Apie tai Indrė prakalbo savo „Instagram“ paskyroje.

„Labas visiems, kas mane sekate ir laukiate naujienų iš manęs. Šiandien po truputį kraunamės daiktus. Ačiū Dievui, su manimi kartu važiuos Liudas. Važiuosime į Kauno klinikas, kur man bus atlikti tyrimai. Iš esmės diagnozė man yra aiški ir daktaras man patvirtino. 

Iš tiesų mes girdime apie įvairias nelaimes, baisias tragedijas, ligas. Tai mintys natūraliai blokuoja nuo to, kad tau taip negali būti, taip niekada neatsitiks. Aš galvojau, kad man taip niekada neatsitiks. Šita žinia man buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Man yra diagnozuotas kraujo vėžys, piktybinis navikas tarpuplautyje.  Jis yra net 8 centimetrų dydžio. Kiek jis išplitęs, sužinosime artimiausiu metu po rytojaus detalaus tyrimo“, – teigė I. Burlinskaitė.

Pasak jos, pirminė diagnozė buvo gauta prieš savaitę.

„Dabar prisimenu, tvarkiausi nagus pas savo Jurgą ir paskaičiau e.sveikata.lt, kad man rastas navikas. Tą akimirką galvojau, kad nualpsiu. Paskui po truputį stengiausi priimti šitą mintį, nes kitaip nebus.  Man nieko nebelieka, kaip stoti į kovą ir nugalėti. Kol kas nežinau, koks bus taikomas man gydymas, bet ta kelionė prasidės jau penktadienį. Mane guldys į ligoninę. Dar savo kelio nežinau, bet įsivaizduoju, kad manęs laukia visko daug. Ir visą laiką svarbiausia, kad artimas žmogus šalia“, – sakė I. Burlinskaitė.

Karališkieji rūmai penktadienį paskelbė, kad Prancūzijoje gimęs 83 metų princas, kuris į ligoninę buvo paguldytas sekmadienį, dabar bus gydomas dėl plaučių infekcijos, o paskui prisidės prie monarchės Fredensborgo rūmuose į šiaurę nuo Kopenhagos.

Pastaraisiais metais Henrikas reiškė nepasitenkinimą tuo, kad nebuvo lygus 1972 metais į sostą įžengusiai karalienei.

Rugpjūčio mėnesį Henrikas, kuris 2016 metais pasitraukė iš viešojo gyvenimo, sukėlė sąmyšį pareiškęs, kad nenori būti palaidotas kartu su sutuoktine specialiai karališkajai porai pagamintame sarkofage. Po mėnesio rūmai paskelbė, kad Henrikas serga silpnaprotyste.

Jais Lietuvoje kasmet suserga apie šimtas žmonių, kurie iki paskutiniųjų ligos stadijų nejunta jokių simptomų arba simptomai sutampa su būdingais kitoms ligoms požymiais.

“Neuroendokrininiai navikai – labai specifinė piktybinių ligų grupė, – sako Nacionalinio vėžio instituto Neuroendokrininių navikų kompetencijos centro gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė. – Šie navikai išsivysto iš hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas išskiriančių ląstelių, paplitusių daugelyje žmogaus organizmo vietų. Dažniausiai neuroendokrininių navikų aptinkama virškinimo trakte (70 proc. atvejų) ir plaučiuose (25 proc. atvejų), tačiau jų gali būti ir skydliaukėje, antinksčiuose, kitur.“

Dažniausiai neuroendokrininių navikų aptinkama virškinimo trakte ir plaučiuose, tačiau jų gali būti ir skydliaukėje, antinksčiuose.

