Praėjus vieniems metams nuo oficialių paieškų nutraukimo, Malaizija sausį su Teksase įsikūrusia „Ocean Infinity“ sudarė operacijos atnaujinimo sutartį, pagal kurią bendrovei būtų atsilyginta tik radus lėktuvą.

Kol kas per atnaujintas paieškas nebuvo aptikta nieko, kas padėtų atskleisti vieną didžiausių aviacijos paslapčių.

Pasak transporto ministro Anthony Loke'o (Antonio Louko), su „Ocean Infinity“ pasirašyta sutartis dėl 90 dienų paieškos turėjo pasibaigti balandį, tačiau bendrovės prašymu ji buvo dukart pratęsta iki gegužės 29-osios.

„Daugiau pratęsimų nebus. Tai negali trukti iki begalybės. Palaukime iki gegužės 29-osios ir tada nuspręsime, ką daryti toliau“, – naujienų agentūrai AP sakė jis.

Laineris, kuriuo iš Kvala Lumpūro į Pekiną skrido 239 žmonės, dingo 2014-ųjų kovo 8-ąją.

Pagal sutartį, jei „Ocean Infinity“ per tris mėnesius rastų lėktuvą, Malaizijos vyriausybė sumokėtų bendrovei iki 70 mln. JAV dolerių (59,8 mln. eurų), priklausomai nuo paieškų teritorijos dydžio.

Anksčiau pareigūnai kalbėjo apie 85 proc. tikimybę, jog naujoje ekspertų nustatytoje 25 kv. km teritorijoje bus rasta nuolaužų.

Oficiali paieška vyko labai sudėtingai, kadangi po pirmų 38 skrydžio minučių lėktuvas neperdavė savo koordinačių. 2017-ųjų sausį paviešintoje Australijos transporto saugumo komisijos galutinėje ataskaitoje nurodoma, kad nesuveikė sistemos, turėjusios automatiškai perduoti orlaivio buvimo vietą.

Keleivių artimiesiems atstovaujanti organizacija „Voice 370“ trečiadienį paskelbtame pareiškime paragino naująją vyriausybę peržiūrėti visas lėktuvo dingimo aplinkybes, įskaitant „bet kokias galimas falsifikacijas“ ar techninės priežiūros duomenų panaikinimą, taip pat bet kokias aplaidumo apraiškas, galėjusias pakenkti lainerio sekimui, paieškoms bei gelbėjimo operacijai.

A. Loke'as pareiškė, kad naujoji vyriausybė, atėjusi į valdžią po gegužės 9-ąją vykusių rinkimų, vadovaujasi skaidrumo principu ir atskleis visuomenei detalių, kai tam ateis laikas.

„Po avarijos praėjo trys savaitės, – sakoma bendrovės pranešime. – Medicinos ekspertų nuomone, žmogus be vandens ir maisto tokiomis drėgnomis sąlygomis negali išgyventi.“

Be to, sąlygos kasykloje, esančioje Sachos respublikoje Rytų Sibire, tapo pernelyg pavojingos paieškų grupėms, sakoma pranešime.

„Rugpjūčio 26-osios 9 val. 10 min. vietos (4 val. 10 min. Lietuvos) laiku duomenimis, karjero duobėje susikaupė 37 400 kub. metrai vandens. Esant pavojui, kad toks kiekis vandens staiga nevaldomai išsilies į šachtą, neįmanoma vykdyti jokių požeminių darbų“, – sakoma bendrovės tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Alrosa“ dingusių kalnakasių be paliovos ieškojo nuo rugpjūčio 4-ąją įvykusios avarijos, kai žmonės įstrigo po žeme vandeniui staigiai užtvindžius šachtą.

Potvynis sunaikino tuneliuose buvusią įrangą ir užliejo du kasyklos lygius. Tuo metu po žeme buvo 151 kalnakasys, ir 143 jų buvo išgelbėti.

Vis dėlto „Alrosa“ prezidentas Sergejus Ivanovas savo pranešime pareiškė: „Su sunkia širdimi esu priverstas pranešti, kad nebeliko vilties, jog likusius kasykloje darbininkus pavyks iškelti į paviršių gyvus.“

„Esame giliai sukrėsti šių įvykių. Tai tragedija visai mūsų kompanijai. Suvokimas, kad padarėme viską, kas įmanoma, kad išgelbėtume žmones, negali paguosti jų draugų ir artimųjų“, – pridūrė bendrovės vadovas.

„Alrosa“ nurodė tris pastarąsias savaites apskritą parą siuntė kalnakasius ir gelbėtojus valyti grunto, užgriuvusio tunelius, esančius 550 ir 600 metrų gylyje po žeme.

Jiems pavyko išvalyti daugiau kaip kilometrą tunelių.

Vis dėlto jokių dingusių kalnakasių pėdsakų nebuvo rasta, o į kasyklą pradėjo veržtis vanduo iš kito rezervuaro, ir jo nebuvo įmanoma sustabdyti arba išpumpuoti.

Penktadienį bendrovė paskelbė išmokėsianti dingusiųjų artimiesiems iš viso 14,4 mln. rublių (apie 206 tūkst. eurų) kompensacijų. Kompanija taip pat paskelbė šių kalnakasių vardus.

„Alrosa“ yra didžiausia Rusijoje deimantų gavybos bendrovė. Maždaug už 4 tūkst. km į rytus nuo Maskvos esančioje kasykloje „Mir“ kasmet iškasama milijonai tonų deimantų turinčių uolienų. Praeitais metais bendrovė išgavo 3,19 mln. karatų (apie 638 kg) šių brangiųjų akmenų, vertinamų juvelyrikoje ir, dėl jų kietumo – pramonėje.

Dabar jau nebeeksploatuojamas milžiniškas atviras „Mir“ deimantų karjeras – daugiau kaip kilometro skersmens piltuvo pavidalo duobė – yra viena didžiausių pasaulyje žmogaus iškastų duobių.