„Didžiausias klaustukas yra dėl „Sodros“ neapmokestinamųjų pajamų dydžio“, -  ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete narių diskusijoje su finansų ministru pareiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė. 

Pasak jos, įvedus „Sodros“ įmokų NPD, papildoma pensijos dalis kiek sumažėtų. 

„Aišku, kad bet kokiu atveju, kai atleidžiama nuo socialinio draudimo įmokų, papildoma pensijos dalis nors ir mažai, bet mažėtų. Tas mažėjimas bus absoliučiai neženklus, labai mažas, bet bus tas mažėjimas“, - teigė A.Aranauskienė.

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad dėl NPD „Sodros“ įmokoms dar reikia padiskutuoti, bet visiškai atsisakyti šios idėjos nereikia.

„Racijos yra peržiūrėti siūlymą, vertinti alternatyvas“, - susitikime teigė ministras.

Pasak jo, „Sodros“ „grindų“ įvedimas yra pagrįstas.

Vyriausybės paskelbtas mokesčių pertvarkos planas numato įvesti 100 eurų NPD socialinio draudimo įmokoms (darbuotojo mokamam 6 proc. sveikatos draudimui, 3 proc. - pensijų ir socialiniam draudimui ir darbdavio mokamai 30,98 proc. „Sodros“ įmokai).

„Sodros“ įmokos NPD galiotų atlyginimams nuo 380 iki 480 eurų.

Kanadoje pirmadienį prasidėjo parlamento rinkimai, kuriuose šalies žmonės turėtų nutraukti devynerius metus trukusį Stepheno Harperio vadovaujamų konservatorių valdymą ir išrinkti Justino Trudeau (Džastino Triudo) - charizmatiškojo buvusio ilgamečio premjero sūnaus - vadovaujamą liberalų vyriausybę.

Pirmosios balsavimo apylinkės buvo atidarytos 8 val. 30 min. vietos (14 val. Lietuvos) laiku Niufaundlande ir Labradore - labiausiai į rytus nutolusioje Kanados provincijoje, o netrukus ir Naujosios Škotijos, Naujojo Bransviko ir Princo Edvardo salos provincijose.

Šešias laiko zonas turinčioje šalyje rinkimai, balsavietėms palaipsniui atsidarant kitose provincijose, vyks iki vėlaus vakaro, kai duris 21 val. 30 min. vietos laiku (antradienį 4 val. 30 min. Lietuvos laiku) užvers rinkimų apylinkės centrinėje Kanadoje, o dar po pusvalandžio - labiausiai į vakarus nutolusiuose šalies regionuose, įskaitant Vankuverį.

Iš viso 338 rinkimų apygardose gali balsuoti iki 26,4 mln. rinkėjų, o dar 3,6 mln. savo valią pareiškė per išankstinį balsavimą.

Rinkimų išvakarėse paskelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad dar neseniai pagal populiarumą trečioje vietoje buvę liberalai 7 proc. lenkia konservatorius.

Tačiau rinkimų kampanijos metu buvo pastebimi dideli viešosios nuomonės svyravimai, o nemaža dalis iš 26,4 mln. Kanados rinkėjų iki sekmadienio dar buvo neapsisprendę, už ką atiduos savo balsą.

Per apsilankymą Albertos provincijos Kalgario mieste, kuris tapo paskutine jo rinkimų kampanijos stotele, J.Trudeau sakė, kad liberalai siūlo „ne tik kitą vyriausybę, jie siūlo geresnį ministrų kabinetą“.

43 metų Liberalų partijos lyderis yra Pierre'o Trudeau (Pjero Triudo), kuris 15 metų dirbo premjero poste ir laikomas šiuolaikinės Kanados tėvu, sūnus.

Jis viliasi atkartoti velionio tėvo sėkmės istoriją, kai 1968-aisiais per Kanadą apėmusią „triudomaniją“ jis iškilo į valdžios olimpą, vietoje lėto ir sunkaus senosios gvardijos vadovavimo stiliaus pasiūlęs kanadiečiams energingą, veržlią ir uždegančią viziją, kokios jie troško.

Tuo tarpu S.Harperis įspėjo kanadiečius, kad atėjus liberalų vyriausybei, jiems tektų mokėti daugiau mokesčių ir vėl išaugtų biudžeto deficitas.

„Kiekvienas balsas už konservatorių kandidatą yra balsas už mūsų ekonomikos apsaugą nuo liberalų... deficitų ir mokesčių“, - sakė premjeras.

Savo ruožtu Naujosios demokratinės partijos (NDP) lyderis Thomas Mulcairas (Tomas Malkeras) priminė apie ankstesnę liberalų administraciją krėtusius skandalus.

„Jie gali mėginti apkvailinti jus, tiesiog perdažę seną mašiną. Tačiau kaip jau matėme, Liberalų partija po tų dažų sluoksniu yra tokia pat surūdijusi, kokia buvo, kai kanadiečiai pastarąjį kartą išspyrė ją iš valdžios dėl korupcijos“, - sakė Th.Mulcairas.

