Registracija jau įsibėgėjo

Kauno miesto savivaldybės programa „Kauno vaikų vasara“ šiemet – kaip niekad plati ir įvairialypė. Jau kitą savaitę mažųjų kauniečių laukia kelios dešimtys skirtingų veiklų. Skaičiuojama, kad vien per pirmąją rugpjūčio savaitę jas išbandys apie tūkstantis vaikų.

Visą išsamią informaciją ir registraciją į stovyklas bei dienos užsiėmimus galima rasti internete: vasara.kaunas.lt.

Į miesto kvietimą pasirūpinti kokybišku vaikų laisvalaikiu atsiliepė beveik pusšimtis nevyriausybinių organizacijų, švietimo, kultūros bei sporto įstaigų ir laisvųjų mokytojų. Dalis organizatorių pretendavo pakartotinai, siūlydami naujus vasariškus užsiėmimus.

Įvertinus gautas paraiškas, lėšos paskirstytos 42 projektams, kurie per paskutinįjį vasaros mėnesį pasirengę užtikrinti aktyvų bei įsimintiną laisvalaikį iš viso pustrečio tūkstančio vaikų. Nemažą dalį jų sudarys socialiai jautrioje aplinkoje gyvenančių ar nepriteklių patiriančių šeimų atžalos. Taip pat sudarytos sąlygos daugelį užsiėmimų lankyti negalios paliestiems vaikams.

„Kauno vaikų vasara“ į aktyvaus laisvalaikio veiklas jau įsuko daugiau kaip 5,5 tūkst. miesto vaikų ir tai – toli gražu ne pabaiga.

Nuo sporto iki meno užsiėmimų

Programoje numatyta ypač daug pramogų vaikams, kurie mėgsta laisvalaikį leisti judriai. Tėveliai kviečiami registruoti mažuosius į dziudo, regbio, futbolo, plaukimo, kitų sporto šakų ir gatvės šokio stovyklas. Jose bus formuojami ne tik aktyvaus gyvenimo įpročiai, bet ir padedama vaikams atrasti savo talentus bei naujus pomėgius.

Profesionalūs vadovai, mokytojai visą mėnesį taip pat kvies mažamečius eksperimentuoti, užsiimti robotika, programavimu, fotografija, mokys įvairių lauko ir vidaus žaidimų, organizuos keliones į muziejus, gamtos parkus. Skirtingos veiklos padės lavinti vaizduotę ir meninius gebėjimus, ugdys individualias vaiko kompetencijas.

Vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių. Rugpjūčio mėnesio veiklose numatyta beveik tūkstantis nemokamų vietų.

Stovyklos prieinamos visiems

„Šiemet karantinas sujaukė visus atostogų planus, vaikams teko daug laiko praleisti prie kompiuterių ekranų. Užtat dabar kaip niekad svarbu užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos turiningai pramogauti, leisti laiką gryname ore ir atrasti šį tą naujo. „Kauno vaikų vasara“ į aktyvaus laisvalaikio veiklas jau įsuko daugiau kaip 5,5 tūkst. miesto vaikų ir tai – toli gražu ne pabaiga. Svarbiausia, kad dabar viskas prieinama kiekvienam.

Pagal registracijas, vaikų lankomumą ir siūlomų užsiėmimų spektrą jau pirmaisiais vasaros mėnesiais fiksavome rekordinius skaičius. Neabejojame, kad šiomis dienomis startavusi registracija į rugpjūčio stovyklas susilauks ne mažesnio dėmesio. Raginame tėvelius nesnausti ir rinktis iš plataus veiklų spektro“, – sako Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ligita Valalytė.

Registruojantis labai svarbu įvertinti vaikų sveikatą, atsižvelgti į jų temperamentą, pomėgius, charakterio savybes ir rinktis tik tuos užsiėmimus, kuriuos poilsiaujančios atžalos išties lankys noriai. Atsakingai rinkdamiesi veiklas tėveliai prisidės prie bendro tikslo – kad į likusias laisvas vietas galėtų patekti kuo daugiau mažųjų kauniečių.

Dalis lėšų – rudens atostogoms

Dėl koronaviruso grėsmės atšaukus Lietuvos moksleivių dainų šventę „Tau“, šiam renginiui skirtomis lėšomis papildyti šalies savivaldybių biudžetai, skirti neformaliajam vaikų švietimui organizuoti.

Birželio pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Kaunui skyrė 272 tūkst. eurų. Vėliau iš Vyriausybės sulaukta dar solidesnio papildomo finansavimo – 620,5 tūkst. eurų.

