Energetikos ministras Dainius Kreivys ir parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo vėjo jėgainių vystytojams taikyti 0,05–2 proc. tarifo „žirkles“, o ne 0,05–4 proc., kaip pritarė Seimas. Konkretų mokestį nustatytų savivaldybės.

Šiuo metu vėjo elektrinėms galioja 0,5–3 proc. tarifas, bet Seimas po svarstymo yra pritaręs maksimaliai 4 proc. ribai. 

Pataisas teikiantys parlamentarai sako, kad 2021–2022 metais dauguma savivaldybių taikė iki 1 proc. tarifą, bet pastebima tendencija, kad kasmet vis daugiau jų nustato didžiausią galimą tarifą – 3 proc.

D. Kreivio ir K. Starkevičiaus siūlymą Seimas svarstys kitą savaitę.  

Naujuosius NT mokesčio tarifus ir apmokestinimo tvarką Seimas tvirtins lapkričio 26-ąją – tai numatyta paskelbtoje kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkėje.

Šešiems komiteto nariams balsavus už, trims – prieš ir vienam susilaikius BFK baigė svarstyti Vyriausybės pateiktą  projektą, numatantį naujus šio mokesčio tarifus.

Jei Seimas pritars, būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Tokiu būdu, pasak M. Lingės, socialiai jautrios grupės nemokėtų mokesčio. 

„Taikant 1,5 medianos du trečdaliai NT savininkų nebūtų apmokestinami“, – komitete teigė M. Lingė. 

Be to, komitetas siūlo leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo.  BFK pritarė Simono Gentvilo siūlymui leisti savivaldybėms nustatant tarifą atsižvelgti į tai, ar NT turi suformuotą žemės sklypą, ar ne.

„Ilga laiką egzistuoja problema, kad didžioji dalis Lietuvoje esančio turto savininkų nėra susitvarkę žemės, ant kurios jie stovi, klausimų, tai yra, nėra suformuoti sklypai, nėra mokamas nuomos mokestis, nėra galimybės plėsti automobilių stovėjimo aikštelių“, – nurodė aplinkos ministras.  

„Darbietis“ Vytautas Gapšys pabrėžė, kad naujas mokesčio modelis nėra tobulas, jis ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis  Andrius Palionis rėmė Kaimo reikalų komiteto siūlymą įstatymo nekeisti.   

„Visiškai blogą (pateiktą Vyriausybės – BNS) projektą daro ne tokiu blogu, bet vis tiek ne geru (...) Gyventojams galbūt suteikiame lūkestį, kad jų tas apmokestinimas nebus didelis, kaip kad galėjo atrodyti iš pradžių“, – teigė V. Gapšys.

Gyventojams galbūt suteikiame lūkestį, kad jų tas apmokestinimas nebus didelis, kaip kad galėjo atrodyti iš pradžių.

 

M. Lingės teigimu, nustatant naujus NT mokesčio tarifus remtasi žemės mokesčiu.

„95 proc. pajamų iš žemės mokesčio surenkama taikant nuo 0,1 proc. iki 2 proc. Matyti, kad savivaldybės nesirenka nei pačių aukščiausių, nei pačių žemiausių tarifų“, – teigė jis.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė nurodė, kad dabar iš NT mokesčio surenkama apie 14 mln. eurų per metus. Priėmus  Vyriausybės siūlomą variantą būtų galima surinkti 18-116 mln. eurų.

Taikant M. Lingės siūlomą 0,05 proc. tarifą iš NT mokesčio būtų surenkama apie 9,5 mln. eurų, o 1 proc. tarifą – 191 mln. eurų – toks tarifas, R. Bilkštytės teigimu, dabar taikomas dauguma atvejų.

Pasak jos, jei būtų taikomi maksimalūs tarifai, iš NT mokesčio būtų surenkama daugiau kaip 700 mln. eurų. 