Specifiniai ligos požymiai

Neuroendokrininiams navikams būdingi specifiniai sindromai, kuriuos sąlygoja šių navikų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos. „Neuroendokrininiai sindromai pasireiškia labai įvairiai, priklausomai nuo naviko vietos bei išskiriamo hormono, – aiškina dr. E.Baltruškevičienė. – Vien kasoje gali išvystyti 7 rūšių navikai, kurie didina skrandžio rūgšties gamybą, didina arba mažina gliukozės kiekį kraujyje, sukelia viduriavimą arba apskritai nekelia jokių simptomų.“

Vienas dažniausių neuroendokrininių navikų sąlygojamų sindromų yra karcinoidinis sindromas, kuris pasireiškia karščio pylimo ir raudonio epizodais, viduriavimu, dusuliu, širdies veiklos sutrikimais ir kt. „Minėti simptomai dažnai klaidingai siejami su tam tikromis būklėmis ar ligomis: karščio pylimas – su menopauze, veido raudonis – su odos ligomis, viduriavimas – su infekciniu viduriavimu, dirgliosios žarnos sindromu, o neuroendokrininis navikas diagnozuojamas tik po keleto metų, ligai jau išplitus, – sako dr. E. Baltruškevičienė. – Todėl labai svarbu mokėti atpažinti neuroendokrininių navikų keliamus simptomus, atlikti specifinius tyrimus šiai retai ligai diagnozuoti bei parinkti tinkamą efektyvų gydymą. NE navikų gydymo eiga, rezultatai, išgyvenamumas jais sergant skiriasi nuo kitos kilmės vėžio eigos ir gydymo rezultatų. Net išplitusiais NE navikais sergantys ligoniai, jeigu tinkamai gydomi, gali išgyventi iki 8–10 metų.”

Neuroendokrininių navikų gydymas

Pasak dr. E. Baltruškevičienės, per pastarąjį dešimtmetį neuroendokrininių navikų diagnostika tikrai patobulėjo. „Naudojami specifiniai radiologiniai (somatostatinų receptorių scintigrafija, DOTATOC) ir laboratoriniai (chromograninas A, neuronospecifinė enolazė) tyrimai, – sako gydytoja E. Baltruškevičienė. – Histologinio tyrimo metu tiriami specifiniai naviko žymenys, nustatomas piktybiškumo laipsnis, mitozinis aktyvumas, kuris svarbus parenkant gydymą.”

Neuroendokrininių navikų gydymas apima tiek onkologijoje dažnai naudojamus metodus ir priemones – chirurginį gydymą, chemoterapiją, novatoriškus biologinės terapijos preparatus, tiek specifinius gydymo metodus – gydymą somatostatinų receptorių analogais, radionuklidų terapiją ir kt.

Dėl neuroendokrininių navikų retumo bei išskirtinumo geriausių jų diagnostikos, gydymo ir stebėsenos rezultatų pasiekiama specializuotuose centruose. „Taip rekomenduoja Europos Parlamento ir Tarybos Retų ligų direktyvos, šių centrų naudą patvirtino ir Tarptautinio neuroendokrininio vėžio aljanso atlikta pacientų, sergančių neuroendokrininiais navikais, apklausa, – sako dr. E. Baltruškevičienė. – Specializuotų centrų pacientai pažymėjo gerą, koordinuotą medikų komandos darbą ir savo norą bendradarbiauti su jais, buvo geriau nusiteikę emociškai, taip pat nurodė geresnius rutininių tyrimų rezultatus, ligos simptomų pokyčius, geresnę bendrą savijautą.“

“Nacionalinis vėžio institutas yra tarptautinius standartus atitinkantis Europos vėžio institutų organizacijos akredituotas vėžio centras, turintis būtiną diagnostinę įrangą bei daugiadalykės komandos darbo patyrimą, – sako gydytoja E. Baltruškevičienė. – Jau kelerius metus jame veikia Neuroendokrininių navikų kompetencijos centras, kuriame vykdoma „Pacientų koordinavimo programa“. Tai aktyvios, ilgalaikės pacientų stebėsenos programa. Joje gali dalyvauti sutikimą pasirašę pacientai, sergantys neuroendokrininiais virškinamojo trakto navikais. Programos tikslas yra NE navikais sergančių ligonių, kuriems NVI atlikti specialūs tyrimai ir/ar gydymas, nuolatinė aktyvi stebėsena toje pačioje gydymo įstaigoje, kas leidžia laiku nustatyti galimus šalutinius gydymo reiškinius, ligos atkrytį ir nedelsiant skirti reikalingą gydymą.“

Nacionaliniame vėžio institute lapkričio 10 d. 10–11 val. organizuojamas neuroendokrininių navikų žinomumo renginys, skirtas žiniasklaidai ir visuomenei. 

