„Pati didžiausia problema glūdi ekonomikos perspektyvose. Jeigu mes su pernelyg didelėmis baimės akimis žiūrėsime į kiekvieną smulkmeną ir pradėsime viską riboti, mes susidursime su problemomis. Tai, kad mes beveik pafrontės šalis, mūsų investicinį klimatą ir taip blogino, jeigu dar pradėsime riboti darbo jėgą, tai už 3 metų ekonomika gali ne tik į sąstingį patekti, bet ir smukti žemyn“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Rudzkis.
„Jokiu būdu (imigrantų kranelio užsukti nereikėtų – ELTA). Matant mūsų demografiją. Tik žinoma, reikia pirmiausia žiūrėti, kad atvyktų darbinga jėga ir tokių profesijų, specialybių, kurių mums labiausiai trūksta“, – tvirtino jis.
R. Rudzkis taip pat abejoja, kad didelis skaičius baltarusių gali turėti didelių problemų šalies saugumui, nes, jo teigimu, tai yra pagal mentalitetą artimi lietuviams žmonės. Jis aiškino, kad problemos dėl imigrantų kyla tose šalyse, kur dominuoja atvykėliai iš islamiškų šalių.
Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos.
„Pagalvokime blaiviai, atvažiuoja baltarusis dirbti statybose, kokios čia problemos saugumui? Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.
„Pas mus plūsta mums pagal mentalitetą, istorinę patirtį, gan artimi žmonės. Genetiškai baltarusiai lietuviams yra artimesni negu latviai, kas man buvo netikėta. (...) Visi mes buvome Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ir tas mąstymas baltarusių ir ukrainiečių mažai skiriasi. O kai atplūsta musulmonai, islamistai, kaip matome Švedijoje ir Prancūzijoje, ten tada tikrai kyla problemos“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas pažymėjo, kad didelis ukrainiečių migrantų srautas Lietuvoje taip pat padeda politikams kalbant su Europos Sąjungos (ES) vadovybe dėl papildomo migrantų skaičiaus perkėlimo į mūsų šalį. Anot jo, mes procentaliai priimame daugiau migrantų ir ukrainiečiai bei baltarusiai yra Lietuvos stiprioji pusė.
„Srautas ukrainiečių migrantų mums kažkiek padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamų migrantų, nes Europos Sąjungos viršūnėse vis labiau stiprėja spaudimas, kad reikia migrantus priverstinai skirstyti, kad ne vien Italija turi priimti atplaukusius, bet juos skirstyti po visą ES“, – tikino R. Rudzkis.
„O tai, kad mes jau priimame ukrainiečius, mums suteikia argumentą, kad procentais skaičiuojant mes gal dar daugiau migrantų priimame. Tai, kad pas mus yra srautas ukrainiečių ir baltarusių, čia mūsų stiprioji pusė. Jeigu tuo nebūtų, dabar tikrai, matyt, ekonomika kristų“, – dėstė jis.
Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.
Ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sparčiai augant teisėtai dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę ir integracijos procesus. Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija – imigrantai gali būti išnaudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veikimui.
Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausti į Lietuvą atvykti užsienio piliečiams. Dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių šiemet buvo panaikinti laikini leidimai gyventi, o 562 baltarusiams juos atsisakyta išduoti. VSAT dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 603 Baltarusijos piliečių. Pasak A. Bilotaitės, tai rodo, kad anksčiau priimtos ribojamosios priemonės veikia.
