Užimtumo didinimo programą, kuriai šiemet skirta 218 tūkst. eurų, įgyvendins Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, socialiniais partneriais, vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams. 

Ką integruoti sunkiausia

Su sunkumais darbo rinkoje susiduria žemą išsilavinimą turintys asmenys, kuriems sudėtinga vietinėje darbo rinkoje rasti turimą kompetenciją atitinkantį darbą. Ypač sunku į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis, nes jie ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją ar socialinius gebėjimus arba jų neturi. Dėl ilgalaikio nedarbo asmenys praranda motyvaciją dirbti, tampa socialiai atskirtais nuolatiniais socialinės paramos gavėjais.

„Užimtumo didinimo programa padeda spręsti ilgalaikio nedarbo problemą. Šiais metais programoje galės dalyvaus 106 asmenys: įdarbinimo priemonėje – 36, o 70 gaus užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

Kauno rajone 2019–2023 m. Užimtumo didinimo programoje dalyvavo 352 bedarbiai, kurie buvo laikinai įdarbinti seniūnijose.

Anot vedėjos, įdarbinimo priemonėje galės dalyvauti: grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, globėjai, tėvai, auginantys neįgalų vaikų, asmenys, priklausomi nuo psichotropinių medžiagų, prekybos žmonėmis aukos, politiniai kaliniai ir tremtiniai, pabėgėlio statusą turintys asmenys, vyresni nei 40 metų amžiaus, darbo rinkai besirengiantys asmenys. Jie galės dirbti laikino pobūdžio darbus, kurie teikia naudą vietos bendruomenei.

Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas galės gauti darbo rinkai besirengiantys asmenys.

Nedarbas pakaunėje padidėjo

Užimtumo tarnybos 2024 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje registruoti 162 tūkst. bedarbių (2023 m. – 156,1 tūkst.), Kauno rajone – 6167 (2023 m. – 5835), iš jų ilgalaikių bedarbių 1464, vyresnių nei 50 metų bedarbių – 2338, jaunimo iki 29 metų – 1158.

Savivaldybės teritorijoje registruoto nedarbo rodiklis – 9,4 proc. (0,1 proc. didesnis nei 2023 m.) nuo visų darbingo amžiaus gyventojų. Rodiklis 0,3 proc. didesnis nei Lietuvos ir 0,2 proc. mažesnis nei Kauno apskrityje. Sparčiausiai augo (0,8 proc.) nedirbančio jaunimo (16–29 metų) rodikliai simboliškai pakilo vyresnių nei 50 metų ir ilgalaikių bedarbių asmenų skaičius.

Darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Kauno rajone turi 174 gyventojai.

Darbo ieškojo tūkstančiai

2023 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi per 10 tūkst. Kauno rajono gyventojų, ieškančių darbo, iš jų – 9 020 bedarbio statusą turintys asmenys.

1,2 tūkst. asmenų buvo nukreipti į aktyvias darbo rinkos politikos programas: 491 gyventojas buvo nukreiptas į mokymus, 403 – įdarbinti, subsidijuojant darbo vietą įmonėse, kiti keitė kompetencijas, stažavosi, savanoriavo ir pan.

Neterminuotai pradėjo dirbti 6,5 tūkst. Kauno rajono klientų, 522 pradėjo dirbti terminuotai, 2,5 tūkst. rinkosi veiklą pagal verslo liudijimą. Pernai Kauno rajone buvo registruota 4,6 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų terminuotam įdarbinimui 152 laisvos darbo vietos. Daugiausia darbo vietų siūlė didmeninės ir mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, statybos, apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklas vykdantys darbdaviai. Žemės ūkio srityje buvo ieškoma 85 darbuotojų. Daugiausia registruota asmenų, ieškančių nekvalifikuotų atsitiktinių darbų: pakuotojo, pardavimų vadybininko, pardavėjo, automobilio vairuotojo ir administratoriaus darbo.