NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, šiuo metu bendras kraujo donorų aktyvumas visuose NKC padaliniuose yra padidėjęs, tačiau šalies gydymo įstaigose perpylimui naudojamų kraujo komponentų poreikis yra žymiai didesnis nei įprastai.

„Praėjusių metų pabaigoje džiaugėmės, jog kraujo donorų skaičius Lietuvoje didėja ir tai yra be galo gera naujiena. Noriu pasidžiaugti, kad šių metų pirmasis mėnuo taip pat geresnis nei pernai. Deja, matome, kad norint turėti pakankamą O ir A kraujo grupių atsargų rezervą, mums reikalingas dar didesnis šių kraujo grupių donorų susitelkimas“, – pranešime spaudai cituojamas D. Gutauskas.

Kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

NKC skaičiuoja, kad pernai kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Per iškilmingą renginį bus pagerbta apie 60 donorų iš Klaipėdos ir Klaipėdos regiono, daugiau nei 30 kartų neatlygintinai davusių kraujo.

Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, uostamiestyje pirmaisiais COVID-19 pandemijos metais šiek tiek sumažėjęs kraujo donorų skaičius pastaraisiais metais grįžta į įprastas vėžes. 2020 metais kraujo NKC Klaipėdos skyriuje dovanojo 13,2 tūkst. donorų, pernai – beveik 14,3 tūkst., o šiemet, tikimasi, jų bus ne mažiau nei praėjusiais metais.

„Šis padėkos vakaras tai galimybė tarti nuoširdų „ačiū“ tiems žmonėms, kurie reguliariai duoda kraujo gelbėdami kitų bendrapiliečių gyvybes ir padėdami jiems greičiau sveikti. Viena donacija padeda trims pacientams, todėl kviečiu visus geros valios žmones rasti laiko, užsukti į artimiausią kraujo donorystės centrą ir atminti – niekada nežinome, kada tokios pagalbos gali prireikti mums patiems“, – sakė D. Gutauskas.

Jo teigimu, Klaipėdos padalinyje kiekvieną mėnesį vidutiniškai kraujo duoda 1200 kraujo donorų. Uostamiestyje, kaip ir visoje Lietuvoje, kraujo duodančių vyrų ir moterų santykis yra panašus – vyrai sudaro 53–55 proc., moterys 45–47 proc. visų kraujo donorų.

Penktadienį aikštėje šalia prekybos centro „Studlendas“ įsikursiančioje Nacionalinio kraujo centro palapinėje nuo 12 iki 18 val. klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės duoti kraujo.

Taigi nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 d. mobili komanda įsikurs Jūratės ir Kastyčio skvere, tilto prieigose. Kasdien planuojama atsivežti po 1000 vakcinos dozių, o žmonės bus skiepijami vienos dozės „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“) vakcina. Jei poreikis bus didesnis, vakcinų bus daugiau atgabenta iš Vilniaus.

Atvykstančiųjų skiepytis akcijos organizatoriai prašo įvertinti permainingus vasaros orus ir su savimi turėti vandens, apsauginius kremus ir skėčius nuo saulės bei nuo lietaus. Atvykstant būtina turėti asmens tapatybės dokumentą, kad būtų galima suvesti duomenis apie vakcinaciją į e. sveikatą.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, įstaigos pagrindinė veikla ir toliau išlieka skatinti neatlygintiną kraujo donorystę, tačiau, siekiant paskiepyti kuo daugiau žmonių ir sukurti jiems kuo patogesnes sąlygas, atsakingos institucijos vienija jėgas ir startuoja dar viena iniciatyva, kuri ypač aktuali poilsiaujantiems pajūryje.

„Šiame kurorte įsikurti visai vasarai nuspręsta neatsitiktinai. Dedame maksimalias pastangas, kad Lietuva pasiektų kuo geresnius vakcinacijos rodiklius. Tai ypač aktualu, kai, prasidėjus vasaros ir atostogų sezonui, šiek tiek sumažėjo besiskiepijančių aktyvumas. Tad dirbsime prie jūros, kur poilsiautojų srautai – didžiuliai“, – sako D. Gutauskas.

Pasak jo, NKC mobili komanda vyks ir į kitus šalies kurortus vienos dienos išvykoms, tačiau kol kas nepriimta sprendimų juose įsikurti ilgesniam laikui.  

Mobiliose komandose dirba didžiulę patirtį turintys sveikatos priežiūros specialistai, tarp jų ir gydytojai, o „Caritas“ savanoriai padeda reguliuoti atvykusiųjų skiepytis srautą.

Šią iniciatyvą NKC įgyvendina su Vyriausybės kanceliarija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Palangos miesto savivaldybe.

