Jau ne vienerius metus

Anot gyventojų, kvartale jau beveik dešimt metų siautėja nuolatiniai sienų paišytojai.

„Kaip neestetiškai atrodo mūsų kvartalas. Pasižiūrėkite į daugiabučių namų sienas. Turbūt ant kiekvieno jų rasite bent po vieną terlionę. O kaip baisiai atrodo Debreceno gatvėje 42 esantis odontologijos kabinetas. Juk ten vaikšto klientai, o įspūdis – lyg einant į kalėjimo zoną. Šis kvartalas pamažu virsta grafičių ir kitokių nusikaltėlių rojumi“, – baisėjosi klaipėdietė Irena.

„Be abejo, nėra išeities“

Odontologijos kabineto, esančio Debreceno g. 42, vadovas Saulius Raketis teigė, kad grafičių problema prasidėjo maždaug nuo 2015-ųjų, tačiau kaip ją spręsti – dar nežinia.

„Kas ką gali padėti tokiu atveju? Be abejo, nėra išeities. Aš gi negaliu tos sienos nei dažyti, nei valyti, nes reikia specialių leidimų. Jeigu kažką pakeisiu fasade, bus tik nauja vieta toliau „gražinti“. Balta siena parodo kultūrinį lygį, kiek ji balta išlieka. Čia jau nuo 2015 m. atsirado kažkas rajone. Pabandykite paimti apsaugą ir praeiti tuo rajonu vakare“, – pasiūlė S. Raketis.

Į Klaipėdos valdininkus dėl grafičiais apipaišytų odontologijos kabineto durų ir sienos vyras nesikreipė.

„Čia tuščias nervų gadinimas. Suprantu, kad neestetiška žmonėms, einantiems pro šalį. Mane patį kiekvieną kartą, atsiprašant, vemti verčia. Bet esu tokio amžiaus, kad puikiai suprantu, jog su vėjo malūnais nepakovosi“, – tikino S. Raketis.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Surašė 73 reikalavimus

Policijos pareigūnams nustačius kaltininką, būtų galima išsireikalauti žalos atlyginimą.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas patvirtino, kad dėl Debreceno g. 42 statinio fasado būklės skundų savivaldybė negavo ir nurodė, ką daryti radus apipaišytą sieną.

„Gyventojai turi kreiptis į namą administruojančią bendrovę ar bendriją, kuri turi organizuoti grafičių nuvalymo ar uždažymo darbus. Jei grafičiais apipaišytos reklaminės iškabos ar kitas privatus turtas, grafičius turėtų nuvalyti ar uždažyti turto savininkas. Tiek administruojanti bendrovė ar bendrija, atstovaujanti bendrasavininkių interesams, tiek privataus turto savininkas gali apie įvykį pranešti policijai. Policijos pareigūnams nustačius kaltininką, būtų galima išsireikalauti žalos atlyginimą“, – teigė L. Lapinskas.

Anot jo, per 2023 m. atlikti 23 patikrinimai vykdant statinių fasadų būklės kontrolę Klaipėdoje, iš viso surašyti 73 reikalavimai statinių (taip pat miesto objektų) valdytojams, savininkams, administratoriams.

Po reikalavimų statinių fasadai sutvarkyti, grafičiai nuvalyti.

„2024 m. didesni patikrinimai, vykdant statinių fasadų būklės kontrolę, dar neorganizuojami, nes žiemą yra netinkamos klimato sąlygos kokybiškai atlikti grafičių nuvalymo ar uždažymo darbus“, – paaiškino L. Lapinskas.

Į "Kauno dienos" redakciją paskambinusi Baltijos g. 11-ojo namo gyventoja tikino, kad pirmame aukšte griaunama atraminė siena. Susijaudinusi moteris aiškino, kad be namo gyventojų leidimo įrengiamos durys į lauką.

