P.Escobaras gimė 1949 m. Tuo metu Kolumbijoje vyko pilietinis karas (1948–1958). Dėl savo beprotiško žiaurumo jis pramintas La Violencia (Smurtas).

Kriminalinę karjerą P.Escobaras pradėjo dar paauglystėje. Pasakojama, kad jis vogė iš kapinių antkapius, nutrindavo išgraviruotas pavardes ir juos parduodavo tarsi naujus. Vėliau jis prekiavo suklastotais diplomais, vogė automobilius, gabeno kontrabandines cigaretes, prekiavo padirbtais loterijos bilietais, reketavo žmones ir prekiavo marihuana.

Su kokaino prekyba P.Escobaras susipažino maždaug 1975 m., atlikdamas kelis smulkius darbelius prekeivio Fabio Restrepo užsakymu. Pablo greitai suprato, kokius turtus gali atnešti kokainas, ir ėmė veikti. Po kelių savaičių F.Restrepo buvo rastas negyvas. Vykdyti kokaino prekybos P.Escobaras pakvietė bičiulį Jose Gonzalo Rodriguezą Gachą (1947–1989) bei brolius Jorge Luisą (1950), Juaną Davidą (1949–2013) ir Fabio (1957) Ochoa Vasquezus.

Taip susikūrė Medellino kartelis, savo čiuptuvais greitai apraizgęs daugelį Kolumbijos visuomenės sluoksnių: valstiečius, auginančius kokamedžius ir gaminančius kokaino pastą, laboratorijas džiunglėse ir jas saugančius kairiuosius partizanus, miestų banditus, policiją, teisėjus ir politikus. Žmonės galėjo rinktis – kyšis arba kulka kaktoje.

Kokaino gabenimą į JAV per Bahamų salas organizavo Carlosas Enrique Lehderis Rivasas (1949) – naciams simpatizavusio armėno, pabėgusio į Kolumbiją, sūnus. C.Lehderis pats dievino Adolfą Hitlerį (1889–1945) ir Johną Lennoną (1940–1980) bei nuolat kartojo, jog kokainas ir marihuana, palauždami JAV visuomenę iš vidaus, padės nugalėti tariamą Amerikos imperializmą.

Medellino kartelio iškilimo metu JAV vis labiau populiarėjo vadinamasis disko stilius. Žmonės linksmindavosi blizgančioje, kičo kupinoje aplinkoje. Čia jie šokdavo pagal soulo, fanko ir disko muziką bei užsiimdavo lytiniais santykiais. Šiose orgijose puikiai derėjo kokainas, mat suteikdavo fizinių ir emocinių jėgų.

Medellino kartelis šiems ūžautojams pasiūlė itin aukštos kokybės produktą už prieinamą kainą. Greitai P.Escobaras ir kiti kartelio nariai turėjo tiek pinigų, kad nebežinojo, kaip juos išleisti.

1981 m. Ronaldui Wilsonui Reaganui (1911–2004) tapus JAV prezidentu, karas prieš narkotikus pasiekė naują lygį. Kolumbijos baronams iškilo ekstradicijos grėsmė, ir Pablo, siekdamas gauti teisinę neliečiamybę, nusprendė eiti į politiką. Jis skyrė daug pinigų patiems skurdžiausiems sluoksniams bei krikščionių bažnyčios kuruojamai labdarai, taip pelnydamas dalies visuomenės narių simpatijas.

1982 m. P.Escobaras buvo išrinktas Kolumbijos parlamento nariu. Naujojo politiko turtų kilmė buvo ryškiai nušviesta laikraščio "El Espectador" žurnalistų, o teisingumo ministras Rodrigo Lara Bonilla (1946–1984) garsiai išreiškė pasipiktinimą savo naujuoju kolega.

P.Escobaras greitai buvo eliminuotas iš politinės arenos, dėl ko jis paskelbė karą Kolumbijos Respublikai. Pirmąja jo auka tapo R.L.Bonilla. 1984 m. balandžio 30-osios naktį jį iš arti į veidą nušovė smogikai, priartėję motociklu prie ministrą vežančio automobilio.