Dar keturiasdešimt metų nesulaukusiai jaunai pacientei buvo atlikta vadinamoji laparoskopinė operacija per natūralias angas. Laparoskopinės operacijos metu inksto piktybinis navikas kartu su kiaušidės cistiniu dariniu buvo pašalintas per makštį. Operacija atlikta NVI Onkourologijos skyriuje, operavo gydytojas onkourologas Paulius Bosas ir onkoginekologas dr. Kastytis Žilinskas.

Pacientė nenorėjo, kad atsirastų pjūvis šalinant inksto naviką. Multidisciplininė gydytojų komanda aptarė individulų pacientės gydymo planą ir pirmą kartą Vilniuje buvo atlikta tokio tipo laparoskopinė operacija – per užpakalinį makšties skliautą buvo pašalintas inkstas su naviku, kiaušidės cistinis darinys ir dalis šlapimtakio.

„Nustačius 8 cm inksto naviką centrinėje inksto dalyje, kito pasirinkimo nebuvo – reikėjo šalinti inkstą, – sako NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys. – Inkstų navikas tokiame jauname amžiuje nėra labai dažnas atvejis. Iki 40 m. amžiaus gyventojų grupėje 2012 m. ši diagnozė buvo nustatyta dešimčiai vyrų ir keturioms moterims.“

„Šiuo atveju su kolegomis labai kruopščiai aptarėme pacientės būklę ir operacijos apimtį, – pasakė gydytojas onkourologas P. Bosas. – Atliekant laparoskopiją per natūralias angas labai svarbu ir trokarų įvedimas, ir organo pašalinimas. Mes laparoskopiškai atliekame mažai traumuojančias operacijas ir tada iškyla klausimas, kaip pašalinti tą organą su naviku. Ar galime panaudoti natūralias angas? Taip, bet labai svarbu yra laikytis visų onkologinei operacijai keliamų reikalavimų, kad navikinės ląstelės neišsisėtų po organizmą. Anksčiau galima būdavo pjūvį daryti bikinio zonoje, o šios sėkmingai atliktos operacijos metu buvo pašalintas inkstas su naviku iš viso be jokio matomo pjūvio.“

Pasak operavusio gydytojo onkourologo P. Boso, aiškiai pagerinti funkciniai rodikliai. „Maždaug dvi su puse val. trukusios operacijos visi akivaizdūs privalumai yra pacientės naudai, – sako gydytojas onkourologas P. Bosas. – Šiuo atveju neabejotinas kosmetinis laimėjimas – rando nematyti iš viso ir tikrai niekas net negalės įtarti, jog jaunai moteriai atlikta inksto pašalinimo operacija. Taip pat sutrumpėjo pooperacinis periodas, nereikėjo malšinti po operacijų būdingo skausmo.“

Laparoskopinę operaciją per natūralias angas atlikęs gydytojas onkourologas Paulius Bosas yra sukaupęs nemažą laparoskopinių operacijų patirtį – yra atlikęs daugiau nei pusę tūkstančio laparoskopinių prostatos, inksto pašalinimo operacijų.

NVI Onkourologijos skyriuje per pusmetį padaryta didžiulė pažanga laparoskopinėje chirurgijoje. Labai geri laparoskopijos metodu atliktų 45 radikalių prostatektomijų rezultatai, pradėtos daryti ypač sudėtingos inksto rezekcijos. „Gruodžio 1 d. atlikta pirmoji Lietuvoje cistoprostatektomija suformuojant ortotopinę šlapimo pūslę“, – pasakė dr. A. Ulys.

