„Pamatėme, kad nėra problemos rasti pakankamai vokiečių karių, kurie mielai atvyktų į Lietuvą“, – pirmadienį Rygoje, bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių ministrais pirmininkais, teigė O. Scholzas.

„Yra svarbu turėti reikiamą infrastruktūrą ir sąlygas. Žinoma, tai negali įvykti per naktį, bet stengiamės viską padaryti kuo greičiau“, – pridūrė jis.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pažymėjo, kad tarp Vilniaus ir Berlyno vyksta sklandus darbas dislokuojant Vokietijos brigadą.

„Tai yra Lietuvos Vyriausybės prioritetas ir bręstanti pavyzdinė sėkmės istorija, kurią mūsų šalys rašo kartu“, – prieš spaudos konferenciją vykusiame keturšaliame susitikime teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad O. Scholzas pirmadienį lankėsi Lietuvoje, kur Generolo Silvestro Žukausko poligone susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Šalies vadovas su Vokietijos kancleriu aptarė brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje procesą.

Balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas O. Scholzo ir G. Nausėdos pasirašytame komunikate

„Džiaugiuosi brigados dislokavimo eiga, tačiau mūsų strateginė saugumo aplinka reikalauja dar spartesnio tempo. Neturime prabangos gaišti nė vienos minutės“, – pasisakyme žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas.

Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija jau anksčiau yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Šiuos ir kitus šalyje dislokuotus karius pirmadienį atvyko aplankyti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Dar kartą noriu jus visus patikinti, kad kuo spartesnis brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje yra absoliutus Lietuvos prioritetas. Įgyvendint jį yra mūsų pareiga, misija ir atsakomybė“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuvai bendradarbiavimas su Vokietija saugumo srityje yra „egzistencinės svarbos“.

Lietuvoje dislokuojamą brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Šalis skaičiuoja, kad investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

O. Scholzas teigė, kad Berlyno įsipareigojimas Lietuvai – besikeičiančios Vokietijos saugumo politikos dalis.

„Vokietija pripažįsta savo atsakomybę dėl saugumo NATO, todėl mes čia, Lietuvoje, dislokuojame visą brigadą ir tai yra mūsų Vokietijos įtikinamas indėlis į atgrasymą nuo bet kokios grėsmės NATO teritorijoje“, – kalbėjo jis.

Vėliau pirmadienį žurnalistams Rygoje jis neatsakė į klausimą, ar sulaukė Lietuvos prezidento prašymo dislokuoti brigadą greičiau.

„Bandome viską padaryti taip greitai, kaip įmanoma“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių premjerais sakė O. Scholzas.

„Kaip šiandien sakiau, mums nekyla iššūkių rasti Vokietijos karių, kurie su malonumu atvyktų į Lietuvą, tačiau tam, žinoma, reikia reikalingos infrastruktūros ir pasiruošimo“, – pridūrė jis.

Pasak Vokietijos ministro pirmininko, „tai negali įvykti per naktį“.

„Tai pareikalaus daug mūsų darbo ir mes jį darome“, – kalbėjo O. Scholzas.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Vokietijos brigados priėmimas jos Vyriausybei yra „svarbiausias prioritetas“.

„Judame į priekį labai dideliu greičiu ir neabejojame, kad paversime tai sėkmės istorija“, – teigė I. Šimonytė.

Vokietijos kancleris Lietuvoje lankosi taip pat ir vykstant Vokietijos Bundesvero plataus masto pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). Jų metu į Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje ir Kazio Veverskio poligoną Kazlų Rūdoje persidislokuoja daugiau kaip 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, tarp jų – tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“.

Įgyvendint jį yra mūsų pareiga, misija ir atsakomybė.

„Šių pratybų metu Bundesveras demonstruoja savo pajėgumą, tai yra pačios didžiausios pratybos, kurios vyksta nuo Šaltojo karo laikų, – kalbėjo politikas. – Mūsų šalies ir NATO saugumui bei apsaugai Vokietija vykdo labai masyvias investicijas į Bundesverą, mes ryžtingai pasirinkome šį saugumo kelią ir toliau ketiname juo eiti, nes saugumas nėra nemokamas.“

„Iškėlėme sau užduotį kuo geriau aprūpinti mūsų karius, paruošti juos“, – pridūrė jis.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį.

Į brigadą bus integruotas ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Tai ketinama padaryti 2026 metais.

Policija pranešė, kad penktadienio vakarą Rytų Vokietijoje esančiame Drezdene keturi nežinomi užpuolikai sumušė europarlamentarą, Socialdemokratų partijos (SPD) atstovą Matthiasą Ecke (Matjasą Ekę), kai šis klijavo rinkimų į Europos Parlamentą plakatus.

