turbūt tam tikros politinės krypties, kuri gavo pasitikėjimą formuoti Vyriausybę, požiūris. Lygiai taip pat tai yra ir Ekonomikos gaivinimo plano ištekliai į tai iš dalies nukreipti. O nacionalinis susitarimas yra kiek platesnis“, – Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vis tik politikė sako, kad Ekonomikos gaivinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytos lėšos švietimo sričiai ir rengiamas švietimo susitarimas neišvengiamai siejasi ir vienas kitam neprieštarauja.

„Gerai, kad tai siejasi, bet nėra turbūt įmanoma visko turėti vienu metu. Mes gyvename tokiu dinamišku metu ir niekas netikėjo, kad bus tokio pobūdžio pandemija, aišku buvo, galbūt, kad keisis valdžios, bet nueinantieji žadėjo vienus dalykus, pasikeitus Vyriausybei ta vizija yra kiek kitokia. Na ir dar lygiagrečiai einantis nacionalinis susitarimas dėl švietimo, jis yra platesnio pobūdžio negu šie dalykai“, – sakė parlamentarė.

„Bet aš manau, kad visų mūsų interesas tikrai yra kokybiškas švietimas ir tai niekaip neprieštarauja principams, dėl ko esame sutarę“, – pridūrė ji.

Vis tik R. Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad teigti, jog dėl „Naujos kartos Lietuva“ plane numatomo finansavimo švietimo sričiai nėra tariamasi su opozicijos frakcijomis nėra tikslu.

„Manau, kad tai yra Vyriausybės didelė dalis atsakomybės. Ir jeigu yra poreikis kalbėtis, jeigu opozicija prašo, tai yra daroma. Jeigu kalbant konkrečiai apie RRF atsigavimo fondą, jis buvo pristatinėjamas įvairiuose šakiniuose komitetuose Seime (...). Tai sakyti, kad nėra tariamasi nėra visiškai tikslu“, – sakė ji.

Valdančiųjų atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Ekonomikos atsigavimo planas yra derinamas ir su Europos Komisija.

„Aišku dabar daug siūlymų iš kai kurių komiteto kolegų arba nusivylimo, kad štai nėra numatyta dėstytojų algų padidinimui. Tai nėra tas fondas skirtas tam. Ir mes gal daug ką norėtume padaryti už tuos pinigus, bet yra tam tikros tikslinės dotacijos ir tikslinis paskirstymas. Tai nėra kažkokie absoliučiai laisvi pinigai, kur nori ten padedi, turi būti ir pagrįstumas, ir orientuota į sistemines pertvarkas, ir kitus dalykus“, – akcentavo ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad parengtas Ekonomikos gaivinimo planas dar bus derinamas su Europos Komisija. Valdančiųjų atstovė taip pat mano, kad planą rengianti Vyriausybė į visus konstruktyvius opozicinių frakcijų pasiūlymus tikrai atkreips dėmesį.

„Kalbant apie dabar sudarytą planą, viskas priklausys nuo to, kaip pasiseks jį įgyvendinti, ir ar tikrai pavyks išvengti iki šiol pakankamai dažna mūsų yda buvusių finansų įsisavinimo problemų, kai tarpsta tam tikros konsultantų grupės, tam tikri mokymų specialistai, o iš tiesų pridėtinė vertė žmogui, verslui yra labai ribinė ir netgi niekinė. Šitos rizikos tikrai yra nemažos ir tai galima teigti iš patirties įsisavinant ES struktūrines lėšas.

Tačiau kryptys, kurias nustatė Vyriausybė „Naujos kartos Lietuvos“ plane yra atliepiančios poreikius, nes tiek skaitmeninimas, tiek žalioji pertvarka yra EK padiktuotos kryptys. Be to, kalbant apie skaitmeninimą viešajame sektoriuje, Lietuvoje tai jau yra pribrendusi problema, kurią būtina spręsti“, – Eltai teigė ji.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, egzistuojančios duomenų bazės nėra susietos tarpusavyje ir dėl to nukenčia vartotojai, turėdami gaišti laiką kontaktuodami su skirtingomis institucijomis.

„Paslaugų skaitmeninimas vienareikšmiškai turėtų sutaupyti mums laiko ir padėti išvengti tam tikrų biurokratinių procedūrų“, – pažymėjo ji.

Visgi ekonomistė pažymėjo, kad peržvelgus ekonomikos gaivinimo planą kyla klausimų dėl tam tikrų ketinamų taikyti priemonių efektyvumo.

„Plane numatytos ne vien kryptys ir strateginiai tikslai, bet ir konkretūs projektai su finansavimu. Aišku, taip pat įžvelgiu rizikų, nes yra įvairių pakankamai patraukliai pateiktų dalykų, bet dėl jų efektyvumo reikėtų detalesnės analizės“, – teigė ji, pažymėdama, kad abejonių kelia būdas, kuriuo ketinama skatinti kurti daugiau darbo vietų šalyje.

„Planuojama sukurti apie 1,5 tūkst. darbo vietų, tačiau toms vietoms vėliau prižiūrėti skiriama dar 36 iki 48 mėnesių. Tai reiškia, kad nauji verslininkai, kurie kuria darbo vietas, dar specialiai bus reguliuojami ir prižiūrimi biurokratų, ir tai jau pradeda kelti klausimą, ar tai yra tikrai efektyvu ir ar tokiu atveju verta kurti tas 1,5 tūkst. darbo vietų. Nes visa reguliavimo aplinka irgi kainuoja. Reikėtų kompleksiškesnio požiūrio“, – teigė ji.

I. Genytė-Pikčienė taip pat sukritikavo numatytus projektus lietuvių kalbos skaitmeninimui diegti.

„Kelia klausimų ir iniciatyvos, susijusios su lietuvių kalba įvairiose „Siri“ ar „Alexa“ programėlėse. Šie dirbtinio intelekto konsultantai yra didelių tarptautinių kompanijų produktas, tad kyla klausimas, ar norėdami turėti lietuvių kalbą tose programėlėse mes mokėsime toms tarptautinėms kompanijoms? Tai tikrai nėra prioritetas ir reikėtų, kad tie pinigai liktų Lietuvoje, jos vidaus ekonomikoje“, – akcentavo ji.

Anot ekonomistės, itin svarbi yra plane numatyta būsto renovavimo sistema.

„Iš to, kas pateikiama, sunku pamatyti atsaką į pažadą, kad per metus sugebėsime renovuoti bent tūkstantį daugiabučių. Nes, kaip žinoma, problema Lietuvoje yra tikrai labai didelė: yra apie 38 tūkst. nerenovuotų postsovietinės eros daugiabučių, ir mes jų esame renovavę tik apie 8 proc. Iki šiol ta renovavimo procedūra nebuvo efektyvi, Valstybės kontrolė ją labai kritikavo, ir ta sparta yra visiškai neadekvati. Dabar norima tą spartą padidinti. Iš to, ką matome, ambicijos yra labai didžiulės, tačiau prie renovacijos valstybė prisidės tik 30 proc. Iš kur tie kiti pinigai turėtų ateiti ir ar tikrai pavyks tą spartą padidinti?“ – retoriškai klausė I. Genytė-Pikčienė.

„Daugiabučių renovacija yra kone žaliosios pertvarkos pamatas, kuris būtų jaučiamas kiekvienam gyventojui. Tai padėtų sutaupyti labai daug energetinių resursų ir atitinkamai tai yra skaudulys, su kuriuo reikėtų sparčiau dorotis“, – pridūrė ekonomistė.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).