Buvusi prancūzų futbolo žvaigždė Basile'is Boli (Bazilis Boli) išnešė deglą iš didingos katedros, nuo kurios atsiveria miesto panorama, ir perdavė jį 83 metų Colette Cataldo (Kolet Kataldo).

Į renginį susirinko dešimtys žiūrovų, tarp jų ir Marselio arkivyskupas Jeanas-Marcas Aveline'as (Žanas Markas Avelinas).

„Tai tikrai priverčia širdį plakti greičiau ir yra fantastiška“, – sakė B. Boli, perdavęs deglą.

„Tai olimpinė ugnis, sporto ir sugyvenimo simbolis“, – sakė jis.

Taip prasidėjo 12 tūkst. km deglo estafetė per Prancūziją ir tolimas jos užjūrio teritorijas.

Liepos 26-ąją atidarymo ceremonija vyks valtimis Senos upe, taip radikaliai nukrypstant nuo ankstesnių žaidynių, kurios būdavo atidaromos pagrindiniame stadione.

Tai olimpinė ugnis, sporto ir sugyvenimo simbolis.

Organizatoriai tikisi, kad šis reginys padės kelti entuziazmą po ginčų dėl bilietų kainų ir nerimo dėl saugumo.

Paryžiaus olimpiada vyks liepos 26–rugpjūčio 11 dienomis, o paralimpinės žaidynės – rugpjūčio 28–rugsėjo 8 dienomis.

Deglas tristiebiu buriniu laivu bus atplukdytas į Marselį iš Graikijos, dvasinės olimpinių žaidynių tėvynės.

Tai duos toną žaidynėms, kurių atidarymo ceremonija numatyta prie Senos upės Paryžiuje.

„2024 metų pavasarį Marseliui teks garbė ir laimė būti pirmuoju miestu, kuris priims olimpinę ugnį Prancūzijos žemėje“, – sakoma organizatorių „Paris 2024“ pranešime.

„Didingas trijų stiebų laivas „Belem“ neš ugnį per Viduržemio jūrą iš Atėnų į Marselį – du miestus, kuriuos sieja bendra istorija“, – priduriama pranešime.

Senovės graikų kolonija Masalija buvo įkurta 600 metais prieš Kristų Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje. Ši gyvenvietė vėliau tapo šiuolaikiniu Marseliu.

„Tai buvo natūralus ir akivaizdus pasirinkimas“, – sakė vyriausiasis organizatorius Tony Estanguet (Tonis Estangė), primindamas istorinius Marselio ryšius su olimpinių žaidynių tėvyne Graikija.

Marselyje vyks olimpinių žaidynių buriavimo varžybos.

Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks 2024 metų liepos 26–rugpjūčio 11 dienomis.