Pasaulyje šiuo metu vystoma vadinamoji NOTES laparoskopijos sritis. Tai laparoskopinės per natūralias organizmo angas atliekamos operacijos, kai į pilvo ertmę patenkama punktuojant makštį, skrandį, tiesiąją žarną, šlapimo pūslę. Atlikus tokias operacijas nelieka į akį krentančių randų, šios operacijos mažiau traumuoja pacientą, mažiau skausmingas pooperacinis periodas.

Pasaulyje tokios operacijos yra atliekamos. Europoje pirmoji tokia operacija šalinant inkstą su naviku atlikta 2009 m. Ispanijoje. Lietuvoje pirmasias laparoskopines operacijas per natūralias angas atliko LSMU Kauno klinikose prof. Mindaugas Jievaltas.

Santariškių klinikų medikų komanda 25-erių metų pacientei nustatė ir išoperavo ypatingai retos kilmės naviką. Visame pasaulyje tokių atvejų aprašyta vos keli. Lietuvoje su tokia situacija specialistai susidūrė pirmą kartą.

„Prieš metus jaunai moteriai buvo diagnozuotas labai retas epitelio ir stromos kilmės inksto navikas. Turėjome pašalinti kairįjį inkstą. Auglys buvo peraugęs veninę kojytę, įaugęs į apatinę tuščiąją veną bei išsiplėtęs iki kepenų venų. Tuomet sėkmingai pašalinome auglį drauge su trombine mase“, – apie prieš metus vykusią operaciją pasakojo pilvo chirurgas doc. Vitalijus Sokolovas

Praėjus metams, kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė atsinaujinusį naviką buvusio inksto guolyje.

„Šį kartą navikas buvo pasiekęs tarpslankstelinį tarpą ir lietėsi su nerviniu tarpslaksteliniu pluoštu. Be to, tyrimai rodė, kad navikinė masė atsinaujino ir apatinėje tuščiojoje venoje bei peraugo jos sieną. Dažniausiai tokios kilmės navikai būna gerybinio pobūdžio, tačiau šiuo atveju liga tapo ypač agresyvi. Mūsų žiniomis, pasaulyje aprašyti vos keli panašūs atvejai, o Lietuvoje – tai pirmas atvejis,“ – ypatingą situaciją prisimena Urolologijos centro vadovas prof. Feliksas Jankevičius.

Medikai pasakoja, kad tokie augliai pasižymi „šliaužiančiu“ charakteriu, jie linkę peraugti stambias kraujagysles. Pacientas iš pradžių nieko ypatingo nejaučia, nėra klinikinių požymių. Ilgainiui gali sutrikti veninė kraujotaka, pradeda tinti galūnės.

„Jaunos moters situacija buvo sudėtinga. Žinojome kad šios rūšies navikų nepavyks paveikti nei chemoterapija, nei spinduliniu gydymu. Moteriai galėjo padėti tik operacija. Ruošdamiesi buvome suplanavę ją atlikti dviem etapais. Pirmojo etapo metu šalinome naviką iš apatinės tuščiosios venos. Kadangi navikas buvo peraugęs venos sienelę, teko pašalinti visą pažeistą venos segmentą, ir vietoje jo įsiūti dirbtinę kraujagyslę. Tai ypatinga operacija, nes apatinė tuščioji vena protezuojama labai retais atvejais. Tiesiog turėjome improvizuoti ir ieškoti tinkamiausio būdo pagelbėti moteriai“, – atliktos operacijos ypatumus aiškina Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Marijus Gutauskas.

Po trijų dienų jungtinė medikų komanda buvo pasirengusi antrajam operacijos etapui. Joje dalyvavo ne tik Santariškių klinikų pilvo, kraujagyslių chirurgai, bet prie jų prisijungė ir neurochirurgas dr. Robertas Kvaščevičius. Anot jo, auglys nuo inksto srities buvo įaugęs į stuburo kanalą. „Naudodami specialią mikrotechniką, iš tarpslankstelinės angos tarpo pašalinome naviką ir sėkmingai išsaugojome ne tik juosmeninį nervinį regzinį bet ir nugaros nervus“, – pasakojo dr. Robertas Kvaščevičius.

