Sukėlė diskusijų

Kas kartą Kauno tarybos posėdyje sprendžiant klausimus dėl vaizdingų miesto vietų tvarkymo, kyla nemažai diskusijų, tad ne išimtis ir Nemuno ir Nevėžio santakos specialusis planas. Antradienį Kauno taryba svarstė, ar šiame draustinyje atlikti tam tikras korekcijas.

Opozicijos atstovai diskutavo, ar bus galima statyti namus šioje vaizdingoje Kauno vietoje.

„Posėdyje spręsime, ar Lampėdžiuose ir teritorijoje tarp Lampėdžio ežero ir Raudondvario plento (Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinyje) būtų leidžiama statyti vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus, kurių aukštis atitinkamai būtų iki 8,5 m ir 10 m. Iki šiol, pagal draustinio specialųjį planą, jame buvo galima mažaaukštė statyba. Daugiabučių, komercinių pastatų statyba buvo ir lieka draudžiama.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Toks mažas raudonas taškiukas kairėje, žymi teritoriją, kur būtų galima įrengti laisvalaikio zoną su paplūdimiu neįgaliesiems. Yra pastaba, kad į gautus visuomenės prašymus neatsižvelgta, nes esą atliekami pakeitimai iš esmės keistų specialiojo plano koregavimo tikslus“, – dar kelias dienas iki posėdžio socialiniuose tinkluose buvo paskelbusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Audronė Jankuvienė.

Klausimą pristatęs Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pažymėjo, kad įprastai 4 arų sklype leidžiama statyti vienbučius namus, tačiau kadangi ši teritorija – draustinis, tad čia bus leidžiama statyti vienbutį 6 arų sklype. Taip esą bus užtikrinama daugiau tvarkos.

Aiškesnis reglamentavimas

Visgi, projekto rengėjai aiškino priešingai, kad daromos specialiojo plano korekcijos kaip tik įneš daugiau aiškumo, ką draustinyje galima daryti, o ko ne.

Miesto atstovai skelbė, kad aiškesnis teisinis reglamentavimas, daugiau rekreacinės infrastruktūros, griežčiau kontroliuojamos statybos – esminės kauniečių pamėgto draustinio specialiojo plano korekcijos Lampėdžiuose.

„Specialusis planas koreguojamas siekiant aiškesnio veiklos draustinyje reglamentavimo – užtikrinti vizualinį lauką, ekologinę pusiausvyrą ir reguliuoti statybas. Draustinio ribos nesikeičia nė centimetru. Anksčiau dėl teisės aktų taikymo buferinėse ir kitose zonose kildavo teisės aktų prieštaravimų ir dviprasmybių rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus. Dabar viso to išvengsime. Pačiame draustinyje išlaikysime tvarką.

Specialusis planas koreguojamas siekiant aiškesnio veiklos draustinyje reglamentavimo – užtikrinti vizualinį lauką, ekologinę pusiausvyrą ir reguliuoti statybas. Draustinio ribos nesikeičia nė centimetru.

Esminė plano korekcija – Gervių gatvės prieigose, zonoje tarp irklavimo bazės ir Vakarinio aplinkkelio, įvedamos naujos teritorijos tvarkymo gairės. Jos numato kavinių, stovyklaviečių, kempingų ir kitų rekreacinių turizmo kompleksų atsiradimą. Ateityje irklavimo bazėje vyks įvairūs čempionatai, tad šalia esantį laisvą plotą galima išnaudoti didesniam kauniečių ir miesto svečių patogumui“, – taip apie Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinį kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Jis pažymėjo, kad Gervių gatvė reikšmingų pokyčių sulaukė dar šiais metais – čia įrengta žiedinė sankryža, erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Naujos infrastruktūros įrengimu pasirūpinta dėl išaugusio Lampėdžių teritorijos lankomumo ypač šiltuoju metų laiku ir automobiliais užgultų krantinių.

Pasak savivaldybės specialistų, dabar specialiajame plane atnaujinti miškų registro duomenys, patikslinti dviračių takai pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir kitus projektus. Be to, patikslinta kraštovaizdžio tvarkymo zona, susijusi su planuojamo kelio – Raudondvario aplinkkelio – detaliuoju planu. Taip pat, dabar bus aiškesni kraštovaizdžio tvarkymo zonų plotai.

Jau atlikti darbai

Primename Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis tvarkytas dar 2019 metais. Tąkart vietovė vaduota iš šabakštynų, įrengtos erdvės lankytojams.

„Buvo įrengti pėsčiųjų – dviračių takai, įrengtos trys apžvalgos aikštelės, pašalinti invaziniai želdiniai“, – pagrindinius draustinio pokyčius, atliktus 2019-ais metais, įvardijo Kauno miesto savivaldybės specialistai.

Sulaukus reikalingos ES paramos, tąkart draustinio atnaujinimui skirta 361 tūkst. eurų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas dar laukia?

