Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas organizavo darbuotojų vykimą į Švediją atlikti įvairių statybos darbų ir už šią veiklą per 2019–2021 metus galėjo gauti beveik 2,8 mln. eurų pajamų.

Įtariama, kad asmuo galėjo siekti išvengti privalomo sumokėti pelno mokesčio, kuris siekė daugiau nei 153 tūkst. eurų, ir neteikė privalomų pelno mokesčio deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad įmonės vadovas, būdamas atsakingas už savo įmonės finansinės apskaitos tvarkymą ir apskaitos registrų išsaugojimą, įtariama, visus finansinės apskaitos dokumentus paslėpė, kad pareigūnai negalėtų išsiaiškinti trejų metų laikotarpio tikrųjų įmonės pajamų, turto, vykdytų ūkinių operacijų, įsigijimų ir pan.

Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą asmeniui gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Šį ikiteisminį tyrimą dėk galimų nusikaltimų organizavo Kauno apygardos prokuratūra, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, pernai pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, reklamos įmonės vadovas 2019-2020 metais galimai įtraukė trylika tikrovės  neatitinkančių, kitos įmonės vardu išrašytų prekių įsigijimo sąskaitų faktūrų į savo vadovaujamos įmonės finansinę apskaitą. Tokiu būdu galėjo būti klaidingai apskaičiuota ir deklaruota privaloma sumokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma, siekianti beveik 81 tūkst. eurų, kurios reklamos įmonės vadovas į valstybės biudžetą nesumokėjo.

Taip pat įtariama, kad reklamos įmonės vadovas, galimai siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, į mėnesio pajamų mokesčio deklaracijas ir įmonės finansinę apskaitą neįtraukė sau išmokėtų lėšų, kurių bendra suma siekia per 111 tūkst. eurų.

Šie galimai neteisingi duomenys buvo perduoti nieko apie galimą nusikalstamą veiką nežinojusiai įmonės buhalterei, kuri duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Pasak FNTT, tokiu būdu į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta beveik 81 tūkst. eurų PVM ir beveik 17 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčių.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui. Civilinį ieškinį šioje byloje pateikė Kauno apskrities VMI, ieškinio suma – beveik 10 tūkst. eurų.

Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kurių suma viršija 900 MGL, galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaip ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kauno mieste registruotos įmonės trys darbuotojai įtariami didelės vertės sukčiavimu ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja Kauno apygardos prokuratūra, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant, kad bendrovė savo internetiniame puslapyje galimai vykdo nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir šioms cigaretėms reikalingu skysčiu, nors tai daryti draudžia Lietuvos teisės aktai.

Turimais duomenimis, ankstesnis tos pačios bendrovės internetinis puslapis, per kurį vykdyta draudžiama nuotolinė prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir skysčiu, teismo sprendimu jau buvo blokuotas, tačiau bendrovė sukūrė kitą interneto puslapį ir toliau vykdė neleistiną prekybą.

Pasak FNTT, bendrovę valdę asmenys, įtariama, per 2021–2023 metus, apeidami draudimą internetu prekiauti akcizais apmokestintomis prekėmis – elektroninėmis cigaretėmis ir joms skirtu skysčiu, ir siekdami nuslėpti tokią veiklą, įmonės finansinėje apskaitoje nurodė, kad tariamai elektronines cigaretes ir skystį pardavė Europos Sąjungoje registruotai bendrovei.

Šių galimai fiktyvių sandorių pagrindu asmenys, įtariama, neteisėtai įgijo teisę į daugiau nei 800 tūkst. eurų akcizo mokesčio susigrąžinimą. Dėl šių galimai fiktyvių sandorių taip pat galėjo būti neteisingai pritaikytas 0 proc. PVM tarifas ir į valstybės biudžetą nesumokėta per 800 tūkst. eurų PVM.

Siekdami surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, FNTT pareigūnai Kauno mieste ir rajone atliko kratas įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose, laive. Per kratas vieno iš įtariamųjų namuose aptikta įspūdinga grynųjų pinigų suma – daugiau nei 900 tūkst. eurų.

Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vingaudas Rinkevičius, tęsiamas.

Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, taip pat už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL, Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pateikė daugiau nei 339 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl galimai nesumokėtų mokesčių, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, penki vienos šeimos nariai, valdydami ūkius bei su jais susijusias bendroves ir kooperatyvus, dvi vienos bendrovės buhalterės ir kitos uždarosios akcinės bendrovės akcininkas bei faktinis vadovas kelerius metus galimai apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą ir teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą.