41-erių M. Ecke buvo sunkiai sužeistas ir po išpuolio jam prireikė operacijos, pranešė jo partija. Policija patvirtino, kad jam prireikė gydymo ligoninėje.

„Toks veiksmas kelia grėsmę demokratijai“, – Berlyne vykusiame Europos socialistų partijų kongrese sakė kancleris, pridurdamas, kad tokie išpuoliai kyla dėl „diskurso, atmosferos, kurią skatina žmonių susipriešinimas“.

„Niekada neturime susitaikyti su tokiais smurto veiksmais (...) Turime tam priešintis kartu“, – teigė jis.

Tyrimui vadovaujančios valstybės apsaugos tarnybos pabrėžia, kad policija įtaria politinį ryšį.

„Jei likus kelioms savaitėms iki Europos Parlamento rinkimų bus patvirtinta, kad išpuolis buvo paskatintas politinių motyvų, šis rimtas smurto aktas taip pat bus laikomas sunkiu nusižengimu prieš demokratiją“, – pareiškime teigė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer).

Niekada neturime susitaikyti su tokiais smurto veiksmais (...) Turime tam priešintis kartu.

M. Ecke, kuris yra Socialdemokratų partijos (SPD) Europos Sąjungos rinkimų sąrašo Saksonijos žemėje vadovas, Vokietijoje tapo naujausiu politiniu taikiniu.

Policija pridūrė, kad anksčiau toje pačioje Drezdeno gatvėje buvo sumuštas ir suspardytas 28-erių vyras, klijavęs Žaliųjų partijos plakatus. Įtariama, kad abu išpuolius įvykdė tie patys asmenys.

N. Faeser teigė, kad „ekstremistai ir populistai kursto vis didėjančio smurto atmosferą“.

SPD pabrėžė kraštutinių dešiniųjų „AfD [„Alternatyva Vokietijai“] partijos ir kitų dešiniųjų ekstremistų“ vaidmenį didinant įtampą.

„Jų šalininkai dabar yra visiškai nevaržomi ir į mus, demokratus, aiškiai žiūri kaip į žaidimą“, – sakė regioniniai SPD lyderiai Henningas Homannas (Heningas Homanas) ir Kathrin Michel (Katrin Mišel).

Ketvirtadienį Vakarų Vokietijoje, Esene, per rinkimų kampaniją buvo įžeidinėjami du Žaliųjų partijos deputatai, o vienam iš jų buvo smogta į veidą, pranešė policija.

Praėjusį šeštadienį Rytų Vokietijoje dešimtys demonstrantų apsupo parlamento pirmininko pavaduotojos Katrin Goering-Eckardt (Katrin Gioring-Ekart), kuri taip pat yra iš Žaliųjų partijos, automobilį. Tik į įvykio vietą iškvietus policijos pastiprinimą politikė galėjo išvažiuoti. 

„Vokietijos vyriausybė yra įsipareigojusi ginti žmogaus teises visame pasaulyje, tai galioja ir Azerbaidžanui“, – penktadienį per bendrą spaudos konferenciją su I. Alijevu, atsakydamas į žurnalistų klausimą, sakė O. Scholzas.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO), žmogaus teisių gynėjai ir žiniasklaida turi turėti galimybę šalyje dirbti „laisvai ir be spaudimo“, sakė jis.

I. Alijevas atmetė kritiką, sakydamas, kad jo šalyje gerbiamos žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė, teigiama oficialiame vertime.

„Azerbaidžane nėra jokios cenzūros. Azerbaidžane yra laisvas internetas. Azerbaidžane yra šimtai žiniasklaidos priemonių“, – sakė jis.

Kaltinimai, kad jo šalis riboja žiniasklaidos laisvę, yra nepagrįsti ir nesąžiningi, sakė I. Alijevas.

I. Alijevas jau daugiau kaip 20 metų yra autoritarinis Azerbaidžano vadovas, o paskutinį kartą buvo perrinktas per prieštaringai vertinamus rinkimus vasario mėnesį, oficialiai juose surinkęs daugiau kaip 90 proc. rinkėjų balsų.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kritikuoja didėjančius susirinkimų ir saviraiškos laisvės suvaržymus šalyje. Daug nepriklausomų žurnalistų ten yra įkalinti, įskaitant laisvai samdomu darbuotoju Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF dirbusį reporterį Imramą Alijevą.

Vokietijos parlamento Žmogaus teisių komiteto nariai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame reikalauja, kad Azerbaidžanas paleistų daugiau kaip 300 politinių kalinių.

