Dauguma lėšų skirta socialinėms pašalpoms – 86,1 mln. eurų, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms – 19,84 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 66,6 tūkst. žmonių – apie 2,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Būsto šildymo ir vandens kompensacijas gavo virš 100 tūkst. asmenų – 3,6 proc.

Kita dalis lėšų atiteko paskolų daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanoms už asmenis, turinčius teisę į šildymo kompensaciją – 6,75 mln. eurų, paramai išimties tvarka – 1,6 mln. eurų, kitais nenumatytais atvejais – 11,13 mln. eurų.

Perskirstydamos nepanaudotas lėšas, savivaldybės daugiausia dėmesio skyrė šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, socialinių paslaugų finansavimui, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti bei kitiems tikslams.

Mažiausiai lėšų šiems tikslams pernai panaudojo Alytaus miesto (37,7 proc.), Šilutės rajono (39,8 proc.), Šiaulių miesto (41 proc.), Klaipėdos miesto (43,5 proc.), Alytaus (45,1 proc.), Švenčionių (45,1 proc.), Mažeikių (42,5 proc.), Telšių (42,9 proc.), Utenos (45,7 proc.) ir Akmenės rajonų (46,1 proc.) savivaldybės.

Visų lėšų neperskirstė tik dvi savivaldybės – Vilniaus miesto (0,1 proc.) ir Kelmės rajono (14,63 proc.).

Pasak jos, trijų miestų – Birštono, Biržų ir Molėtų – valdžia papildomai finansiškai visai neparėmė šių darbuotojų, tuo metu maždaug penktadalį likusių lėšų jiems skyrė Vilnius, Kaunas, Klaipėda, o Palanga – net 80 proc.  

Kaip sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, nuo 2019 metų mažiausiai penktadalis nepanaudotų lėšų pagal įstatymus turi būti skirta socialinių darbuotojų atlyginimams didinti – pernai tokių nepanaudotų lėšų buvo 100,7 mln. eurų.

„Taigi, turėtų būti daugiau nei 24 mln., tačiau skirta šiek tiek daugiau negu 14 proc., t.y. virš 17 mln. eurų. Ir tik trečdalis, t.y. 17 savivaldybių skyrė tuos 20 procentų socialinės srities darbuotojų atlyginimams. 40 savivaldybių nesiekė šios 20 proc. ribos, trys savivaldybės – Birštonas, Biržai ir Molėtai – iš viso neskyrė lėšų socialinės srities darbuotojų atlyginimams kelti“, – tvirtino jis.

Trys savivaldybės – Birštonas, Biržai ir Molėtai – iš viso neskyrė lėšų socialinės srities darbuotojų atlyginimams kelti.

Viceministras akcentavo, kad geriausiai reikalavimo laikosi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės – jos socialinių darbuotojų atlyginimams didinti skyrė 20-27 proc. nepanaudotų lėšų, Palangos miestas – daugiau nei 80 proc. 

SADM duomenimis, pernai savivaldybėms socialinei paramai skirta 223,3 mln. eurų, bet panaudota kiek mažiau nei pusė – 100,7 mln. eurų, didžioji dalis likusios sumos – 121,5 mln. eurų skirta kitoms socialinėms sritims. Dar 1,1 mln. eurų liko neperskirstyta.

Kaip ir kasmet, daugiausiai socialinės paramos, t.y. 63 mln. eurų savivaldybės skyrė pašalpoms, dar 18 mln. eurų – kompensacijoms už vandenį ir šildymą, 5 mln. – gyventojų paskolų palūkanų kompensacijoms renovuojant daugiabučius.

Per 2019 metus pašalpų gavėjų sumažėjo nuo 71 tūkst. iki 64 tūkstančių,

Pasak E. Bingelio, ministerija ragina savivaldybes šiemet neperskirstytų lėšų likučius panaudoti priemonėms, susijusioms su COVID-19 situacijos suvaldymu – šeimos priežiūros, psichologinės pagalbos ir kitoms reikalingoms paslaugoms per krizę.

Švietimo pagalba yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybėms pavesta vykdyti švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimo ir koordinavimo funkciją.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. laikinai leista dalį nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai mokėti naudoti švietimo pagalbai.

Teikiamomis pataisomis siūloma dar vienerius metus (2020 metais) suteikti teisę savivaldybėms dalį nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai mokėti skirti socialinių pedagogų, psichologų, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą teikiančių specialistų darbo užmokesčiui mokėti. „Tai prisidės prie patyčių prevencijos, ugdymo sąlygų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams užtikrinimo, bendro mokyklų mikroklimato gerinimo“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 17 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 21 d.

Pinigų nepanaudoja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo tinklalapyje paskelbė žemėlapį, kuriame atsispindi savivaldybėse 2018 m. piniginei socialinei paramai skirtų ir nepanaudotų lėšų procentinė dalis.

Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų. Tačiau 117,5 mln. eurų arba 52,6 proc. buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims.

Pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms.

