„Esame pasipiktinę Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtimi [...] Rusija turi leisti atlikti nepriklausomą ir skaidrų tarptautinį tyrimą dėl jo staigios mirties aplinkybių“, – bendrame pareiškime 43 šalių vardu JT Žmogaus teisių tarybai sakė Europos Sąjungos ambasadorė Lotte Knudsen (Lotė Knudsen).

47 metų A. Navalnas mirė vasario 16 dieną vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Jo šeima ir šalininkai apkaltino Kremlių įsakius jį nužudyti, o Vakarų šalių lyderiai pareiškė, kad V. Putinas yra atsakingas už Rusijos opozicijos lyderio mirtį.

„Mes visiškai nepriimame tokių reikalavimų“, – pasak Rusijos naujienų agentūrų, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Rusija tai vertina kaip kišimąsi į savo vidaus reikalus.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino atlikti nepriklausomą tarptautinį A. Navalno mirties tyrimą.

Tačiau A. Navalno atstovė spaudai teigė, kad yra mažai vilties, jog Rusija artimiausiu metu išduos kūną jo žmonai ar motinai.

D. Peskovas taip pat atmetė kaip „nepagrįstus ir pasipiktinimą keliančius“ A. Navalno našlės Julijos Navalnajos kaltinimus, kad V. Putinas nužudė jos vyrą.

Pirmadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje 47 metų J. Navalnaja apkaltino V. Putiną dėl A. Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato ir paskelbė, kad tęs vyro kovą su Rusijos prezidento sistema.

D. Peskovas sakė, kad nei jis, nei V. Putinas vaizdo įrašo nežiūrėjo. Jis tik pareiškė, kad susilaiko nuo komentarų atsižvelgdamas į tai, kad „Julija Navalnaja ką tik tapo našle“.

Tuo pat metu Kremliaus atstovas spaudai gynė brutalius saugumo pajėgų veiksmus prieš rusus, kurie daugelyje šalies miestų padėjo gėlių ir uždegė žvakutes mirusiam V. Putino oponentui atminti. Uniformuoti pareigūnai savo užduotį atliko pagal įstatymus, sakė D. Peskovas.

Pastarosiomis dienomis šimtai žmonių buvo sulaikyti už viešą mirusio opozicionieriaus atminimo pagerbimą. Teismai supaprastinta tvarka skyrė areštus arba baudas. Nepaisant to, daugelis rusų ir toliau viešai reiškė savo sielvartą.

A. Navalno komanda kritikavo faktą, kad Rusijoje žmonės dabar sulaikomi net už gėlių padėjimą.

„Tai teisės aktų nustatyta tvarka yra tokia, kad tokio žanro šiaip nenumato Diplomatinės tarnybos įstatymas – kažkokio nepriklausomo tyrimo, – žurnalistams antradienį sakė premjerė. – Visi tyrimai ir visi vertinimai konkrečių problemų ir konkrečių situacijų yra aprašyti Diplomatinės tarnybos statute ir, tiesą sakant, nei pati iniciatyva aišku kokiu pagrindu atsirado, kodėl tokį pasiūlymą reikėjo iš viso pateikti.“

Taip ji kalbėjo po to, kai prezidento patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau antradienį pareiškė, jog dėl E. Bajarūno likimo Gitanas Nausėda galėtų spręsti tik gavęs išvadą „nepriklausomo tyrimo, kuris būtų atliktas pagal visas institucines tvarkas“.

I. Šimonytė savo ruožtu teigė, jog Prezidentūros atstovų komentarai „buvo labai nekorektiški“, nes Vyriausybei tiesiog buvo persiųstas E. Bajarūno prašymas pradėti minėtą tyrimą.

„Prezidentūra persiuntė tą laišką tiesiog taip, kaip biurokratijoje pasitaiko, kai nenori laikyti ant savo stalo, tai tiesiog persiunti ant kito stalo. Tai va taip persiuntė, aš tą esu jau komentavusi viešai, kad tiesiog nėra tokio žanro ir tokio žanro nebus“, – kalbėjo ji.

E. Bajarūnas sulaukė ambasados Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, darbo sąlygų. Skundų tyrimą atlikusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.

Spalio viduryje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sustabdė ambasadoriaus funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Prezidentas šį sprendimą pavadino „pusiniu“ ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo.

Pats E. Bajarūnas paprašė nepriklausomo tyrimo, jis tvirtina patiriantis URM psichologinį smurtą, nes nutekinant informaciją dėl jam mestų kaltinimų kenkiama jo reputacijai.