Visa tai leido gerokai sustiprinti ir paįvairinti vaikų užimtumą vasaros metu. Vien rugpjūčio mėnesio stovykloms Kaune skirtos lėšos išaugo iki 293 tūkst. eurų. Susumavus ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės skirtą finansavimą, bendra suma perkopia 1 mln. eurų. Dalį šių lėšų miestas planuoja panaudoti per trumpąsias vaikų atostogas šį rudenį.

Naujos NVŠ programų paraiškos bus priimamos iki gegužės 29 d. (imtinai).

„Neformalusis vaikų švietimas yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir įprastas švietimas – būtent įvairiuose būreliuose ar užsiėmimuose vaikai įgauna ir kitų gyvenime itin reikalingų įgūdžių, susiranda draugų ir supranta, kad laisvalaikį galima praleisti iš tiesų turiningai. Tad džiaugiuosi, kad šiemet dar kartą kviečiame visas neformaliuoju vaikų ugdymų užsiimančias organizacijas teikti paraiškas ir pretenduoti tapti ta vaikų laisvalaikio vieta, kurioje išmokstama pačių įdomiausių dalykų“, – kalbėjo sostinės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

NVŠ lėšomis NVŠ programas įgyvendinti gali visi neformaliojo vaikų švietimo teikėjai (išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas), laisvieji mokytojai. NVŠ programos turi atliepti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžto neformaliojo vaikų švietimo paskirtį ir Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos nuostatas.

Paraiškas gali teikti visi NVŠ programų vykdytojai, ketinantys pretenduoti į NVŠ programų dalinį finansavimą, o finansavimas skiriamas tiems NVŠ teikėjams, kurie yra atkreditavę savo programas savivaldybėje.

Programų finansavimo pradžia – 2020 m. spalio 1 d.

Nuo 2016 m. NVŠ lėšos yra tikslinė dotacija Vilniaus miesto savivaldybei siekiant didinti vaikų, ugdomų pagal NVŠ programas, skaičių. NVŠ lėšų suma vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui Vilniaus mieste yra 15 Eur/mėn. Teisę pretenduoti gauti 15 Eurų NVŠ krepšelį turi vaikas, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. NVŠ lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta NVŠ programa, pagal kurią vaikas mokosi Vilniaus miesto savivaldybėje, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

2019 metais Vilniaus miesto savivaldybėje NVŠ teikėjai akreditavo 394 programas ir 15 Eur krepšeliu vidutiniškai pasinaudojo daugiau nei 20 tūkst. vaikų per mėnesį.

Ministerija taip pat ragina nestabdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo, vykstančio nuotoliniu būdu, bei netrumpinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo laiko.

„Suprantame ir savivaldybes, tačiau laikas sunkus visiems. (...) Mus pasiekianti informacija apie savivaldybių priimamus sprendimus mažinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo trukmę, stabdyti neformaliojo vaikų švietimo veiklą, taip pat ir meno, muzikos, sporto mokyklų veiklą, laikinai nutraukti neformaliojo vaikų švietimo „krepšelio“ lėšomis finansuojamas programas ir skelbti prastovas, kelia pedagogų bendruomenės įtampą, vaikų ir tėvų nepasitenkinimą“, – pranešime žiniasklaidai sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

„Lietuva gali didžiuotis, kad per keletą metų bendromis savivaldybių ir valstybės pastangomis neformaliojo vaikų švietimo sistemoje dalyvauja daugiau nei 60 proc. mokinių, kad programų pasiūla didėja ir gerėja jų kokybė. Nesunaikinkime vienu ypu šių rezultatų“, – teigia ji. 

Ministerija prašo dar kartą apsvarstyti visas įmanomas galimybes karantino laikotarpiu organizuoti ikimokyklinį, priešmokyklinį, neformalųjį vaikų ugdymą nuotoliniu būdu, taip pat vykdyti kitas veiklas, pavyzdžiui, kvalifikacijos tobulinimą.

Karantinas siekiant šalyje suvaldyti koronaviruso plitimą paskelbtas kovo 16 dieną, jis truks mažiausiai iki balandžio 13-osios, bet galės būti pratęstas. Jo metu neveikia visos kultūros, švietimo, ugdymo įstaigos, draudžiami masiniai renginiai, taikomi įvairūs kiti ribojimai.

Kaip teigia ŠMSM, ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu, visoms ugdymo įstaigoms karantino laikotarpiu rekomenduojama ugdyti nuotoliniu būdu.

Anot ministerijos, Vyriausybei paskelbus karantiną, nustatyta, kad darbuotojams prastova gali būti skelbiama tik išnaudojus visas įmanomas darbo organizavimo formas ir būdus, jeigu darbdavys negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

„Dėl to priverstinis siūlymas sutrumpinti darbo laiką darbuotojams, skatinimas juos rinktis atostogas ar prastovas, jeigu jie ir jų institucijos yra pasirengę dirbti nuotoliniu būdu, pažeidžia Vyriausybės nutarimą“, – teigiam pranešime.