Savivaldybės nuotr.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo socialinių pašalpų ir kompensacijų likusius pinigus savivaldybės turi teisę išleisti kitoms įstatyme numatytoms socialinėms reikmėms, o tokių – net 12 kategorijų.

Kitaip sakant, tuos nepanaudotus 117,5 mln. eurų buvo galima skirti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms, kurias savivaldybės skiria savo nuožiūra smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumui didinti, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ar atlyginimams didinti tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.

Pasirodo, negalima labai tiksliai suplanuoti lėšų poreikio paramai teikti.

Nepanaudotus pinigus Lietuvos savivaldybės pranešė daugiausia perskirsčiusios įvairioms socialinėms paslaugoms, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, darbo užmokesčiams kelti, kitiems tikslams. Tačiau net ir po to niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų.

Išlaidų daugėja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybė taip ir nepanaudojo maždaug 2,106 mln. eurų (15,4 proc.) piniginės socialinės paramos lėšų. Sostinės savivaldybė pateikia mažesnius skaičius, tačiau pripažįsta, kad dalis šių lėšų liko nepanaudota.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms, kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanoms apmokėti už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, išleido 25,3 proc. daugiau lėšų nei 2017 m. Išlaidos padidėjo nuo 8,02 mln. eurų iki 10,05 mln. eurų.

2018 m. socialinę pašalpą gavo 11,6 tūkst. asmenų. Palyginti su 2017 m., socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 6,4 proc. (nuo 12,4 tūkst. iki 11,6 tūkst. asmenų), tačiau išlaidos socialinei pašalpai mokėti padidėjo 17,4 proc. (nuo 5,44 mln. eurų iki 6,38 mln. eurų) dėl vidutinio socialinės pašalpos dydžio per mėnesį vienam gyventojui padidėjimo.

Kompensacijas 2018 m. gavo 22,6 tūkst. asmenų. Palyginti su 2017 m., kompensacijas gavusių asmenų skaičius padidėjo 2,6 proc. (nuo 22,1 tūkst. iki 22,6 tūkst. asmenų), išlaidos kompensacijoms teikti – 59,2 proc. (nuo 1648,7 tūkst. eurų iki 2624,3 tūkst. eurų).

Socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų skaičiaus pokyčius lėmė teisės aktų pakeitimai, nustatantys gyventojų pajamų dydį, kuriuo remiantis skiriama parama, pratęstas pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui ir karštam vandeniui taikymas, pakeistos piniginės paramos teikimo sąlygos, buvusios klimato sąlygos (teigiama oro temperatūra šildymo sezono metu), duomenų, siekiant nustatyti asmenų teisę į socialinę pašalpą ir kompensacijas, patikros priemonių taikymas.

Sunku apskaičiuoti

Vilniaus miesto savivaldybėje 2018 m. liko neperskirstytų ir nepanaudotų 8 proc. Vilniaus miesto savivaldybei skirtų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams skaičiuoti ir mokėti lėšų. Šias lėšas savivaldybė teigia skyrusi tam tikroms socialinės apsaugos sritims, numatytoms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.

Papildomos lėšos skirtos šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, taip pat smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai. Dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti.

Net ir perskirsčius likusias lėšas, ne visos lėšos buvo panaudotos, nes, Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento atstovų teigimu, negalima visiškai numatyti ir labai tiksliai suplanuoti piniginių lėšų poreikio piniginės paramos tenkinimui – tai lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Pavyzdžiui, darbo rinkos poslinkiai (dalis piniginės socialinės paramos potencialių gavėjų pasinaudojo darbo rinkos pasiūla įsidarbinant), taip pat besitęsiančios emigracijos įtaka bei klimatinės sąlygos, t. y. šildymo sezono metu reikėjo mažesnių piniginių lėšų sąnaudų išlaidoms kompensacijoms už būsto šildymą padengti. Pernai paramą gavo beveik visi, kurie dėl jos kreipėsi, išskyrus atvejus, kai besikreipiantieji neatitiko nei bendrųjų teisės aktų reikalavimų, nei išimtinių.

Pernai socialinei paramai skirtos ir nepanaudotos lėšos, vadovaujantis teisės aktais, kaip ir kitos nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, šiais metais naudojamos savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, buvusiems 2018 m. gruodžio 31 d., padengti.

Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų)

Kauno m. 4,348 (52,5 proc.)

Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.)

Alytaus r. 0,533 (31,9 proc.)

Kelmės r. 0,623 (29,4 proc.)

Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.)

Šalčininkų r. 0,436 (20,4 proc.)

Panevėžio r. 0,323 (15,5 proc.)

Vilniaus m. 2,106 (15,4 proc.)

Joniškio r. 0,132 (10,9 proc.)

Zarasų r. 0,1 (10,8 proc.)

Vilkaviškio r. 0,119 (6 proc.)

Kaišiadorių r. 0,041 (2,9 proc.)

Utenos rajonas – 25,2 tūkst. Eur (1,8 proc.)