„Prezidentas tikrai laukia nepriklausomo tyrimo, kuris būtų atliktas pagal visas institucines tvarkas. Jei žmogus yra kaltinamas kažkuo, tai tas kažkas turi būti ištirta, įrodyta ir pateikta išvada. Prezidentas gavęs tokią išvadą galėtų spręsti dėl Bajarūno likimo, dabar tiesiog nėra medžiagos, kuri leistų prezidentui vienaip ar kitaip apsispręsti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

E. Bajarūnas sulaukė ambasados Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, darbo sąlygų. Skundų tyrimą atlikusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.

Spalio viduryje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sustabdė ambasadoriaus funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Prezidentas šį sprendimą pavadino „pusiniu“ ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo.

Pats E. Bajarūnas paprašė nepriklausomo tyrimo, jis tvirtina patiriantis URM psichologinį smurtą, nes nutekinant informaciją dėl jam mestų kaltinimų kenkiama jo reputacijai.

Savo ruožtu konservatorius Matas Maldeikis paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti prezidento ir ambasadoriaus bei jų sutuoktinių apsilankymą operoje Londone. VTEK pranešė dar sieksianti surinkti papildomos medžiagos spręsdama, ar pradėti tyrimą.

A. Skaisgirytė sako, kad VTEK tyrimo „objektas yra kitas, nei Bajarūno veiklos objektas“, nes ambasadorius kaltinamas mobingu.

„Šiuo atveju, neturime juodu ant balto instituciškai patvirtintų įrodymų, ir kol tas tyrimas kaip priklauso nebus atliktas, tol nematyčiau, kad šita byla pasistumtų į priekį (...). Jei žmogų galima nuteisti linčo teismu nieko neįrodant instituciškai, tai yra blogas precedentas ateičiai“, – sakė ji.

Kaip anksčiau skelbė „Delfi“, tyrimas taip pat pradėtas ir dėl Lietuvos atstovo NATO Deivido Matulionio, jis esą galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla susilpninti Lietuvos derybines pozicijas derybose dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dokumentų.

A. Skaisgirytė sako, kad dėl D. Matulionio tyrimas atliekamas, tyrimo komisija apklausė ir patį ambasadorių, o skirtinga ministerijos elgsena dėl diplomatų, anot jos, rodo dvigubus standartus.

„Skirtingai nuo Bajarūno atvejo, ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio atveju tokia tyrimo komisija buvo sukurta, vadinasi, galima tą padaryti. Ji apklausė ne tik kitus darbuotojus, ji apklausė ir patį ambasadorių – čia skirtumas nuo elgesio su Bajarūnu, jo nuomonės kol kas neklausė niekas (...). Dvigubi standartai niekada nėra geras būdas spręsti konfliktus“, – sakė ji.

Dėl to jis kreipėsi į Vyriausybę, Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijas.

„Šioje jautrioje ir subtilioje situacijoje esu priverstas kreiptis į jus su šiuo raštu, kadangi pastarųjų dienų įvykiai ir sąmoningas situacijos eskalavimas viešai grubiai pažeidžia ne tik mano asmeninius, tačiau ir Lietuvos interesus“, – teigiama diplomato rašte, kurį matė BNS.

Jis prašo inicijuoti ir atlikti tyrimą dėl galimo psichologinio smurto ambasadoje pagal pateiktus darbuotojų skundus bei kitus pranešimus, jeigu tokių yra, ir dėl galimo psichologinio smurto bei reputacijos menkinimo jo paties atžvilgiu.

E. Bajarūno teigimu, tai turėtų padaryti nepriklausomas ekspertas arba ekspertai.

Anot jo, taip pat turėtų būti išsiaiškinta, „kokiu būdu žiniasklaida gavo konfidencialią URM ir kitų pareigūnų informaciją, kuri yra sistemiškai viešinama viešojoje erdvėje ir kuri buvo žinoma tik URM“.

Diplomatas pažymi nesąs informuotas apie kokius nors atliktus tyrimus, susijusius su jo elgesiu.

Su prašymu įvertinti ambasadoriaus pateiktus faktus į Vyriausybę kreipėsi ir Prezidentūra.

„Prezidentūra, susipažinusi su spalio 13 dienos Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje raštu „Pranešimas apie vykdomą psichologinį smurtą, reputacijos menkinimą ir prašymas atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą“, paprašė Vyriausybę įvertinti rašte pateiktas aplinkybes, keliamus klausimus ir galimybę atlikti nepriklausomą tyrimą“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

E. Bajarūnas sulaukė ambasados Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, darbo sąlygų.

Skundų tyrimą atlikusi URM Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.