"Griauna sieną, visi kaimynai yra nustebę. Patiriame nepatogumų. Kai jie pradėjo viską griauti, namuose dingo šildymas, tik virtuvėje vienas stovas šildo, kitur – šalta. Mes nežinome, ar darbai vykdomi pagal projektą, niekas mūsų su juo nesupažindino, niekas informacijos neteikia, skelbimų nekabina. Buvo daug statybinio laužo, per pievas sunkiasvoriai automobiliai važinėjo. Ir šiaip, kas drįso patvirtinti įėjimą į devynių aukštų namą pro sieną? Juk ir prie servituto įgręžti laiptai, nors pagal viską reikia gyventojų atsiklausti, ar jie sutinka", – dėstė namo gyventoja Rimantė.

Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad atraminės sienos negriaunamos, o langas perdaromas į duris, kurios ir taps įėjimu į odontologijos kabinetą. Darbininkai jau buvo padarę durų dydžio angą ir montavo pačias duris. Susisiekus su "Kauno energija" buvo gautas atsakymas, kad remonto darbai nesusiję su tuo, jog dalis gyventojų neturi šildymo. Anot bendrovės atstovų, daugiabučiame name gali būti vidinių sistemos gedimų, už kuriuos atsako namo administratorius.

Gyventojams sukėlė įtarimų, ar galima vietoje lango įrengti duris. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Miesto savivaldybės atstovai taip pat ramino gyventojus, mat projektas suderintas, buto paskirtis keičiama į gydymo įstaigą. Viduje pertvarkos taip pat numatytos, tačiau jos nėra esminės ir tolesnei daugiabučio namo eksploatacijai esą įtakos neturės.

Kai jie pradėjo viską griauti, namuose dingo šildymas, tik virtuvėje vienas stovas šildo, kitur – šalta.

"Statybos leidimas išduotas 2018 m. birželio 4 d. Projekto pavadinimas "Patalpų paskirties pakeitimas iš gyvenamosios į gydomąją, atliekant paprastojo remonto darbus". Paskirties keitimui pritarė daugiau nei pusė gyvenamojo namo savininkų – iš 72 butų, projektui pritarė 39. Posėdis vyko 2017 m. spalio 10 d.", – apie projektą aiškino Architektūros poskyrio vedėja Lolita Rakevičienė.

Anot jos, pagal projekte pateiktą planą, bute bus griaunamos kai kurios pertvaros ir įrengiamos naujos. "Įėjimas iš laiptinės bus naikinamas, jis bus daromas iš lauko vietoje buvusio lango, įrengiami metalinių konstrukcijų lauko laiptai ir neįgaliųjų keltuvas, kabinama reklama ir virš įėjimo montuojamas stogelis", – pridūrė L.Rakevičienė.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija "Kauno dienai" patvirtino, kad dėl minėto projekto yra gautas gyventojo skundas. Inspektoriai yra suplanavę patikrinti, ar darbininkai laikosi projekto ir negriauna pagrindinių namo sienų.

Buvo nuteista lygtinai

Kaip jau rašyta, septintą dešimtį pradėjusiai N.Ladauskienei pernai vasarą Kauno apylinkės teismas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams, ir uždraudžiant tiek pat laiko teikti bet kokias sveikatos priežiūros paslaugas.

Be to, iš N.Ladauskienės ir UAB „Neradenta“, kurios 100 proc. akcijų taip pat priklauso nuteistajai, solidariai buvo priteista beveik 64 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudarė atlygis žuvusiųjų, išskyrus pačios N.Ladauskienės dukrą, artimiesiems. Nors jų ieškiniai viršijo 164 tūkst. eurų. Visiškai buvo patenkintas tik Valstybinei ligonių kasos ieškinys.