Planuojama, kad Azerbaidžane lapkričio mėnesį vyks kita JT klimato kaitos konferencija. I. Alijevas į Berlyną atvyko iš dalies tam, kad prisijungtų prie Petersbergo klimato dialogo, kurį organizuoja Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Gynybos ministras Borisas Pistoriusas Veteranų dieną apibūdino kaip stiprų, svarbų ir pavėluotą padėkos ženklą kariams, kurie tarnavo savo šaliai.

„Tai reiškia, kad reikia pripažinti tuos, kurie yra pasirengę atiduoti visas jėgas už kitus ir kurie rizikuoja sveikata bei gyvybe dėl mūsų šalies“, – sakė centro kairiųjų socialdemokratų (SPD) atstovas B. Pistoriusas per debatus dėl šios iniciatyvos.

Konservatyvus opozicinis CDU/CSU blokas pritarė priemonei, kurią pasiūlė kanclerio Olafo Scholzo trijų partijų koalicinė vyriausybė.

Veteranų dienos minėjimu siekiama akivaizdžiai parodyti padėką ir dėmesį buvusiems Bundesvero nariams, taip pat stiprinti pastangas užtikrinti geresnę jų socialinę apsaugą.

Pastaraisiais metais vyko diskusijos dėl to, kas turėtų būti laikomas veteranu, nes užsienyje dislokuotų ar kovose dalyvavusių karių poreikiai skiriasi nuo tų, kurie tarnavo ginkluotosiose pajėgose Šaltojo karo metais.

Šiuo metu Bundesveras veteranais laiko visus asmenis, kurie yra aktyvioje tarnyboje arba garbingai išėję į atsargą.

Apie 10 mln. vokiečių yra atlikę karinę tarnybą arba buvo profesionalūs kariai, o apie 500 000 vyrų ir moterų buvo dislokuoti užsienyje.

Per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu daugiausia dėmesio bus skiriama karinei pagalbai Ukrainai ir karui Gazos Ruože. Tikėtina, kad bus aptartas ir prieštaringai vertinamas Didžiosios Britanijos prieglobsčio susitarimas su Ruanda, antradienį patvirtintas Didžiosios Britanijos parlamento.

Didžioji Britanija jau daugiau nei ketverius metus nėra Europos Sąjungos (ES) narė, bet ir toliau yra viena svarbiausių Vokietijos sąjungininkių NATO, Didžiajame septynete (G7) ir G20 šalių grupėje. Drauge su Vokietija ji yra svarbiausia Europoje ginklų Ukrainai tiekėja ir ką tik pažadėjo didžiulę naują karinę pagalbą.

Kitaip nei Vokietija, Didžioji Britanija Artimuosiuose Rytuose neseniai dalyvavo ginant Izraelį nuo didelio masto Irano puolimo.

Vokietijoje didelio dėmesio ir kritikos sulaukė Didžiosios Britanijos prieglobsčio paktas su Ruanda. Pagal jį į Jungtinę Karalystę be reikiamų dokumentų atvykę prieglobsčio prašytojai galės būti nedelsiant deportuoti į Rytų Afrikos šalį ir ten prašyti prieglobsčio. Vokietijoje opozicija taip pat ragina perkelti prieglobsčio procedūras į ES nepriklausančias šalis.

R. Sunako vizitas Berlyne rengiamas antrąją jo dviejų dienų kelionės po Europą dieną. Antradienį jis lankėsi Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir pažadėjo iki 2030 m. palaipsniui padidinti Jungtinės Karalystės išlaidas gynybai iki 2,5 proc, bendrojo vidaus produkto. R. Sunakas sakė, kad Vakarai išgyvena pavojingiausią laikotarpį nuo šaltojo karo pabaigos, kai Rusija jau trečius metus puola Ukrainą, o Artimuosiuose Rytuose yra pavojus, kad konfliktas išplis. Šių pasaulinių grėsmių akivaizdoje NATO šalys patiria spaudimą didinti išlaidas gynybai.

R. Sunakas ir O. Scholzas ketina paskelbti planus bendrai sukurti nuotoliniu būdu valdomas haubicų artilerijos sistemas, kurios bus montuojamos šarvuočiuose „Boxer“. Tikėtina, kad jie aptars ir Vokietijos iniciatyvą sukurti Europoje bendrą oro gynybą. Berlynas ragina sąjungininkes kartu pirkti atgrasymo sistemas. 2020 m. pradžioje iš ES pasitraukusi Jungtinė Karalystė yra viena iš maždaug 20 šalių, dalyvaujančių įgyvendinant šį planą.

Europos dangaus skydo projektas apimtų bendrus trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemų pirkimus, įskaitant Vokietijos gamybos sistemas „Iris-T“, amerikiečių gamybos sistemas „Patriot“ ir JAV bei Izraelio gamybos „Arrow 3“.