Kaip pranešė naujienų portalas „Delfi“, Generalinės inspekcijos teigimu, E. Bajarūnui trūksta vadovui reikalingos kompetencijos, jis piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ir netinkamai bendrauja su ambasados darbuotojais, esą daugelis patyrė viešo įžeidinėjimo, patyčių, žeminančios kritikos, žodinės agresijos apraiškų. Darbuotojai nurodė, kad ambasadorius nesugeba savo privačių interesų atriboti nuo viešųjų, galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi.

Pats diplomatas anksčiau teigė tapęs politinės kovos įrankiu, tačiau neįvardijo, tarp ko ši kova vyksta.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį žurnalistams sakė, kad sprendimą dėl E. Bajarūno ateities priims susitikęs su darbuotojų atstovais.

Prezidentas Gitanas Nausėda, anksčiau susitikęs su E. Bajarūnu, paprašė jo grįžti į Londoną ir tęsti darbą.

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad dėl konflikto su darbuotojais ambasados darbas Londone paralyžiuotas, dėl to ambasadorius turi būti atšauktas iš pareigų.

Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

Daugiau kaip 100 šalių vardu Europos Sąjungos (ES) pateiktoje rezoliucijoje, kuriai pritarė visos PSO valstybės narės, raginama atlikti nešališką, nepriklausomą ir išsamų tarptautinio atsako į pandemiją vertinimą. Rezoliucijoje nurodoma, kad taip pat turi būti atliktas tyrimas dėl pačios PSO vaidmens ir veiksmų.

JAV ypač kritiškai vertina PSO atsaką į naujojo koronaviruso protrūkį ir pavadino organizaciją Kinijos marionete, pagrasindamos visam laikui įšaldyti savo finansavimą organizacijai. JAV prezidentas taip pat kaltina Kiniją bandžius nuslėpti pirminį koronaviruso protrūkį.

Kritikų teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas tokiais pareiškimais bando nukreipti dėmesį ir kitiems suversti kaltę dėl savo paties atsako į koronaviruso pandemiją JAV, kur fiksuojami didžiausi koronaviruso infekcijos atvejų ir mirčių nuo infekcijos skaičiai pasaulyje.

PSO taip pat sulaukė kritikos, kad pernelyg ilgai delsė paskelbti tarptautinio masto visuomenės sveikatos nepaprastąją padėtį.

Vašingtonas ir kelios jo sąjungininkės kaltina Kiniją tinkamai nesureagavus į šios užkrečiamos ligos keliamą grėsmę pirmosiomis savaitėmis po to, kai praėjusių metų pabaigoje buvo nustatyti pirmieji infekcijos atvejai centriniame Uhano mieste.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) taip pat apkarpė finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), nes ji, esą nesuvaldė šios krizės ir slėpė tikrąjį šio naujojo koronaviruso pavojų, kol infekcija pasklido po pasaulį ir nusinešė daugiau nei 165 tūkst. žmonių gyvybių.

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Geng Shuangas (Geng Šuangas) pareiškė, kad tokie kaltinimai rodo nepagarbą „milžiniškoms Kinijos liaudies pastangoms ir pasiaukojimui“ kovojant su šiuo užkratu.

„Bet kokios abejonės dėl Kinijos skaidrumo (informuojant) apie prevenciją ir epideminės situacijos kontrolę neatitinka tikrovės“, – sakė Geng Shuangas per spaudos konferenciją.

Taip jis atsakė į klausimą apie Australijos užsienio reikalų ministrės Marise Payne (Maris Pein) pareiškimą, kad jos šalis „reikalaus“ nepriklausomo tyrimo dėl Pekino ir PSO atsako į koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją.

Iš pradžių Uhano pareigūnai bandė nuslėpti ligos protrūkį ir baudė gydytojus, paskelbusius apie naujosios infekcijos pavojų internete gruodžio mėnesį.

Klausimų taip pat kelia infekcijos COVID-19 atvejų registravimas Kinijoje, nes per patį epidemijos protrūkį šalis ne kartą keitė atvejų skaičiavimo sistemą.

Kinijos mokslininkai atmeta sąmokslo teoriją, kad virusas galėjo pasklisti iš Uhano virusologijos instituto laboratorijos, kurioje tiriami pavojingi virusai. Šiai teorijai pritaria ir kai kurie JAV vyriausybės pareigūnai.

D. Trumpas leido suprasti, kad Kinija galėjo būti „sąmoningai atsakinga“ už infekcijos išplitimą ir todėl gali sulaukti pasekmių.

Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne (Maris Pein) pareiškė, kad jos šalis „reikalaus“ apžvalgos, kurioje, be kita ko, būtų tyrimas dėl Kinijos pirmojo atsako į koronaviruso protrūkį Uhane, kur jis atsirado praėjusių metų pabaigoje.