Pagrindiniai liudytojai – artimieji

Analogo neturinti tragedija N.Ladauskienės vadovaujamos UAB „Neradenta“ patalpose Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje, įvyko 2014-ųjų liepos 10-ąją. Jos aplinkybes teisėsaugininkai atkūrė, padedami po šio įvykio neišgyvenusios klinikos pacientės Ritos Verbickienės artimųjų, kuriems ji ligoninėje spėjo papasakoti apie patirtą košmarą.

Esą jai besėdint pacientės kėdėje, prireikė spirito dezinfekcijai. Todėl N.Ladauskienė davusi nurodymą patikrinti, ar 5 litrų talpos plastikinėje talpoje su užrašu - mineralinis vanduo, tikrai kokybiškas spiritas. Tai tikrinta, padegus jį kriauklėje.

Atsisukusi į įtartiną sujudimą, R.Verbickienė teigė mačiusi degantį spintelės stalviršį. N.Ladauskienės padėjėja Palmira Leitienė su kita gydytoja odontologe – Rasa Polujanske jį gesino skudurėliais bei chalatų apačia. R.Verbickienė norėjusi šokti iš paciento kėdės ir bėgti laukan. Tačiau buvo nuraminta N.Ladauskienės, kad tai – tik spiritas.

Mirė viena po kitos

Vos spėjus R.Verbickienei užsisukti, pasigirdo sprogimas. Panašu, kad kažkuri iš degantį spiritą gesinusių moterų netyčia kliudė netoliese stovėjusią neužsuktą jo talpą.

Tą pačią akimirką R.Verbickienė pajuto, kad šlapi ir jos drabužiai, bei pamatė, kad ugnis jau žaibu vilnija kabineto sienomis. O ant jo lango buvo grotos. Vienintelis kelias ištrūkti iš šio pragaro buvo šalia kriauklės esančios kabineto durys, kurios taip pat jau degė atvira liepsna.

Apie 50 proc. kūno apdegusi R.Verbickienė mirė po savaitės, būdama 60-ies. Praėjus dviem savaitėm po tragedijos užgeso ir pačios N.Ladauskienės dukters R.Polujanskės, dirbusios motinos klinikoje, gyvybė. Tądien ji jau buvo baigusi darbą, tačiau prieš pat nelaimę grįžo į savo kabinetą pasiimti rankinuko. Ir pateko į pačią įvykio kulminaciją. O po to galiausiai įkrito į liepsnojančią spirito balą, kai su gesintuvu iš koridoriaus atbėgęs jos vyras jau tiesė pagalbos ranką. 32-ejų metų R.Polujanskė, apdegusi 95 proc. kūno, taip ir nepabudo iš komos.

Nepabudo iš komos ir apie 60 proc. kūno apdegusi P.Leitienė. 64-erių metų P.Leitienė mirė dar po savaitės.

Vienas kartas nemelavo

N.Ladauskienė fiziškai nukentėjo mažiausiai, nes išsirengusi pratūnojo pritūpusi kabineto kampe. Nors ir jai konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas – 30 proc. antrojo bei trečiojo laipsnio kūno nudegimas. O teismui buvo pateikta pažyma, kad po šio įvykio ji neteko 60 proc. darbingumo.

Ekspertai nustatė, kad minėtame plastikiniame inde su užrašu – mineralinis vanduo, buvo 44 proc. etilo alkoholis. Tačiau ne talpos turinys tapo gaisro priežastimi, bet saugaus elgesio taisyklių, naudojant degius skysčius, nesilaikymas. Bendrovėje „Neradenta“ periodinio instruktavimo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi žurnale nebuvo darbuotojų parašų jau nuo 2007-ųjų.

Nors N.Ladauskienė tikino, kad kasmet pravesdavusi joms saugaus elgesio instruktažus. Tik esą pamiršdavusi duoti pasirašyti.

Nustatyta, ir tai, kad N.Ladauskienės klinikoje nebuvo patvirtinta jokių – nei priešgaisrinės, nei darbų saugos taisyklių.