Prancūzija kol kas atsisako pasirašyti šį paktą, ji nori, kad oro gynybai būtų naudojama Europos gamybos įranga.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Hebeckas vokiečių žiniasklaidai sakė, kad JAV pagalbos paketo skyrimas yra „svarbi žinia ukrainiečiams, kurie taip stipriai ir ryžtingai priešinasi Rusijos invazijai“. Šis sprendimas esą taip pat yra ženklas Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, rodantis „tarptautinių partnerių ryžtą priešintis V. Putino išpuoliui prieš taikos tvarką“.

Politikas pridūrė: „Jei V. Putinas nebus sustabdytas, jis nesustos“.

Jis tai sakė per spaudos konferenciją balandžio 18 d. po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje, praneša portalas „eurointegration“.

O. Scholzas pabrėžė būtinybę aprūpinti Ukrainą oro gynybos priemonėmis, kad šalies miestai ir kritinė infrastruktūra būtų apsaugoti nuo Rusijos raketų atakų.

„Mes žinome, kad Ukrainai dabar reikia mūsų paramos. Jai reikia aiškaus signalo, kad tai tęsis ilgai ir nuolat. Mūsų pastangų tikslas – užtikrinti pakankamą ginklų, artilerijos ir amunicijos tiekimą“, – pridūrė jis.

Pasak kanclerio, Vokietija įneša „didžiausią indėlį“ į Ukrainos oro gynybą, nes neseniai paskelbė apie dar vienos, jau trečiosios, „Patriot“ sistemos perdavimą Kyjivui.

Jis paragino kitas NATO šalis pasekti Berlyno pavyzdžiu ir „užtikrinti geresnę gynybą nuo daugybės atakų, nuo kurių dabar kenčia Ukraina“.

„Girdėjome, kad dabar turėtų būti dar septynios sistemos („Patriot“). Viena iš jų yra mūsų. Ir mes tikimės, kad NATO kontekste bus rastos dar šešios. Aš čia taip pat pasinaudojau galimybe iškelti šį klausimą daugelyje diskusijų“, – teigė O. Scholzas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau pareiškė, kad Ukraina šalyse sąjungininkėse identifikavo 100 oro gynybos sistemų ir prašo bent septynias iš jų perduoti Ukrainos miestų gynybai.

Portalas primena, kad trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ir gynybos ministrai laiške dešimtims šalių paskelbė pasaulinę iniciatyvą ieškoti papildomų oro gynybos priemonių Ukrainai.

„Šis vizitas vyksta tokiu metu, kai Ukrainai reikia visokeriopos paramos kovoje už laisvę“, – žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė R. Habeckas.

„Ir tai yra kova už laisvę, tai yra svarbus dalykas, kurio pasaulis, Europa ir Vokietija neturi pamiršti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Ukraina kovoja už vertybes, kurios apibrėžia Europą.

Kelionė surengta po to, kai Vokietija savaitgalį paskelbė siunčianti Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“. Kyjivas buvo paprašęs Berlyno skubiai padėti atremti rusų atakas.

Ukrainos pareigūnai ne kartą sakė, kad šalies kariuomenei trūksta ginkluotės Rusijos raketoms ir dronams numušti. Savo ruožtu Maskva intensyvina išpuolius prieš ukrainiečių energetikos infrastruktūrą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius skubiai pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų.

R. Habeckas, kurį kelionėje lydi verslo delegacija, kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jis taip pat susitiks su ukrainiečių pareigūnais aptarti skubios pagalbos ir verslo ryšių, taip pat pasirengimo birželį Berlyne vyksiančiai kasmetinei Ukrainos atstatymo konferencijai, sakoma Vokietijos ekonomikos ministerijos pranešime.

„Visapusiška parama Ukrainai taip pat apima paramą atspariam energijos tiekimui ir atstatymui. Kad tai pavyktų, labai svarbios privataus sektoriaus investicijos“, – pareiškime cituojamas R. Habeckas.

Pasaulio bankas apskaičiavo, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios visos Ukrainos atstatymo išlaidos siekia mažiausiai 486 mlrd. JAV dolerių (455 mlrd. eurų).

„Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.

Pasak jo, dabar svarbu daryti tai „greitai, o ne kažkada ateityje“.

Vokietija šeštadienį paskelbė, jog Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius.

Kyjivas sąjungininkių Vakaruose prašo skubiai padėti atremti Rusijos oro atakas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį Aljanso šalims pasakė, kad jos turėtų iš savo atsargų padėti Ukrainai.

„Jei Aljansui reikia rinktis, ar pasiekti NATO pajėgumų tikslus, ar suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, mano žinia yra aiški: siųskite daugiau Ukrainai“, – sakė jis.