„Rezoliucija siekiame rasti kompromisą ir sutelkti skirtingus šia sale besirūpinančius sektorius, kadangi matėme, kad yra nesutarimų dėl natūralios salės akustikos ir vadinamosios „juodosios dėžės“. Mūsų didžiausias iššūkis yra rasti kompromisą, kaip kartu sėkmingai su Kultūros ministerija valdysime projektavimo eigą. Ši rezoliucija ir atspindi mūsų požiūrį, kokią Nacionalinę koncertų salę norime matyti“, – sakė Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Šia rezoliucija Taryba taip pat kreipiasi ir į profesinę muzikos bei kitų scenos menų bendruomenę, ypač – asocijuotas ir skėtines organizacijas, siūlydama susitelkti ir drauge kurti Nacionalinės koncertų salės efektyvaus ir skaidraus valdymo modelį, tinkamą pagrindinių mieste, šalyje ir tarptautinėse rinkose veikiančių muzikos ir scenos menų operatorių žiūrovų bei klausytojų reikmėms, įkvėpsiantį ateities kūrėjus ir atlikėjus.

Mūsų didžiausias iššūkis yra rasti kompromisą, kaip kartu sėkmingai su Kultūros ministerija valdysime projektavimo eigą.

Dokumentu taip pat tikimasi, jog sutelktomis visų suinteresuotų visuomenės pusių pastangomis Tauro kalnui, vienai matomiausių sostinės vietų, pavyks suteikti ilgalaikę perspektyvą ir naują urbanistinį pobūdį ne tik čia įkuriant naują šiuolaikinės architektūros ansamblį, bet ir sutvarkant visą aplinkinę teritoriją. Tokiu būdu bus sukurtas sostinės ir visos šalies kultūros reprezentacijos objektas, moderniai įprasminantis Tautos namų idėją – Nacionalinę koncertų salę.

Taryba rezoliucija sveikina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kultūros ministerijos pastangas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe įkurti naują, modernų, šių laikų muzikos ir kitų scenos menų poreikius atitinkantį kultūros židinį su unikalios akustikos, aukščiausių pasaulinių standartų koncertų sale.

Praėjusių metų lapkritį, kaip skelbta, kad buvo baigtos derybas su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, tarptautiniame architektūros konkurse pripažinta geriausio Nacionalinės koncertų salės projekto autore. Projekto šalims pasirašius sutartį dėl Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros, baigtas sudėtingas etapas, kurio metu sutarta dėl paslaugų apimties, kokybinių reikalavimų, preliminarių projektavimo terminų ir galiausiai – projektavimo paslaugų kainos. Nacionalinės koncertų salės projekto finansuotojai Kultūros ministerijai akcentavus projekto akustinės dalies parengimo reikšmę, užduotis patikėta pasaulinio garso specialistams – akustikos inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“.

Vilniaus savivaldybės nuotr./ NKC fasadas

Koncertų ir „Tautos namų“ salių kompleksas iškils buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo. Bendras komplekso plotas sieks 16 000–18 000 kv. m. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1500–1700 klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams, ir kitų žanrų muzikos koncertams (salės akustinę kokybę numatyta pritaikyti panaudojant projektuojamas kintamos natūralios akustikos priemones). Mažąją, kitaip – daugiafunkcę, profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę, planuojama naudoti pačių įvairiausių meno žanrų pristatymui. Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Gruodžio 13 d., padėkos popietėje donorams (16 val. Daržų g. 10, Klaipėda) bus pagerbti Klaipėdos krašto neatlygintini kraujo donorai ir šio regiono neatlygintinos kraujo donorystės rėmėjai, skatinantys neatlygintiną kraujo donorystę savo kolektyvuose: verslo įmonių ir organizacijų, švietimo įstaigų atstovai.

Padėkos popietę donorams rengia VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas.

„Norime nuoširdžiai padėkoti žmonėms, tikriesiems neatlygintinos donorystės riteriams, aukojusiems savo kraują ne vienerius metus ir po kelias dešimtis kartų. Jų dovanoto kraujo dėka buvo išgelbėta ne vieno žmogaus gyvybė. Savanoriai donorai mums visiems turėtų būti teisingai suvoktos žmogiškosios pareigos pavyzdys“,- sako VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo vadovė Rasa Oginskienė.

Gruodžio 13-ąją Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centre vyksiančiame renginyje Klaipėdos regiono donorams bus suteikti Nusipelniusių donorų ar Donorų žymūnų pažymėjimai. Padėkų sulauks ir aktyviausi įstaigos talkininkai, kaskart noriai atsiliepiantys į kvietimą aukoti trūkstamos grupės kraujo, o taip pat įstaigos ir organizacijos palaikančios ir remiančios neatlygintinos kraujo donorystės idėją.

Vienas iš svarbiausių VšĮ Nacionalinio kraujo centro tikslų skatinti šalyje neatlygintiną donorystę. Suvokta, rūpesčiu ir meile artimui grįsta donorystė saugesnė ir pačiai bendruomenei. Tik tokia kraujo donorystės forma įteisinta ir sėkmingai gyvuoja daugelyje ES šalių, bet Lietuvoje be užmokesčio surenkama tik dalis gydymo įstaigoms būtinų kraujo resursų. VšĮ Nacionalinio kraujo centro specialistai nusiteikę optimistiškai ir pastebi, jog neatlygintinos donorystės tradicija mūsų šalyje kasmet tvirtėja. Savanorių neatlygintinų kraujo donorų gretos gausinamos rengiant išvažiuojamąsias akcijas į regionų savivaldybes, bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, švietimo įstaigomis, mokant vaikus suvokti šią kilnią pareigą.