Ilgas kelias į valdžią 

Vienuolika savaičių trukusi rinkimų kampanija, kuri buvo viena ilgiausių šalies istorijoje, suteikė rinkėjams beprecedentę galimybę per penkerius vykusius debatus ir beveik kasdienes agitacines kalbas iš arčiau susipažinti su partijų lyderiais ir jų idėjomis.

Šiame ilgame ir duobėtame kelyje šalies laukė rekordinis nuo karo Sirijoje bėgančių žmonių antplūdis, teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas draudimas dėvėti veidą dengiančius apdarus, ir recesija - krizės, kurios suteikė progą kanadiečiams įvertinti partijų reakciją į iššūkius beveik realiu laiku.

Kartais politinė kova peraugdavo į asmeninio pobūdžio atakas, tokias, kaip pavyzdžiui, konservatorių priekaištai J.Trudeau, kad šis, būdamas tokios jaunatviškos išvaizdos, „tiesiog dar nėra pasirengęs“ būti ministru pirmininku.

Rinkėjų dėmesio sulaukė ir keli skandalai. Per vieną jų, kuris greitai išsikvėpė, buvęs S.Harperio administracijos vadovas davė parodymus prieš konservatorių senatorių, kuriam buvo pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir sukčiavimo.

Kito skandalo epicentre atsidūrė vienas iš Liberalų partijos rinkimų kampanijos vadovų, kuris spalio 14 dieną atsistatydino, kai iš nutekinto elektroninio laiško paaiškėjo, kad jis kampanijos metu slapta dirbo naftos vamzdyną tiesiančiai įmonei.

S.Harperis, kuris vyriausybei vadovauja nuo 2006 metų, siekia ketvirto mandato, vildamasis užsitikrinti torių paramą vakarinėse lygumose ir Toronto, didžiausio šalies miesto, priemiesčiuose.

Per pastaruosius devynerius metus jis vadovavo dviem mažumos ir vienai daugumos vyriausybėms, tačiau jo mandatas niekada neviršijo 40 proc. šalies rinkėjų balsų.

Anot paskutinės "Nanos" apklausos, liberalai gali tikėtis 37,3 proc. paramos, toriai - 30,5 proc., o NDP - 22,1 procento.

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) turi teisę neonacių partijos narius vadinti kvankomis, sakoma antradienį paskelbtoje aukščiausiojo teismo nutartyje.

Federalinis Konstitucinis Teismas atmetė ultradešiniosios, prieš imigrantus nusistačiusios Vokietijos nacionalinės demokratų partijos (NDP) skundą dėl pareiškimų, kuriuos praeitų metų rugpjūtį išsakė valstybės vadovas, atliekantis daugiausiai reprezentacinį vaidmenį.

Ši politinio užribio partija argumentavo, kad prezidentas, kurio pareiga – būti savotišku nacionaliniu arbitru ir atstovauti Vokietijai užsienyje, turėtų likti neutralus kasdienėje partinėje politikoje.

Tačiau teismas pareiškė, kad prezidentas turi didelę laisvę interpretuoti savo funkcijas ir rinktis, kuriuos klausimus komentuoti.

„Konkretūs federalinio prezidento pareiškimai gali būti ginčijami teismuose tik tuomet, jeigu federalinis prezidentas elgiasi šališkai, aiškiai nesilaikydamas vienijančio uždavinio, siejamo su jo postu, tokiu būdu nepagrįstai palaikydamas vieną arba kitą pusę“, – sakoma teismo pranešime.

„Šiuo atveju taip nebuvo“, – pridūrė teismas.

Prezidentas prieštaringai vertinamų komentarų išsakė vienoje savo kalboje studentams, kai NDP padėjo organizuoti protestus prieš vieną pabėgėlių centrą, atidarytą Berlyno rytiniame rajone.

J.Gauckas, kuris anksčiau buvo krikščioniškų pažiūrų demokratijos aktyvistas komunistinėje Rytų Vokietijoje, tąsyk pareiškė: „Mums reikia piliečių, kurie išeitų į gatves ir parodytų tiems kvankoms jų vietą.“

NDP, turinti apie 6 tūkst. narių, surinko tik 1,3 proc. balsų per praeitų metų rugsėjį vykusius parlamento rinkimus. Ši partija niekada nebuvo patekusi į nacionalinį parlamentą.

Tačiau jos deputatai dirba dviejų rytinių žemių vietos parlamentuose, todėl pagal Vokietijos įstatymus NDP turi teisę į valstybinį rinkimų kampanijų finansavimą.

Praėjusį mėnesį ji pirmąkart užsitikrino vietą Europos Parlamente, surinkusi vieną procentą balsų per nacionalinius rinkimus.

Vokietijos parlamento aukštieji rūmai rengiasi pateikti konstituciniam teismui prašymą uždrausti NDP, kuri buvo įkurta 1964 metais kaip neofašistinės Vokietijos Reicho partijos pamaina.