Ši unikali operacija ypatinga dar ir tuo, jog ją atliko keturių skirtingų sričių profesionalai: ranka rankon dirbo urologai, pilvo, kraujagyslių chirurgai, neurochirurgai.

Šiandien pacientė jau namuose su savo šeima.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkologai pirmą kartą Lietuvoje atliko krioabliacijos (naviko naikinimo šalčiu) procedūrą – iš tonzilės lokaliai pašalino melanomos metastazę, plintančią į gretimus audinius  – t. y. šalčiu sunaikino piktybinio naviko metastazę kontroliuodami ultragarsu ir kompiuteriniu tomografu. Pasak krioabliacijos procedūrą atlikusių onkologų, piktybinių navikų ar jų metastazių, esančių šioje anatominėje srityje, šalinimo krioabliacijos metodu pasaulinėje medicinos literatūroje nėra aprašyta.

Procedūrą atliko NVI onkologų brigada: intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas, galvos ir kaklo chirurgė onkologė Jolita Gibavičienė, anesteziologas Albinas Mekšriūnas.

„Kadangi standartinio sudėtinio vėžio gydymo galimybės buvo išsemtos, pagalvota apie mūsų Institute kitiems navikams gydyti sėkmingai naudojamą mažai žalojantį, tačiau labai efektyvų gydymą – krioabliaciją – sako intervencinis onkologas dr. Mantas Trakymas. – Krioabliacija naudojama kaip alternatyva chirurginiam gydymui.  Aptarus su pacientu galimą riziką ir naudą, taip pat atsižvelgus į labai greitai blogėjančią paciento gyvenimo kokybę, buvo pasirinktas būtent šis gydymo metodas.“

Pasak gydytojos J. Gibavičienės, 57 metų pacientas dėl diagnozuotos melanomos kojoje Nacionaliniame vėžio institute gydosi jau penkti metai. Jam buvo skirtas sudėtinis gydymas: chirurginis, medikamentinis, spindulinis, taip pat nespecifinė inumoterapija. „Dėl vis atsinaujinančios metastazės tonzilėje chirurginis gydymas buvo kartotas kelis kartus, – pasakė gyd. J. Gibavičienė. – Tačiau pastarąjį kartą pacientas kreipėsi į onkologus dėl toje  pačioje vietoje labai greitai didėjančios metastazės, kuri praktiškai ėmė trikdyti kvėpavimą.“

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad chirurgiškai radikaliai metastazės pašalinti nebeįmanoma, nes ji įaugo į gretimus galvos ir kaklo audinius ir kitas gyvybiškai svarbias struktūras – kraujagysles, nervus. Išsamiai ištyrus pacientą kitur pirminio naviko – melanomos – plitimo nerasta.

Pasak dr. M. Trakymo, džiugu, kad atsiranda vis daugiau gydymo galimybių, tad  ir šį kartą buvo galima individualiai pažiūrėti į pacientą ir jo sparčiai progresuojančią ligą. „Pritaikius naują, pasaulyje gana plačiai žinomą, bet  Lietuvoje vis dar „alternatyvų“ gydymo metodą galėjome sėkmingai sustabdyti sunkiai kontroliuojamos melanomos plitimą, – sako dr. M. Trakymas. – Be to, yra žinoma, kad  krioabliacijos metu sušaldyti navikiniai audiniai paskatina priešnavikinę organizmo gynybą. Tai gali nulemti geresnę tolesnę šios ligos eigą.“

Krioabliacijos procedūra truko beveik 5 val. Pacientas po atliktos procedūros jaučiasi gerai, jokių komplikacijų neįvyko, pacientas išvyko namo.