Vilniaus rajonas – 37,8 tūkst. Eur (0,9 proc.)

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Romų integracijos plane numatytos lėšos tebuvo popierinės, Kultūros ministerijai jos nebuvo skirtos, teigia ministerijos atstovai, atsakydami į Valstybės kontrolės pastabas.

Ministerija taip pat atremia auditorių priekaištus dėl Kultūros tarybos nepaskirstytų 4,55 mln. litų (1,3 mln. eurų). Kaip BNS sakė kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė, Tarybos nuostatai neleidžia perkelti vienos programos lėšų kitai, todėl dalis pinigų liko nepanaudota.

„Dėl neskirtų lėšų romų integracijai kaltinti ministerijos nereikėtų, naujai atėjęs ministras rado Romų integracijos programą, kuriai lėšos buvo numatytos tik popieriuje ir planuose. Ministerijai tokios lėšos nebuvo skirtos, tad kiek galėjome, šią problemą sprendėme informuodami visas atsakingas institucijas dėl lėšų stygiaus“, - teigė patarėja.

Pasak jos, planuota, kad romų integracijai pinigai bus skirti iš Europos socialinio fondo, bet paaiškėjo, kad Kultūros ministerija į jį pretenduoti negali.

Ketvirtadienį Valstybės kontrolė paskelbė, kad 2,24 mln. litų (650 tūkst. eurų) liko nepanaudoti pagal Kultūros ministerijos koordinuotą Romų integracijos 2012–2014 metų planą. Iš viso jo priemonėms įgyvendinti planuota skirti 5,45 mln. litų (1,58 mln. eurų), tačiau per trejus metus panaudota 59 proc. planuotų išlaidų. Todėl, pasak Valstybės kontrolės ataskaitos, nebuvo įgyvendinta dalis priemonių siekiant gerinti romų socialinę padėtį ir užtikrinti jų integraciją į visuomenę.

Valstybės auditoriai priekaištų turėjo ir dėl neperskirstytų 4,55 mln. litų (1,3 mln. eurų) iš Kultūros rėmimo fondo lėšų, nors apie 8 proc. ekspertų teigiamai įvertintų projektų tarybos sprendimu buvo nefinansuoti dėl lėšų stygiaus.

„Tokiu būdu aktualūs kultūros ir meno sričių projektai prarado galimybę būti finansuojami“, - tvirtina auditoriai.

Kultūros ministerijos teigimu, perskirstyti lėšas galima tik tarp tos pačios programos projektų. Perkelti pinigų iš vienos programos į kitą, pagal nuostatus Kultūros taryba negali.

„Pavyzdžiui, buvo paleista nauja programa, susijusi su vaikų edukacija, jai skirto krepšelio negalima atiduoti kitai programai. Taryba, kaip administruojanti lėšas institucija, pasitelkusi ekspertus turėjo įvertinti pateiktas paraiškas. Jeigu, pavyzdžiui, nebuvo gerų paraiškų, lėšos vaikų edukacijai nukeliamos kitiems metams, t.y. taryba neprivalo išleisti pinigų, jeigu nėra gerų projektų. O tie projektai, kurie minimi, kad buvo teigiamai įvertinti ekspertų, negavo finansavimo - jie buvo populiariausiose programose, į kurias taryba gavo daugiausia paraiškų“, - teigė D.Vencevičienė.

Ji pabrėžė, kad nepanaudotos fondo lėšos metų pabaigoje negrąžinos į biudžetą, jos kaupiasi, ir gali būti skirtos kitų metų projektams.

Atsakydama į pastabas dėl to, kad pernai Kultūros rėmimo fondo lėšomis už 250,4 tūkst. litų (72,5 tūkst. eurų) finansuoti 34 su kultūra ir menu nesusiję, išimtinai techninio pobūdžio projektai, ministro patarėja tvirtino, kad šie pinigai daugiausia teko įrengti gaisro signalizaciją medinėse bažnyčiose.

„Matome kaip viena po kitos dega gražiausios Lietuvos medinukės bažnyčios. To leisti negalime, net jei mums nėra skiriamos reikalingos lėšos medinukių apsaugai įdiegti. Kol Kultūros ministerija minėtoms veikloms vykdyti disponuos tik Kultūros rėmimo fondo lėšomis, tol šią veiklą vykdys Lietuvos kultūros taryba Kultūros rėmimo fondo lėšomis. Alternatyva - dėl lėšų stokos nevykdyti minėtų veiklų Kultūros ministerijai nėra priimtina“, - tvirtino D.Vencevičienė.

Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Valstybės kontrole, šių metų birželį buvo sukurta darbo grupė, kuri pakeis Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros rėmimo fondo įstatymus, siekiant sudaryti galimybę dalį Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudoti valstybės planavimo būdu.

Pasak ministro, šiais metais pateiktas Valstybės kontrolės vertinimas – vienas geriausių Kultūros ministerijos istorijoje pastarąjį dešimtmetį.