„Turime žinoti informaciją, kurią nepriklausoma apžvalga nustatytų mums apie viruso genezę, apie kovos su juo būdus [ir] tai, kaip atvirai buvo dalijamasi informacija“, – sakė ji visuomeniniam transliuotojui ABC.

M. Payne sakė, kad Australija taip pat turi panašų būgštavimų kaip ir JAV, kurių prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau šią savaitę apkaltino PSO „netinkamu krizės valdymu“ ir protrūkio Kinijoje rimtumo dangstymu prieš virusui išplintant.

D. Trumpas taip pat paskelbė, kad Vašingtonas įšaldo finansavimą šiai Jungtinių Tautų organizacijai, kuriai JAV pernai skyrė 400 mln. dolerių (367,8 mln. eurų).

„Nesu tikra, kad gali turėti sveikatos organizaciją, atsakingą už didelės dalies tarptautinės komunikacijos medžiagos skleidimą ir didžiąją dalį ankstyvojo dalyvavimo ir tyrimo darbų, taip pat ir apžvalgos mechanizmą“, – teigė M. Payne.

Ji sakė mananti, kad pandemijos pasekmės „tam tikru būdu“ pakeis Australijos ir Kinijos santykius, ir teigė, kad jos susirūpinimas dėl Pekino skaidrumo dabar yra „labai aukštas“.

Australų sveikatos ministras Gregas Huntas (Gregas Hantas) palaikė raginimą parengti nepriklausomą apžvalgą ir sakė, kad Australijai pasisekė apriboti viruso plitimą iš dalies nepaisant PSO patarimų.

Australija, kurioje užregistruota 6 600 koronaviruso atvejų ir 70 mirčių, susijusių su COVID-19, buvo viena iš pirmųjų šalių, uždraudusių keliones iš Kinijos.

„Pagal pasaulinius standartus Australijai pavyko pasiekti labai svarbų ir sėkmingą... rezultatą, tačiau mes tai padarėme laikydamiesi kurso, kurį nustatė mūsų medicinos ekspertai čia, Australijoje“, – teigė G. Huntas.

„Žinome, kad iš kai kurių pareigūnų ir PSO Ženevoje būta labai daug kritikos, kai vasario 1 dieną paskelbėme [kelionių iš] Kinijos draudimą“, – pridūrė jis.

G. Huntas teigė, kad nors PSO „gerai padirbėjo“ kovodama su tokiomis ligomis kaip poliomielitas, tymai ir maliarija, jos atsakas į koronavirusą „nepadėjo pasauliui“.

„Mums sekėsi gerai, nes mes patys priėmėme sprendimus kaip šalis“, – pridūrė jis.

Pastarosiomis savaitėmis Australijoje naujų COVID-19 atvejų skaičiaus augimas pastebimai sulėtėjo, todėl sveikatos priežiūros institucijos paskelbė, kad šalis „išlygino kreivę“.

Numatoma, kad griežti judėjimo ir susibūrimų apribojimai išliks bent jau kitą mėnesį, pareigūnams bandant kontroliuoti viruso plitimą.

Premjeras Josephas Muscatas (Džozefas Muskatas) paskyrė atsistatydinusį teisėją vadovauti tyrimui dėl incidento, per kurį buvo susprogdintas žurnalistės ir tinklaraštininkės D. C. Galizios automobilis. Nužudytosios artimieji ir rėmėjai ne kartą prašė atlikti nepriklausomą tyrimą.

Premjero J. Muscato biuras teigė sutikęs pradėti tyrimą tik įsitikinęs, kad tai nepakenks baudžiamajam žmogžudystės tyrimo procesui.

Šiuo metu teismo laukia trys įtariamieji, tačiau žurnalistės nužudymo organizatoriai nenustatyti.

Tyrimui, kuris turi būti baigtas per devynis mėnesius, vadovaus atsistatydinęs teisėjas Michaelas Mallia (Maiklas Malia), bendradarbiaudamas su teisės specialistu Ianu Refalo (Ijanu Refalu) ir teismo medicinos ekspertu Anthony Abela Medici (Entoniu Abela Medičiu).

Birželio mėnesį Europos Taryba vyriausybei suteikė tris mėnesius pradėti viešą tyrimą, kurio nuo pat pradžių reikalavo visuomenė ir nužudytosios šeima.

Europos Taryba birželį Valetai skyrė trijų mėnesių terminą tokiam tyrimui pradėti. Maltos vyriausybė nurodė vedusi derybas su šia organizacija, kaip toks tyrimas galėtų būti vykdomas nepakenkiant baudžiamiesiems procesams.