Įtariama, kad kaltinamieji, imituodami sandorius, klastojo PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, siekdami sumažinti į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius.

Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje yra iš viso pateikusi 339 tūkst. 308 eurus siekiančius civilinius ieškinius penkiems ūkiams, penkioms bendrovėms ir dviem kooperatyvams.

Baudžiamasis kodeksas už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir neteisingai pateiktus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Kasmet vis daugiau užsieniečių, kurie dirba Lietuvoje pavežėjais, nedeklaruoja savo pajamų. Vairuotojų atstovai sako, kad tokios tendencijos labai piktina.

„Be abejo, tai vertiname neigiamai, nes atsiranda nelygios konkurencinės sąlygos. Tie, kurie moka mokesčius, jie lieka lyg kvailio vietoje uždirbdami mažiau“, – akcentavo kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas.

Iki gegužės deklaruoti pajamas privalėjo ne tik lietuviai, bet ir visi Lietuvoje dirbantys užsieniečiai. Visgi kasmet vis daugiau su individualios veiklos pažyma pavežėjais dirbančių svetimšalių pajamų nedeklaruoja. 2020 metais tokių buvo 48. 2021 metais – 88. O už praėjusius metus jau skaičiuojama šimtais.

„Iš 1600 su trupučiu gyventojų yra vis dar virš 600 užsienio gyventojų, kurie yra nepateikę pajamų deklaracijų“, – teigė valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Martynas Andrijaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pavežėjimo platformų vadovai aiškina, kad jų kaltės nėra.

„Jau nuo 2020 metų pagal Kelių transporto kodeksą visos pavežėjimo įmonės kiekvieną mėnesį teikia absoliučiai visų pavežėjų vairuotojų pajamas“, – sako „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.

Užsieniečiai pavežėjai už praėjusius metus nedeklaravo beveik 8 milijonų eurų pajamų. Iš jų vien mokesčių inspekcija turėtų gauti pusę milijono eurų.

„Preliminariai tai yra apie 400 tūkstančių eurų pajamų mokesčių suma, kuri yra galimai nedeklaruota, nesumokėta“, – sako M.  Andrijaitis.

Dirbantys su individualios veiklos pažyma mokesčius turėtų mokėti ir „Sodrai“.

„„Sodra“ skaičiuoja savarankiškai dirbančių žmonių įmokas tik po to, kai jie deklaruoja pajamas. Šiuo atveju žmonės nedeklaravo, neparodė savo pajamų ir tos įmokos nėra skaičiuojamos, tiesiog ta prievolė dar nėra uždėta“, – akcentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

„Tokie asmenys, kurie nepasiryžę prisitaikyti prie čia esančios sistemos, nepasiryžę mokėti mokesčių, jau automatiškai dažniausiai teikia ir blogesnės kokybės paslaugą. Jie nebus pasiryžę išmokti net elementarių lietuviškų žodžių, pasisveikinimo – neprisitaikys prie kultūros“, – sako kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas.

Viešojoje erdvėje buvo pasklidusi informacija, kad kartais dalis pavežėjų savo programėlės neišjungia ištisomis paromis. Taip jie esą dirba pasikeisdami arba tiesiog nesiilsėdami.

Tie, kurie moka mokesčius, jie lieka lyg kvailio vietoje uždirbdami mažiau.

„Jeigu pastebimos kažkokios anomalijos, kad viena paskyra yra labai ilgai prisijungusi, tada darome intervenciją, susisiekiama su žmogumi“ , – aiškino „Bolt“ vadovas.

Pernai pavežėjais Lietuvoje dirbo daugiau nei 14 tūkst. gyventojų. Iš jų 1,6 tūkst. – užsieniečių. Dauguma sostinėje.

„Vilniuje didžiausias kiekis pavežėjais dirbančių užsieniečių. Jie sudaro 30-40 proc. Pats absoliutus skaičius yra mažesnis, bet tie žmonės atvyksta dirbti ir dirba pilnas valandas, kai, tarkim, vietiniai vairuotojai dirba trumpiau“, – aiškino A. Pacevičius.

„Lietuvių registruotų yra daugiau, bet užsieniečiai dirba daug daugiau valandų“, – sakė ir D. Rudokas.

