Manoma, kad šiemet ir 2020-aisiais šalies ekonomika toliau augs, tačiau kiek lėčiau – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,4 procento.
2017–2018 metais Lietuvos viešieji finansai buvo su perviršiu, jo tikimasi ir šiemet, o valstybės skola turėtų sumažėti.
Anot EK, spartus realaus darbo užmokesčio augimas skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu, reikia tvarkyti švietimo sektorių, gerinti inovacijų skatinimo politiką ir viešųjų investicijų efektyvumą.
Vis dėlto ataskaitoje pastebima, kad Lietuva padarė ribotą pažangą įgyvendindama rekomendacijas šaliai.
Ataskaitoje matome, kad skurdo lygis ir nelygybė tebėra viena aukščiausių Europos Sąjungoje.
Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, ataskaitoje daug daugiau dėmesio, nei anksčiau, skiriama regioniniams skirtumams, pirmą kartą identifikuojamos sritys, kuriose reikalingos viešosios ir privačios investicijos.
„Lietuva išlieka paradokso valstybe – iš vienos pusės, gera makroekonominė sveikata, stiprus ekonomikos augimas, mažėjantis nedarbas ir sparčiai augantis atlyginimai bei labai geri viešieji finansai, tačiau tuo pačiu didėja trys regioniniai skirtumai ir kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Pranckevičius.
Iššūkiu lieka skurdas ir nelygybė
Komisija nurodo, kad didelė emigracija Lietuvoje lemia neigiamas demografines tendencijas, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai.
Nors dėl išmokų vaikus auginančioms šeimoms padidinimo jų gerovė padidės, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis.
„Ataskaitoje matome, kad skurdo lygis ir nelygybė tebėra viena aukščiausių Europos Sąjungoje, o mokesčių ir išmokų sistema turi labai mažai įtakos mažinant pajamų nelygybę Lietuvoje“, – teigė A. Pranckevičius.
Skurdas daugiausiai susijęs su vyresnio amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais ir nepilnais namu ūkiais.
Didžiausiais iššūkiais Lietuvai ir toliau lieka užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinti našumą bei darbo jėgos pasiūlą.
Regionų skirtumai
Šiais metais šalies ataskaitoje ypač daug dėmesio skiriama ekonominiams ir socialiniams regionų skirtumams bei investicijų poreikiams šiuos skirtumus mažinti. Nors bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai kilo ir jau viršijo ES vidurkį, kituose regionuose BVP auga lėčiau (arba išvis neauga) ir nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio.
Vilniaus ir kai kurių kitų apskričių nedarbo rodikliai skiriasi beveik tris kartus.
Nedarbo lygis 2018 metais Lietuvoje sumažėjo iki 6,3 proc. – tai yra lygis, paskutini kartą matytas 2008 metais.
Vidutinis nedarbas Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis, tačiau, pasak A. Pranckevičiaus, regioniniai skirtumai ir čia yra labai ryškūs.
„Nedarbui Vilniaus apskrityje esant mažesniam nei 5 proc., Utenos apskrity jis siekia beveik 15 procentų“, – sakė A. Pranckevičius.
Siūlo investuoti į inovacijas ir klimato kaitos mažinimą
Europos Komisija yra pateikusi pasiūlymą dėl ateinančios 2021–2027 metų finansinės perspektyvos. Šalies ataskaitoje identifikuotos sritys, kuriose reikalingos viešosios ir privačios investicijos bei numatomos sritys, kurios galėtų būti finansuojamos iš ES struktūrinių fondų ateinančioje 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje.
Ši ataskaita bus pagrindas Lietuvai ir EK deryboms dėl investicijų prioritetų 2021–2027 metais.
EK siūlo investuoti į inovacijas ir produktyvumo didinimą, skatinti informacinių technologijų ir elektroninių paslaugų naudojimą, ypač kaimo vietovėse. Mažosios ir vidutinės įmonės sulauktų ES pagalbos konkurencingumui didinti ir naujų rinkų savo produkcijai ieškoti.
Paramos sulauktų energijos vartojimo mažinimo projektai, atsinaujinančioji ir išmanioji energetika, taip pat atliekų kiekio mažinimo ir jų perdirbimo skatinimo projektai bei investicijos, susijusios su klimato kaitos padarinių mažinimu.
Paramos Lietuva gali tikėtis ir viešojo transporto plėtrai, kibernetiniam saugumui užtikrinti, naujų kompetencijų įgijimui, pažeidžiamų asmenų integracijai į visuomenę, prieigai prie kokybiškų medicinos paslaugų.
ES specifinį dėmesį skirtų regionams, kuriuose ekonominė ir socialinė atskirtis didžiausia.
EK rekomendacijos – gegužę
Balandį valstybės narės Europos Komisijai turėtų pateikti savo nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužę Europos Komisija pateiks naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2019–2020 metams, kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.