Po diskusijų dėl vėjo jėgainių NT apmokestinimo komitetas pritarė M. Lingės siūlymui, kad jos mokėtų lengvatinį ir visose savivaldybėse vienodą NT mokestį – jos mokėtų įstatyme numatytą fiksuotą NT mokestį: už tai balsavo šeši komiteto nariai.

M. Lingė siūlo tokioms jėgainėms taikyti lengvatinį 0,5 proc. tarifą iki 2031 metų pabaigos, o Vyriausybė siūlo tokį fiksuotą tarifą taikyti neribotai.

Iš gyventojų surenkame po kelis šimtus eurų, o tuo tarpu iš kitų subjektų... paliekame skyles.

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas balsavo, kad vėjo jėgainėms nebūtų taikomos išimtys ir jos mokėtų savivaldybės nustatytą NT mokestį, tačiau BFK tam nepritarė. 

„Kodėl jiems vieniems taikoma išimtis?“ – klausė Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė.  

S. Gentvilas taip pat abejojo, ar reikalinga tokia lengvata, nes ji gali pakenkti elektrinių plėtrai: „Sumažės savivaldos noras tvirtinti žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimus“. 

V. Gapšys skaičiuoja, kad jūrinio vėjo jėgainių galiai siekiant 1 gigavatą ir nustačius 3 proc. tarifą, savivaldybės gautų apie 30 mln. eurų.

„Iš gyventojų surenkame po kelis šimtus eurų, o tuo tarpu iš kitų subjektų... paliekame skyles“, – tvirtino „laisvietis“ Vytautas Mitalas. 

BFK atmetė konservatoriaus Kęstučio Masiulio siūlymus nuo mokesčio neatleisti savivaldybių, religinių bendruomenių, asociacijų, profesinių sąjungų, Lietuvos banko NT.

Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui neapmokestinti gyventojų ir įmonių NT, naudojamo žemės ūkio veiklai.

Komiteto pakoreguotą projektą Seime planuojama svarstyti kitą antradienį, tuomet liks vienas balsavimas iki priėmimo.

Jo teigimu, būstas turėtų būti apmokestinamas pagal jo vertę, o ne atskirų miestų ar rajonų rodiklius.

„Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad tas pats nekilnojamo turto mokestis nebūtų apmokestinamas pagal savivaldybes, bet kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamas turtas, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas tas vertikalus ir horizontalus teisingumas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus. 

„Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, jeigu gerai suprantu, labiau pateikė jau Finansų ministerijos siūlomo mokesčio sąrangoje tam tikrus patikslinimus – juos, be jokios abejonės, mes pasižiūrėsime, įvertinsime“, – pridūrė jis.

M. Lingė įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų kiek keičiamas Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktas NT mokesčio modelis, o savivaldybės būtų įgalintos susimodeliuoti mokestį pagal savo prioritetus.

Kartu jis siūlo įteisinti vienas plačias tiek komercinio, tiek gyvenamojo NT mokesčio tarifų „žirkles“ – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.   

Tuo metu Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento.

LB jau anksčiau yra sukritikavęs Vyriausybės siūlomą naują NT apmokestinimą, esą jis neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų. 

„Gali nutikti taip, kad nepaisant tarifų ar kas juos nustato, kad Akmenėje (...) nekilnojamo turto vertė yra mažesnė negu kito asmens turimas turtas Vilniuje, bet Akmenėje jis sumokėtų didesnį mokestį nei Vilniuje. Ir, mūsų galva, yra socialinis neteisingumas“, – antradienį sakė G. Šimkus. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

G. Šimkus įsitikinęs, jog toks modelis yra tinkamas, užtektų tik jį patobulinti.

„Lietuvos banko siūlymas buvo iš tikrųjų pragmatiškas. Mes turime štai šitą nekilnojamo turto sąrangą, o tai ką reikėtų sukalibruoti – parametrus pritaikyti taip, kad jis veiktų kaip nekomercinio nekilnojamo turto mokestis“, – sakė G. Šimkus.

„Man atrodo, amerikiečiai turi neblogą posakį – don't fix what's not broken – netaisyk to, kas nesulauyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime“, – kalbėjo LB vadovas.