Tai buvo tik pradžia. Prasidėjo policininkų ir kitų valstybės tarnautojų žudymai bei grobimai, Kolumbijos miestuose dažnai vykdavo susišaudymai ir sprogimai, pasiglemžiantys niekuo dėtų praeivių gyvybes. 1985-aisiais kairieji partizanai, pasivadinę "Balandžio 19-osios judėjimu", užėmė Kolumbijos aukščiausiojo teismo rūmus. Ten jie nužudė nemažai teisėjų bei sunaikino visus su kokaino baronų ekstradicija susijusius dokumentus.

1986 m. R.Reagano administracija patvirtino aktą Nr. 221, pripažįstantį narkotikų grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai reiškė, kad JAV ne tik gali reikalauti P.Escobaro ekstradicijos, bet ir skelbti Kolumbijai karą.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje P.Escobaras suorganizavo net trijų kandidatų į Kolumbijos prezidento postą nužudymus. 1989 m. rugpjūčio 18 d. buvo nužudytas vienas populiariausių kandidatų Luisas Carlosas Galanas Sarmiento (gim.1943), žadėjęs radikalias permainas (įskaitant ir narkotikų verslo pažabojimą).

Tų pačių metų lapkričio pabaigoje buvo susprogdintas lėktuvas, skridęs iš Bogotos į Kalio miestą. Manoma, kad juo turėjo skristi dar vienas kandidatas į prezidento postą – Cesaras Augusto Gaviria Trujillo (gim. 1947). Nors politikas šiuo lėktuvu ir neskrido, per katastrofą žuvo 110 žmonių. Po savaitės sprogo bomba prie Kolumbijos slaptosios tarnybos DAS pastato. Ji buvo skirta tuomečiam agentūros direktoriui Migueliui Alfredo Mazai Marquezui (gim. 1937).

Šis siautėjimas vis labiau vertė šalies valdžią griebtis veiksmų. Imtos telkti naujos policijos pajėgos (apmokomos ir finansuojamos JAV), jų paskirtis buvo – visiškas Medellino kartelio sunaikinimas. Po ilgų derybų su valdžia, Pablo sutiko "įsikalinti". Jis apsigyveno savo paties pastatytame kalėjime, pavadintame "La Catedral". Ten buvo diskotekų salė ir futbolo aikštė, barai ir sukūrinės vonios. Čia reguliariai lankydavosi Pablo bendrai ir prostitutės, o sargybinius asmeniškai atsirinkdavo pats narkotikų baronas.

Vieną 1992-ųjų dieną savo paties kalėjime jis nužudė du savo senus pažįstamus, o paskui paėmė įkaitais porą policininkų. Vėliau, kai jau specialiosios pajėgos ruošėsi šturmuoti kalėjimą, Pablo lyg niekur nieko iš jo išėjo ir dingo.

Beveik metus jis slapstėsi laisvėje persekiojamas JAV tarnybų, specialiojo Kolumbijos policijos padalinio, konkurentų iš Kalio miesto kartelio bei vadinamųjų Los Pepes – paslaptingos grupuotės, žudžiusios Pablo žmones pačiomis žiauriausiomis priemonėmis.

Galų gale 1993 m. gruodžio 2 d. Kolumbijos policija aptiko P.Escobarą. Per susišaudymą jam teko trys kulkos – paskutinioji buvo mirtina, kažkas jam šovė iš arti tiesiai į veidą.

Filmas „Eskobaras“ (Escobar), bendras ispanų ir bulgarų kino kūrėjų projektas, bus filmuojamas Kolumbijoje nuo spalio 24 dienos. J.Bardemas jame vaidins P.Escobarą, o P.Cruz – jo meilužę žurnalistę Virginia Vallejo (Virchinija Vajecho), sakoma antradienį prodiuserių paskelbtame pranešime.

„Tai nebus biografinis filmas, nebus kieto gangsterio istorija. O bus pasakojimas apie žmogų, kuris paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais pakeitė nusikaltimų istoriją“, – nurodoma juostos prodiuserio Miguelio Menendezo de Zubillaga (Migelio Menendeso de Subiljago) pranešime.

Paskutinį kartą sutuoktiniai P.Cruz ir J.Bardemas kartu filmavosi 2008 metų Woody Alleno (Vudžio Aleno) romantinėje komedijoje „Viki Kristina Barselona“(Vicky Cristina Barcelona). Už šį antraplanį vaidmenį P.Cruz buvo apdovanota „Oskaru“.

