Pinigų nepanaudoja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo tinklalapyje paskelbė žemėlapį, kuriame atsispindi savivaldybėse 2018 m. piniginei socialinei paramai skirtų ir nepanaudotų lėšų procentinė dalis.
Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų. Tačiau 117,5 mln. eurų, arba 52,6 proc., buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims.
Pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms.
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo socialinių pašalpų ir kompensacijų likusius pinigus savivaldybės turi teisę išleisti kitoms įstatyme numatytoms socialinėms reikmėms, o tokių – net dvylika kategorijų.
Kitaip sakant, tuos nepanaudotus 117,5 mln. eurų buvo galima skirti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems ir senyviems žmonėms, vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms, kurias savivaldybės skiria savo nuožiūra smurto, savižudybių, priklausomybių ir prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumui didinti, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ar atlyginimams didinti tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.
Nepanaudotus pinigus Lietuvos savivaldybės pranešė daugiausia perskirsčiusios įvairioms socialinėms paslaugoms, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems ir senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, darbo užmokesčiams kelti, kitiems tikslams. Tačiau net ir po to niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų.
Išleido ne viską
"Kauno diena" pasidomėjo, kur Kaune buvo panaudoti pinigai, kuriuos Vyriausybė pernai skyrė tam, kad būtų padengta dalis kauniečių šildymo sąskaitų išlaidų ir socialinėms pašalpoms. Miesto atstovai tikino, kad pinigai perskirstyti ir padengė kitus miestiečių socialinius poreikius.
Miesto atstovai tikino, kad pinigai perskirstyti ir padengė kitus miestiečių socialinius poreikius.
Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vedėja Roma Vosylienė dienraščiui aiškino, kad 2018 m. Kauno miesto savivaldybė socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skyrė 9,3 mln. eurų. Iš jų 5,6 mln. eurų skirta socialinei pašalpai, 3,7 mln. eurų – mokėti kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį.
Kauno miesto savivaldybė piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti 2018 m. miesto biudžete turėjo numatyti 17,6 mln. eurų. Iš šios sumos net 4,3 mln. eurų savivaldybės biudžeto lėšų laikoma nepanaudotomis socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams nustatytoms reikmėms. Kyla klausimas, galbūt Kaune sumažėjo vargingai gyvenančių žmonių, jei dar lieka pinigų kompensacijoms skirtame biudžete.
Perskirstė kitur
Miesto atstovai aiškino, kad šios lėšos perskirstytos kitoms kauniečių socialinėms reikmėms. Kompensacijoms ir pašalpoms nepanaudoti asignavimai buvo nukreipti devynioms kitoms socialinėms sritims.
"Nurodytos savivaldybės biudžeto lėšos savarankiškai savivaldybių funkcijai vykdyti buvo panaudotos kitoms miesto gyventojų socialinėms reikmėms, susijusioms tiek su socialinių paslaugų prieinamumu, tiek su socialine integracija", – nurodė Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vedėja.
R.Vosylienė teigė, kad 0,04 mln. eurų skirta socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti, dar 1,8 mln. eurų – šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti. Finansinė parama skirta ir skurdui bei socialiniai atskirčiai mažinti. Šiai sričiai paskirta 0,9 mln. eurų.
0,1 mln. eurų finansavimo sulaukė smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijos sritis, 0,3 mln. eurų – neįgaliųjų socialinės integracijos sfera. Tokia pat suma skirta ir bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti.
Iš nepanaudoto kompensacijų ir socialinių pašalpų biudžeto miestas skyrė 100 tūkst. eurų skyrė socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti. Dalis pinigų perskirstyta ir darbo užmokesčiui. R.Vosylienė informavo, kad 200 tūkst. eurų pernai skirta socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti, dar 50 tūkst. eurų – savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti.
Mažiau paramos gavėjų
Miesto atstovai teigė, kad pastebimos tendencijos, kad mažėja asmenų, kuriems reikėtų finansinės paramos, skaičius, tačiau didėja išmokų dydžiai.
Štai 2018 m. socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms, kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanoms apmokėti asmenims suteikta 30,98 proc. daugiau lėšų nei 2017 m. Išlaidos, lyginant 2018 m. su 2017 m., padidėjo 2,2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad kompensacijas prieš kelerius metus gavo 17 tūkst. Kauno gyventojų, o pernai – 16,8 tūkst. gyventojų.
Pernai socialinės pašalpos prireikė mažiau kauniečių. Ją 2018-aisiais gavo 9,8 tūkst. asmenų, o 2017 m – 10,5 tūkst. asmenų, tai yra 6,7 proc. mažiau. Tačiau išmokų dydis buvo didesnis. Jos nuo padidėjo 1 mln. eurų. 2017 m. pašalpoms skirta 4,6 mln. eurų, o pernai – jau 5,6 mln. eurų.
Specialistai teigė, kad socialinė pašalpa ir kompensacijoms skirta suma buvo paskirstyta tinkamai ir žymiai prisidėjo prie kauniečių socialinės gerovės. Anot R.Vosylienės, nebuvo nė vieno kauniečio, kuris būtų nepatenkintas, kad jam paskirta per maža socialinė išmoka.
Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų):
Kauno m. 4,348 (52,5 proc.),
Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.),
Alytaus r. 0,533 (31,9 proc.),
Kelmės r. 0,623 (29,4 proc.),
Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.),
Šalčininkų r. 0,436 (20,4 proc.),
Panevėžio r. 0,323 (15,5 proc.),
Vilniaus m. 2,106 (15,4 proc.),
Joniškio r. 0,132 (10,9 proc.),
Zarasų r. 0,1 (10,8 proc.),
Vilkaviškio r. 0,119 (6 proc.),
Kaišiadorių r. 0,041 (2,9 proc.),
Utenos rajonas – 25,2 tūkst. Eur (1,8 proc.),
Vilniaus rajonas – 37,8 tūkst. Eur (0,9 proc.).
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