Mokesčių inspekcija tikina, kad dauguma užsieniečių sulaukia raginimų ir priminimų, o galų gale pajamas deklaruoja ir mokesčius sumoka. To nepadariusiems, skiriamos baudos.

Bylos duomenimis, atvėsintos vištienos prekyba užsiimančios įmonės vadovas, veikdamas su ten pat dirbančia buhaltere, siekė išvengti mokesčių, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikė apgaulingus duomenis apie vadovaujamos įmonės pajamas, pelną bei turtą.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, nustatyta, kad nuo 2014 iki 2017 metų jie iš viso nedeklaravo per 100 tūkst. eurų, kuriems turėjo būti pritaikytas pelno mokestis.

Nuo 2014 metų pradžios iki 2016 metų nuteistieji į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė paukštienos produkcijos pardavimų už daugiau nei 570 tūkst. eurų. Nagrinėjant bylą įrodyta, kad buhalterė, klastodama duomenis, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitose faktūrose nurodydavo mažesnį parduodamos produkcijos kiekį, nei įmonė realiai parduodavo.

Pasak pranešimo, taip pat abu nuteistieji sąmoningai apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Kauno apylinkės teismo sprendimu A. B. ir R. Ž. pripažinti kaltais dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo.

„Kontroliuojant viešojo maitinimo sektorių šalyje, įskaitant pajūrio kurortus, kitas poilsiautojų lankomas vietoves, šiemet sausį – liepą patikrinimų metu nustatyta apie 370 įvairių mokestinių pažeidimų. Jų metu nustatyta, kad įmonės į biudžetą nesumokėjo per 200 tūkst. eurų mokesčių“, – BNS sakė Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė Vida Okuličienė.

Anot jos, dažniausiai nustatomi pažeidimai susiję su pajamų neapskaitymu, kai neišduodamas fiskalinis apskaitos kvitas, kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje nustatomas laikomų pinigų neatitikimas, įprastai perteklius.

„Analizuojant pastarųjų metų pokyčius matome, kad pažeidimų, susijusių su pajamų neapskaitymu, skaičius šiemet sumažėjo 26 proc., tačiau išaugo atvejų, kai nustatyti oficialiai neįdarbinti darbuotojai, skaičius, – sakė V. Okuličienė. – Stebima ir tai, jog pažeidimų, kai neapkaitomos gautos pajamos, kur kas sparčiau mažėjo kurortinėse vietovėse, didmiesčiuose jų nustatoma daugiau.“

Be minėtų pažeidimų, VMI nustatė atvejus, kai gerokai skiriasi įmonių buhalteriniuose dokumentuose nurodyti ir faktiškai esantys patiekalų, gėrimų, kitų prekių antkainiai: kai kuriais atvejais faktinis nuo oficialiai nurodyto antkainio skyrėsi dvigubai ar kone trigubai.

Nustatoma ir atvejų, kai įmonės į buhalterinę apskaitą neįtraukia įsigytų produktų, kitų prekių. Visa tai sudaro prielaidas daliai pajamų neapskaityti.

Barselonos prokurorai taip pat pareikalaus beveik 24 mln. eurų baudos iš 45 metų dainos „Hips don’t Lie“ dainininkės, kurią jie kaltina nuo Ispanijos mokesčių inspekcijos nuslėpus 14,5 mln. eurų pajamų, uždirbtų nuo 2012 ir 2014 metų.

Daugiau nei 60 mln. albumų pardavusi Shakira trečiadienį atmetė susitarimą dėl ieškinio, per savo advokatus pareiškusi, kad yra „visiškai įsitikinusi savo nekaltumu“, ir nusprendė perduoti bylą teismui, būdama „tikra“, kad jos nekaltumas bus įrodytas. Oficialus kreipimasis į teismą dar nepaskelbtas, bylos nagrinėjimo data nenustatyta.

Shakiros, vienos žymiausių atlikėjų pasaulio muzikos pramonėje, teisininkai tvirtina, kad susitarimas vis dar įmanomas, kol neprasidėjo joks teismo procesas. Prokurorai teigia, kad Shakira persikėlė į Ispaniją 2011 m., kai tapo vieši jos santykiai su „FC Barcelona“ gynėju Gerardu Pique, tačiau iki 2015 m. išlaikė oficialią mokesčių rezidenciją Bahamuose. Birželį du vaikus turinti pora paskelbė apie išsiskyrimą.