Vertė kaltę padėjėjai

Kaltinama dėl to, kad neužtikrino saugių darbo sąlygų ir nieko nedarė, kad užkirstų kelią neatsakingiems savo darbuotojų veiksmams, N.Ladauskienė pateikė savo gynybinę versiją.

Esą viskas įvyko dėl jos padėjėjos P.Leitienės kaltės – ji pati atėjo į kabinetą, kai padėjėja jau rengėsi tragediją sukėlusiems veiksmams. Ir lemiamu momentu buvus užsisukusi, ieškodama kažko spintoje. O kai atsisuko į riksmus, jau degė prie kriauklės stovėjusios P.Leitienės nugara.

Tačiau, anot kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro Andriaus Kiuršino, N.Ladauskienės parodymus paneigia ekspertai, konstatavę, kad P.Leitienė apdegė tik iš priekio, kaip ir pačios N.Ladauskienės dukra. Kas įžiebė lemtingą degtuką, liko nenustatyta.

Būtų užtekę atsiprašymo

N.Ladauskienės advokato skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Viktoro Preikšo, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko kolegija konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė išsamiai išnagrinėjo šią bylą ir N.Ladauskienę kalta dėl tragedijos pripažino pagrįstai.

Tačiau šiandien buvo paskelbta nutartis, kuriuo pakeista tik minėto nuosprendžio dalis, susijusi su ieškinių žuvusiųjų artimiesiems priteisimu. Konstatuota, kad pirmiausiai jie priteisiami iš pačios bendrovės „Neradenta“, kurios 100 proc. akcijų, kaip jau minėta, priklauso N.Ladauskienei. O jeigu ši bendrovė, pavyzdžiui, staiga bankrutuotų, tuomet nukentėjusiesiems žalą turėtų atlyginti jau pati N.Ladauskienė.

Po šiandieninio minėtos Kauno apygardos kolegijos sprendimo nuosprendis N.Ladauskienei įsiteisėjo.

„O reikėjo tiek nedaug – tik atsiprašyti“, – po tokio finalo teigė vienos iš žuvusiųjų dukra, dar kartą patvirtinusi, kad jeigu būtų sulaukusi atsiprašymo, net nebūtų, kaip ir kitos žuvusiosios artimieji, kreipųsis į teisėsaugą. Nors netekties skausmas niekaip nemažėja, nepaisant to, kad nuo tragedijos prabėgo jau beveik ketveri metai.

Pati N.Ladauskienė išklausyti Kauno apygardos teismo sprendimo neatvyko. Tačiau beveik neabejojama, kad dar skųsis su savo advokatu Aukščiausiajam Teismui.

Apie 20 val. į odontologijos kabinetą užėjo nepažįstamas vaikinas apie 23-25 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs juodais drabužiais, su slidininko kauke ant veido ir, grasindamas daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, buvusiai patalpoje darbuotojai L. O. (gimusi 1975 m.) lietuvių kalba pareikalavo atiduoti turimus pinigus. L. O. iš stalčiaus paėmusi perdavė vaikinui įmonei priklausančius grynuosius pinigus - 150 eurų.

Įvykis tiriamas.

Kauno ugniagesiai ketvirtadienio popietę gesino gaisrą odontologijos kabinete.

Per gaisrą Sąjungos a. esančiame bendrabutyje, kuriame ir įsikūręs odontologijos kabinetas, nukentėjo keturios moterys – dvi darbuotojos ir dvi tuo metu kabinete buvusios pacientės. Jas su veido ir kūno nudegimais į Kauno klinikas išsivežė medikai. 

Atvykus ugniagesiams, iš odontologijos kabineto pro langus veržėsi dūmai, kabinete degė spintelė po kriaukle. Liepsnos apgadino spintelę bei apie 0,5 m² sienos, termiškai paveiktos plastikinės apdailos detalės.

Pirminė gaisro priežastis – neatsargus elgesys.