„Gal problema yra tik ta, kad jie visą laiką turi naudoti ekranus. Pliusas, kad jiems nereikia nešiotis vadovėlių, minusas, kad gal per daug laiko prie ekrano“, – svarstė istorijos ir geografijos mokytoja Rasa Kaušakienė.
Mokytojai baiminasi, kad, dirbant be vadovėlių ir ieškant alternatyvų, nukentės mokinių rezultatai, atsiras spragų.
„Septintokams visiškai nėra parašyto vadovėlio, jo kol kas ir nerašo niekas, jie kitais metais bus aštuntokai, aštuntokams taip pat niekas vadovėlių nerašo. Šita laida vaikų yra kaip ir pasmerkta mokytis be knygų“, – teigė matematikos mokytoja Aldona Gelažauskienė.
Tiesa, trūksta ne tik matematikos, bet ir istorijos, geografijos ir fizikos vadovėlių. Vieni laukia antrųjų dalių, kiti vadovėlių neturi išvis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kai kurie istorijos mokytojai kooperuojasi kartu, dalijasi daugiau užduotimis, šaltiniais ir t. t. Yra to bendro darbo, bet, žinote, tai gana apsunkina mokytojo kasdienybę, ritmą“, – pasakojo istorijos mokytojas Tomas Vaitkūnas.
„Mokytojai jau kalba, klausia: direktoriau, kada bus? Kol kas nėra patvirtinta, nėra akredituota, tai laukiame. Vaikai telefonuose žiūri, kai kurie per kompiuterius mokosi, yra ir pliusų, ir minusų visame tame, bet vadovėlių kol kas dar vis trūksta“, – aiškino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad vadovėlių autoriai ruoštis pradėjo iš anksto, tačiau suspėti su atsinaujinusiomis programomis vis dar nepavyksta. „Pajėgumai yra atnaujinti ir iš naujo išleisti maždaug apie 60–70 vadovėlių kasmet, tai ši tendencija yra ir su šituo atnaujintu ugdymo ciklu. Praėjusiais metais leidėjai išleido 59 naujus vadovėlius, šiais metais planuoja apie 69–70 naujų vadovėlių“, – skaičiavo ŠMM Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Iššūkių kyla ir gimnazistams. Kitą savaitę vienuoliktokams prasidės tarpiniai patikrinimai, sudarysiantys 40 proc. brandos egzamino rezultato, tačiau, pavyzdžiui, matematikos vadovėlių laukiama iki šiol.
Šita laida vaikų yra kaip ir pasmerkta mokytis be knygų.
Pasak pedagogų, vadovautis ministerijos pasiūlymu naudoti senus vadovėlius nepavyksta. „Vienuoliktokams mes davę senus vienuoliktokų vadovėlius, nes dvyliktokų vadovėliai yra pas dvyliktokus. Tai vėlgi tik va taip, padalijant klasei po vadovėlį, fotografuojant ir siunčiant užduotis, tik šitaip dirbame. Vaikams irgi sudėtinga“, – pasakojo mokytoja A. Gelažauskienė.
Pedagogai tikina, kad vadovėlių pirmiausia reikia ne mokytojams, bet mokiniams, mat ir alternatyvų kartais nepakanka. „Mokiniai, būna, praleidžia pamokas, nes serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Jie gali atsiversti vadovėli, peržiūrėti bent jau tas bazines temas, nes kartais mokytojų dėstyta tema būna skaidrėse arba straipsnis ir ten nėra aiškinamosios medžiagos“, – pasakojo Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. „Vadovėlis palengvintų darbą ne mokytojui, o moksleiviui. Moksleivis turėtų iš ko mokytis, iš ko pasiimti informacijos, galų gale, papildomai paskaityti“, – antrino ir istorijos mokytojas T. Vaitkūnas.
Pasak ŠMM, kada vadovėliai pasieks mokyklas, kol kas neaišku. Šiuo metu problema sprendžiama su vadovėlių rengėjais. „Jie pateiks vadovėlių projektus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Ši organizacija taip pat įsipareigojo, kad vertinimas truks maksimaliai trumpai, t. y. jie skaičiuoja, kad, pasitelkę papildomų ekspertų, per tris keturias savaites galėtų atiduoti suredaguotus vadovėlius, kad tie visi procesai nebestrigtų“, – aiškino J. Navickaitė.
Mokykloms dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas ŠMM rugsėjį papildomai skyrė daugiau kaip 7 mln. eurų.