Mieto atstovai pažymėjo, kad tiek Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis, tiek ir teritorija ties Lampėdžio ežeru, nuolat tvarkoma.

„Matydami didėjantį susidomėjimą ir lankytojų skaičių, kiekvienais metais čia įrengiame kažką naujo. Sutvarkėme pralaidą, o jau kitąmet po žiemos pasirūpinsime penkiomis pavėsinėmis. Taip pat įrengsime dar dešimt suolų. Tuo pačiu šioje teritorijoje vykdome nuolatinę priežiūrą“, – tikino Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Kol kas nežinoma, kiek galėtų kainuoti papildomos infrastruktūros įrengimas.

Privalo rūpintis

Pačiame mieste esantis Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įkurtas 2002 m.

Jis apima Nemuno ir Nevėžio santaką bei šių upių slėnius. Į draustinio teritoriją patenka Lampėdžių miško parkas. Visa saugoma teritorija driekiasi vakarinėje Kauno dalyje, Vilijampolės seniūnijoje, o pabaiga matoma iš Raudondvario seniūnijoje esančio Šilelio kaimo.

Prieš atostogas miesto politikai pritarė, kad reikia šį gamtos kampelį sutvarkyti. Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė priminė, kad steigiant draustinį, savivaldybė įsipareigojo išsaugoti gamtos vertybes, slėnyje esančius želdinius, taip pat skatinti draustinyje pažintinį turizmą ar sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams atlikti. Yra patvirtintas planas, kaip įgyvendinti visus draustinio išsaugojimo tikslus. "Nesvarbu, kada įsteigtas draustinis, priežiūros ir tvarkymo priemones būtina vykdyti nuolat", – patikino specialistė.

Pasikeis neatpažįstamai

Šiuo metu yra rengiamas teritorijos tvarkymo projektas, kurį įgyvendinus pėstiesiems turistams bus patogiau pažinti draustinį. Numatyta įrengti pėsčiųjų takus, poilsio aikšteles, suoliukus, pažintinio tako informacinius stendus ir kitus mažosios architektūros elementus.

Nemažai dėmesio bus skiriama ir gamtai išsaugoti. R.Savickienė pasakojo, kad planuojama iškirsti invazinius medžius ir vidutinio tankumo krūmus. Bus sodinami nauji augalai, o užliejamose ir sausose pievose bus įterpti šiai vietai būdingi žoliniai augalai.

Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai įtrauks draustinį į regioninių projektų sąrašą ir teiks paraišką finansavimui gauti. Tikimasi iš ES struktūrinių fondų gauti beveik 604 tūkst. eurų.

Bendras draustinio plotas yra 446,50 ha. Šiuo projekto įgyvendinimo etapu planuojama sutvarkyti maždaug ketvirtadalį draustinio teritorijos.

"Kol nebaigtas rengti teritorijos tvarkymo projektas, tikslaus ploto nurodyti negalime", – komentavo R.Savickienė.

Darbus planuojama pradėti kitais metais, o 2018-aisiais pakviesti pasivaikščioti atnaujintais Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio takais ir pažinti šią saugomą teritoriją bei jos turimus gamtos lobius.

Gamtos mylėtojams

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R.Savickienė pabrėžė, kad Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis yra lankytina vieta, kur orientuojamasi į kraštovaizdžio išsaugojimą, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, saugomos teritorijos pažinimą, todėl tai netaps pasilinksminimų vieta – išliks gamtos oaze. "Aktyvios pramogos neplanuojamos", – tikino vedėja.

Draustinio teritorijoje vyrauja įprasti, visur išplitę ir iš kitų kraštų atkeliavę augalai. Čia randama per 470 augalų rūšių. Upių slėnyje aptinkami šie augalai: tuščiaviduris rūtenis, pajūrinis liūnmeldis bei miškinė varnalėša. Jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Aplinkosaugininkai pastebi, jog šį draustinį yra pamėgę ir sparnuotieji žemės gyventojai. Didelę paukščių įvairovę lemia įvairi aplinka. Ornitologai yra suskaičiavę, kad Nemuno ir Nevėžio draustinyje glaudžiasi apie 90 paukščių rūšių – iš jų net 40 globaliai nykstančios, o keturios nyksta Lietuvos mastu. Todėl čia lankytojai gali pamatyti retuosius tukučius, raudonkojus tulikus, tulžius ar baltanugarius genius.

Draustinio teritorijoje galima atrasti botaninį gamtos paminklą – Lampėdžių liepą Gražuolę (Romuvos g. 57) ir savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektą – Pušis Seses (Gintaro g. 11). Dėl tokio gamtos turto miesto aplinkosaugininkai pasiryžę draustinyje gerinti ekologinę būklę.

"Ekologinės būklės gerinimas – tai yra priemonės, kuriomis sudaromos kuo natūralesnės gamtinės sąlygos augalų rūšims augti – invazinių augalų rūšių naikinimas, menkaverčių medžių ir krūmų kirtimas ir kita", – aiškino R.Savickienė.