Kaip teigia ministerija, balandžio pirmosios savivaldybių apklausos duomenimis, nuotoliniu būdu dirbo 97 proc. savivaldybių pavaldumo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 87,3 proc. neformalųjį vaikų švietimą teikiančios įstaigos, visos švietimo pagalbos įstaigos. Apklausos duomenis pateikė visos savivaldybės.

Nuotolinis mokymas šalyje vyksta nuo kovo 30 dienos.

Parlamentaras pirmadienį paskelbė vėl registruosiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, kad iš gyventojo pajamų gali būti atimamos išlaidos už neformalųjį vaikų švietimą, t. y. tėvų išlaidos jų vaikų lankomiems būreliams būtų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Pasak Seimo nario, nesant aiškumo, ar kitąmet bus skirta lėšų neformaliojo ugdymo krepšeliui, reikia ieškoti kitų būdų valstybei prisidėti prie vaikų būrelių finansavimo, pavyzdžiui, per mokesčio lengvatą.

„Prieš pusantrų metų buvau registravęs siūlymą dėl 15 proc. GPM lengvatos tėvams, sumokantiems už būrelius, tas pasiūlymas pateikimo stadiją buvo įveikęs, bet atmestas komitete. Šiandien girdime, kad gali pritrūkti lėšų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui, matydami tendencijas, kad nėra aiškumo iki galo, galvojame, kad reikėtų grįžti prie GPM lengvatos“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Dar vienas tos lengvatos privalumas – kad tai būtų taikoma visiems vaiko lankomiems būreliams, ne tik pirmam, bet ir antram, trečiam, ir būtų taikoma ir ikimokyklinio amžiaus vaikams“, – sakė parlamentaras.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis įvestas 2015 metais kaip tikslinė valstybės dotacija neformaliajam vaikų ugdymui. Neformaliojo ugdymo krepšelis mokiniui siekia 15–20 eurų (priklausomai nuo savivaldybės) per mėnesį.

Iš pradžių neformaliojo vaikų švietimo programa finansuota iš biudžeto, tačiau pastaraisiais metais lėšos šiam krepšeliui paimtos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Kilus abejonėms, ar tokiam europinių lėšų panaudojimui neprieštarus Europos Komisija, švietimo ministras praėjusių metų pabaigoje nurodė prioritetą panaudojant neformaliojo švietimo krepšelį skirti vaikų su specialiais poreikiais įtraukimui bei gamtos mokslų ir technologijų krypties būreliams.

Neformalaus ugdymo programų tiekėjai bei kai kurie politikai nuogąstauja, kad neformaliam vaikų švietimui neskyrus lėšų iš biudžeto ir toliau kliaujantis ES finansavimo programos ateityje dėl galimų EK sankcijų išvis bus atsisakyta.

Kultūros pasą vadindami priemone visų šalies mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti, jų kultūros patirtims plėsti projekto autoriai sako atsižvelgę į įvairaus amžiaus mokinių apklausas, įvertinę užsienio patirtį ir vietines realijas. Tačiau iš esmės Kultūros paso koncepcija primena garsiąją Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelio idėją, paprastai vadinamą būrelių krepšeliu: tas pats noras iškart išspręsti socialinę ir geografinę atskirtį ir net analogiška vienam moksleiviui skiriama maksimali 15 eurų suma. Tiesa, kultūros atveju – tai ne mėnesio, bet kalendorinių metų lėšos.

Tas pats noras iškart išspręsti socialinę ir geografinę atskirtį ir net analogiška vienam moksleiviui skiriama 15 eurų suma.

Jokių garantijų, kad naujosios idėjos neištiks būrelių krepšelio likimas, kai ūmai atsirado įstaigų, viliojančių mokinius ne kokybiška ugdymo programa, bet bemaž atviru tekstu – nemokama priežiūra. Kita vertus, NVŠ krepšelių idėja ir siekta tik pagausinti būrelius lankančių vaikų gretas, o ne palengvinti naštą sąmoningų tėvų, iš paskutiniųjų krapštančių pinigus už atžalų ugdymą dailės, muzikos ar sporto mokykloje.

Švietimo realijas pažįstant ne iš ministerijos kabinetų, nesunku įsivaizduoti, kad panašiai atsitiks ir įgyvendinant Kultūros paso idėją. Labiausiai ji plės ne mokinių kultūros patirtis, bet po ugdymo įstaigas keliaujančių pseudoteatriukų ir profesionalių koncertų salių nemačiusių muzikantų ratą.