Visos moterys po vaišių atsidurdavo ligoninėje. Viena – net keturis kartus. Visos skųsdavosi tais pačiais simptomais: burnos džiūvimu, silpnumu, sutrikusia motorika, alpimu. 

„Man buvo labai blogai: išdžiūvo burna, negalėjau atsistoti ant kojų, jas ėmė traukti mėšlungis“, – pasakojo viena iš nukentėjusiųjų.

Tik kai moterys viena kitai pasipasakojo apie netikėtus sunegalavimus, viskas ėmė aiškėti. Viena iš skolintojų moteriai paspendė spąstus. Ji vėl susitiko su pensininke, bet šįkart kavos negėrė. Persipylė į kitą indą, kad galėtų nusiųsti į laboratoriją. Ekspertizė patvirtino, kad kavoje buvo atropino. Jis ilgainiui gali sukelti kvėpavimo paralyžių, dėl ko ištinka mirtis. Ši medžiaga labai greitai išplaunama iš organizmo, todėl gydytojai, gelbėdami apnuodytų moterų gyvybes, jos nerado. Tačiau simptomai leido įtarti apnuodijimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ji buvo sutrikusi, nesiorientavo, buvo išsiplėtę vyzdžiai. O gleivinės – išdžiūvusios, vis prašė skysčių. Supratau, kad ji buvo apnuodyta atropinu“, – tesime parodymus davė gydytojas.

Pensininkė kaltę neigė.

„Jos išvirė kavą, patiekė ant nedidelio kavos staliuko. Aš nešokau per stalą įmaišyti ko nors į kavą, taip pat neturėjau motyvo“, – teisme gynėsi senjorė.

Pensininkė teismo nuosprendį apskundė. Vis dėlto kalta moterį pripažino ir Aukščiausiasis Teismas. 

Man buvo labai blogai: išdžiūvo burna, negalėjau atsistoti ant kojų, jas ėmė traukti mėšlungis.

„Ji iš pat pradžių žinojo, kad nesugebės grąžinti pinigų, tad apgaudinėjo,“ –  komentavo teismo pirmininkas Peteris Paluda .

„Tai – ne motyvas, nes jie pripažino, kad man pinigai buvo duoti ne kaip skola, o kaip investicija“, – bandė save reabilituoti skolintojas nuodijusi moteris.

Už pasikėsinimą nužudyti ir sukčiavimą pensininkei skirti 25-eri metai už grotų. Nuosprendis šioje byloje jau įsiteisėjęs. Iš teismo ji buvo palydėta tiesiai į kalėjimą.

„Ištyrus paukščių gaišenas, nustatyti patologiniai – anatominiai pokyčiai, būdingi ūmiai apsinuodijus. Karvelių gūžiai buvo pilni grūdų, kurie dabar tiriami, siekiant nustatyti, kokiais chemikalais jie buvo paveikti. Tai nustačius, visų tyrimų rezultatai bus pateikti ikiteisminį tyrimą atliksiantiems pareigūnams“, – portalui kauno.diena.lt antradienį popiet sakė Kauno VMVT inspektorius Linijus Valiuška.

Kraupų reginį – kritusiais paukščiais nuklotą gatvės šlaitą  – kauniečiai išvydo sekmadienį. Jau tuomet svarstyta, kad jie galėjo būti tyčia nunuodyti.

Šalia nugaišusių sparnuočių buvo pribarstyta grūdų. Veterinarijos tarnybos specialistai tą pačią dieną surinko gaišenas ir grūdus.

Ekspertai anksčiau gavo tyrimo protokolą iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto. Juo patvirtinta, kad nugaišę paukščiai nesirgo nei paukščių gripu, nei Niukaslio liga. 

„Kuomet sparnuočiai serga paukščių gripu ar Niukaslio liga, būna pastebimi ir tam tikri išoriniai požymiai. Šiuo atveju tokių požymių nebuvo pastebėta“, –patvirtino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, atlikę tyrimus.

Lieka laukti išvadų, kokiais chemikalais buvo užteršti grūdai, pražudę kelias dešimtis paukščių.

Fotografas pasidalijo šios dienos popietę jo draugo nufilmuotu vaizdo įrašu, kuriame matyti apokaliptinis vaizdas priešais Šilainių turgų. Ant gatvės šlaito guli mažiausiai 30 kritusių paukščių, daugiausia karvelių.

„Pašėrė“, – sakė vaizdo įrašo autorius Arturas Politovas.

Šalia negyvų sparnuočių – krūvos grūdų. Ar jie buvo užnuodyti tyčia? 

Galbūt kritusių paukščių bus daugiau, nes ant šlaito, šalia nugaišusių gentainių, lesinėjo didelis būrys karvelių. Juos nubaidė šiurpų vaizdą filmavę kauniečiai.

„Manau, kad grūdai išbarstyti tyčia, jie gali būti apdoroti pesticidais, didele koncentracija, – svarstė paukščių fotografas B. Belchevas. – Filmuotoje medžiagoje matau negyvą kovą, uolinius (naminius) karvelius“.

Jis baiminosi, kad jeigu grūdai ten liktų, apsinuodytų daugiau paukščių ir kitų gyvūnų.

„Jei niekas jų nesurinks, žus ir daug plėšriųjų paukščių, kirų bei žinduolių, kurie apsinuodys nuo negyvų sparnuočių“, – nuogąstavo fotografas.

Tačiau netrukus įvykio vietoje pasirodė policija ir veterinarijos tarnybos specialistai. Jie surinko gaišenas ir grūdus, kuriuos ištyrus paaiškės, kas lėmė šią masinę žūtį. 

„Baisu, siaubo filmas... – vienas po kito komentavo sukrėsti žmonės. – Nežinia, kam čia yra vieta gyventi. Jau ir paukščiai kažkam trukdo. Šunis kankina, vaikus muša ir užmuša. Bloga nuo žiaurumo.“ 

Redakciją pasiekė dar vieno skaitytojo vaizdo įrašas, patvirtinantis paukščius ištikusią nelaimę:

Skrodimas parodė, kad minėti žmonės ligoninėje Jokohamoje mirė nuo dezinfekcijai naudojamos cheminės medžiagos, pranešė visuomeninis transliuotojas NHK ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Ši medžiaga yra tokia pati, kokio yra dezinfekavimo priemonėje, naudojamoje Ogučio ligoninės slaugytojų, remdamasi neįvardytais šaltiniais pranešė naujienų agentūra „Jiji Press“.

Prieš du mėnesius Japoniją sukrėtė išpuolis viename centre protiškai neįgaliems žmonėms, kuomet buvo nužudyta 19 žmonių. Tokio žudymo Japonija nebuvo mačiusi dešimtmečius.

Naująją bylą tiriantys pareigūnai mano, kad mirtinos chemikalo dozės buvo sušvirkštos į dviejų 88-erių metų vyrų, Sozo Nishikawos (Sodzo Nišikavos) ir Nobuo Yamaki (Nobuo Jamakio), lašines. Abu jie mirė šį mėnesį.