Trečiadienį žvaigždė kritikavo prokuratūrą „visiškai pažeidžiant jos teises“ ir pasitelkiant „piktnaudžiavimo metodus“. Ji tvirtino, kad prokurorai „primygtinai reikalauja pinigų, uždirbtų per jos tarptautines gastroles ir laidoje „The Voice“, kurioje ji teisėjavo Jungtinėse Valstijose, kai „dar negyveno Ispanijoje“. Shakira dalyvavo dainavimo konkurse 2013–2014 metais. Jos advokatai sako, kad iki 2014 m. didžiąją dalį pinigų ji uždirbo iš tarptautinių gastrolių, tik 2015 m. persikėlė gyventi į Ispaniją ir įvykdė visus mokestinius įsipareigojimus. Ji tvirtina Ispanijos mokesčių inspekcijai sumokėjusi 17,2 mln. eurų ir „daug metų neturinti skolų iždui“.

Shakira buvo minima tarp kitų viešų asmenų, kai 2021 m. nutekinus finansinius dokumentus, žinomus kaip „Pandoros popieriai“, paaiškėjo, kad jų turtas susijęs su ofšorinėmis sąskaitomis.  Triskart „Grammy“ laureatės Shakiros, kurios muzikoje maišosi Lotynų Amerikos, arabų ir roko ritmai, dainos  „Hips don't Lie“, „Whenever, Wherever“ ir „Waka Waka“ – oficiali 2010 m. pasaulio futbolo čempionato daina, tapo pasauliniais hitais.

Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, Šiaulių mieste gyvenantis vyras buvo įkūręs ir faktiškai valdė dvi mažąsias bendrijas, kurių vardu VĮ „Regitra“ įregistruodavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotus automobilius ir kitas transporto priemones. Turimais duomenimis, apgadintas transporto priemones į Lietuvą importuodavo, remontuodavo ir pardavinėdavo kiti asmenys, o pardavimo sandoriai buvo įforminami kaltinamojo valdomų įmonių vardu. Įtariama, kad automobiliai ir motociklai buvo įsigyjami žemesnėmis nei rinkos kainomis, o juos sutvarkius ir paruošus naudoti – būdavo parduodami už rinkos kainą Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Manoma, kad įmonių vadovas, siekdamas išvengti mokesčių valstybei sumokėjimo, galėjo į įmonių buhalterinę apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras, kurias išrašė kito lietuvio, gyvenančio Turkijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje įkurtos dvi bendrovės. Sąskaitos faktūros galimai buvo suklastotos, nurodant melagingus duomenis apie pritaikytą maržą bei automobilio vertę.

Įtariama, kad per daugiau nei dvejus metus veikiant pagal tokią schemą dvi kaltinamos įmonės galėjo parduoti 472 automobilius už beveik 13 mln. eurų. Skaičiuojama, kad valstybei nebuvo sumokėta per 2 mln. eurų mokesčių.

Vykdant ikiteisminį tyrimą buvo laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia beveik 339 tūkst. eurų. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė D. Mikelėnienė surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Už stambaus masto sukčiavimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki trejų metų nelaisvės. Tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant, kad įmonė galimai vengia mokesčių valstybei bei gali būti apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Pareigūnai išsiaiškino, kad įmonės vadovas 2018–2020 metais pardavinėjamus vaisius įsigydavo Ispanijoje iš trijų Valensijoje įsikūrusių įmonių, tačiau, įtariama, įsigijimo dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui nepateikdavo. Per kiek daugiau nei dvejus metus iš viso galėjo būti įsigyta per 13,6 tūkst. kg įvairių vaisių ir kitos produkcijos.

Įsigytą produkciją – vaisius, riešutus, alyvuoges, įvairius konservus – įmonės vadovas parduodavo kitiems prekeiviams galimai be jokių apskaitos dokumentų. Įtariama, kad už parduotą produkciją galėjo būti gauta beveik 300 tūkst. eurų, kurie nebuvo apskaityti. Apskaitą tvarkęs asmuo pagal tikrovės neatitinkančius duomenis pateikė įmonės deklaracijas bei įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei PVM apmokestinamus sandorius. Taip valstybei nebuvo sumokėta beveik 52 tūkst. eurų PVM.

Įmonės vadovui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma kai viršija 750 MGL. Valstybinė mokesčių inspekcija buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl beveik 52 tūkst. eurų turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kaltinamasis ieškinį padengė bei atlygino žalą.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Astai Mickevičiūtei surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Šiaulių apygardos teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.