„Keičiantis Administracinių nusižengimų kodeksui buvo praleista tiesiog ta vieta, kada kalbama apie parlamentinio tyrimo komisijas. Tarsi prievolė atvykti, pateikti dokumentus, medžiagą kiekvienai institucijai ar asmeniui yra, tačiau atsakomybės, jeigu ta prievolė nevykdoma, nėra. Tai teisės spraga, dėl to komitetas nusprendė teikti įstatymo pataisą, kad pašalintų tą spragą“, – trečiadienį BNS sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

Anot jo, parlamentas paprastai atlieka tokius tyrimus, kurių negali atlikti jokia kita institucija, tiriami klausimai, turintys įtakos valstybės gyvenimui.

„Dabar atliekame labai rimtą tyrimą dėl įtakos politinei sistemai, sprendimams, įvairių interesų grupių neteisėtos, neskaidrios įtakos, ir ta įtaka tikrai yra. Svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas tam tyrimui. Atlikdami šį tyrimą apklausėme ne vieną ir ne du žmones, kurie turi reikšmingų duomenų apie tuos klausimus, kuriuos mes tiriame. Bet buvo tokių žmonių, kurie vis dėlto nusprendė, kad jie gali sau leisti nebendradarbiauti su parlamentu“, – teigė V. Bakas.

Į NSGK kviesti du kartus neatvyko politologas Raimundas Lopata, buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius bei žemės ūkio koncernų Lietuvoje „Arvi ir Ko“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Vidmantas Kučinskas.

„R. Lopata neatvyko du kartus. Su juo kalbėjo patarėjai, buvo įvairių raštų, prašymų patikslinti klausimus ir pan. Buvo kelias savaites derinamas susitikimo laikas, tikrai siūlyti įvairūs laikai ir turime rezultatą, kad tiesiog neatvyko“, – BNS sakė V. Bakas.

Anot jo, R. Jancevičius tik žodžiu pranešė sergantis, o V. Kučinskas – kad yra išvykęs.

„Tai nėra problema mums, mes savo išvadas grįsime iš kelių šaltinių gauta informacija, bet tokių faktų buvo“, – sakė komiteto pirmininkas.

R. Lopata trečiadienį BNS sakė šiuo metu viešintis Pekine.

„Saugumo komitetas viską žino. Aš neatsisakau (atvykti – BNS), visi paaiškinimai yra pasakyti. (...) Yra principiniai klausimai, į kuriuos man neatsakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, jis man nepaaiškino, dėl to turiu atvykti“, – teigė R. Lopata.

Trečiadienį NSGK išklausė buvusį valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovą Algimantą Rasčių ir dabartinį direktorių Mindaugą Gustį.

Komitetą domino dabar įmonės naudojamų radiolokatorių saugumas, nes jie pirkti iš bendrovės, kurios pirminis kapitalas buvo iš Rusijos. Nuogąstaujama, ar juos saugu naudoti, ar negali būti pasisavinami duomenys.

Iki 2017 metų vasario „Oro navigacijai“ vadovavęs A. Rasčius teigė, kad 2004 metais surengtas atviras konkursas dėl radiolokatorių keitimo, jį laimėjo ispanų firma „Indra“, tačiau dalį įrangos tiekė partneriai – Suomijoje registruota, tačiau rusiško kapitalo bendrovė NRPL.

Paaiškėjo, kad su NRPL savininku Viktoru Jurinu A. Rasčius pažįstamas nuo 1992 metų. Be to, dabar V. Jurinas su A. Rasčiumi dirba drauge.

„Dabar esame bendruose projektuose Vietname“, – sakė A. Rasčius.

Dabartinis „Oro navigacijos“ direktorius M. Gustys teigė, kad kaip tik šiuo metu ieškoma išeičių, ką daryti su minėtais radiolokatoriais.

„Kai 2017 metų pabaigoje pasibaigė (įrangos – BNS) priežiūros sutartis, mes jos nepratęsėme. Jau kurį laiką su Valstybės saugumo departamentu bandėme tą klausimą spręsti, kuria linkme reikėtų eiti. Patys suprantame, kad be radarų negalime teikti paslaugų, lygiai taip pat suprantame, kad radarai genda. Vienintelis detalių tiekėjas yra gamintojas“, – aiškino M. Gustys.

Anot jo, svarstomi du variantai – ar paslaugas vėl pirkti iš buvusio tiekėjo NRPL, šią kompaniją dabar įgijo Didžiosios Britanijos piliečiai, ar bandyti pakeisti radarų įrangą, paliekant naudoti tik „geležį“.

„Mūsų tikslas dabar išsiaiškinti, kiek patikimi yra anglai, kurie gali teikti šitą paslaugą (...) Lygiai taip pat nagrinėjame, ką galime padaryti, jeigu šitas kelias nėra įmanomas. Esame davę užklausas Vakarų tiekėjams, kiek kainuotų galimybė „išoperuoti“ tą pirminį radiolokatorių, tai yra operacinę sistemą, o geležį naudoti tą pačią“, – sakė „Oro navigacijos“ vadovas.

Jis taip pat minėjo, kad šioje valstybės įmonėje dar juntamas sovietinis palikimas ne tik dėl įrangos.

„Tam tikra dalis darbuotojų įdarbinti iki nepriklausomybės atgavimo, ir klausimas, kiek jie lojalūs valstybei. Šiandien galime konstatuoti, kad nemažai pokyčių įvykę, tik iki 10 proc. darbuotojų įdarbinti iki 1990 metų“, – sakė M. Gustys.

Parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams NSGK jau baigia.

Kitą savaitę planuojama tvirtinti išvadas.

Komitetas aiškinosi, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ar politiniams procesams“.

Jis tyrė, ar buvo politinių partijų, atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms ar politiniams procesams. Taip pat – ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kai neteisėtas poveikis darytas siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose.

Pagal Seimo pavedimą, NSGK išvadas turi pateikti iki gegužės 1 dienos.