J.Bardemas pelnė „Oskarą“ už darbą 2007 metų kriminaliniame trileryje „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ (No Country for Old Men).

Naująjį filmą stato ispanų režisierius Fernando Leonas de Aranoa (Fernandas Leonas de Aranoa), tarp kurio darbų yra 2002 metų juosta „Pirmadieniai saulėje“ (Los lunes al sol). Už jį filmo režisierius ir pagrindinį vaidmenį atlikęs J.Bardemas buvo apdovanoti Ispanijos kino pasaulio aukščiausias Goyos (Gojos) apdovanojimais.

P.Escobaras vadovavo galingiausioms pasaulio nusikalstamoms organizacijoms ir buvo labiausiai Kolumbijos ieškomas bėglys.

Pablo Escobaro pavardė Kolumbijoje iki šiol tariama su baime. XX a. pabaigoje šis veikėjas tapo žinomiausiu pasaulio narkotikų prekeivių – jam mesti kaltinimai tūkstančių žmonių nužudymu.

Nuožmus nusikaltėlis

Nuo P.Escobaro mirties praėjo daugiau nei du dešimtmečiai. Narkotikų baronas nušautas per susišaudymą su policija didžiausiame Kolumbijos mieste Medeljine 1993 m. gruodį.

Daugeliui Kolumbijos gyventojų P.Escobaro pavardė iki šiol kelia siaubą. Pareigūnai, narplioję šio nusikaltėlio gyvenimo detales, teigia, kad jis buvo vienas žiauriausių šalies istorijoje, pasiuntęs myriop tūkstančius žmonių.

Ar Kolumbija, Lotynų Amerika ir pasaulis gali pamiršti P.Escobaro nusikaltimus? Jo sesuo mano, kad, praėjus tiek laiko po brolio žūties, jam turėtų būti atleista.

"Kasdien galvoju apie žmones, kurie nukentėjo nuo mano brolio, nuo jo žiaurumo ir karo, kurį jis kariavo", – prisipažino Luz Maria Escobar.

P.Escobaras praėjusio amžiaus pabaigoje tapo galingo Kolumbijos Medeljino kartelio vadu.

Jam inkriminuojamos įvairios nusikalstamos veikos – nuo narkotikų kontrabandos, paprastai į Jungtines Valstijas, iki masinių nužudymų. Vien 1991 m. Medeljino mieste – kartelio buveinėje – nužudyti 7,5 tūkst. žmonių.

P.Escobaras savo aukų nesirinko: jis taikėsi į vietos politikus, policijos, saugumo tarnybų pareigūnus, žurnalistus, kurie rašė kriminalinėmis temomis, teisėjus ir net kandidatą į prezidentus. Jis, kaip sakė jo aplinkos asmenys, kovojo karą su valstybe. Tuo metu Kolumbijos teisėsauga svarstė, kad narkotikų baronas turėtų būti perduotas teisti į Jungtines Valstijas.

Amerikiečių pareigūnai taip pat aktyviai dalyvavo P.Escobaro medžioklėje. Jis buvo kaltinamas narkotikų kontrabanda į JAV – skaičiuojama, kad kone visas kokainas,

suvartojamas Amerikoje, plaukė iš P.Escobaro verslo imperijos. Jo imperija kontroliavo net 80 proc. pasaulinės prekybos kokainu – tai absoliutus visų laikų rekordas. Žinoma, tuo metu šiuo verslu pernelyg daug kas neužsiėmė. P.Escobarui buvo gana lengva užimti didžiąją dalį rinkos.

Būdamas įtakingas, o drauge ir pasakiškai turtingas, P.Escobaras Kolumbijoje buvo kone šalies vadovas. Narkotikų imperijos klestėjimo metais P.Escobaras buvo septintas pagal turimą turtą asmuo pasaulyje. Pasak šaltinių, jo turtas 1990 m. buvo vertinamas 30 mlrd. JAV dolerių.

Neparankius jam asmenis P.Escobaras paprasčiausiai nužudydavo. Sprogmenys automobiliuose, kankinimai, žudymai buvo jo gyvenimo kasdienybė.

1989 m. P.Escobaras pasikėsino į tuo metu šalies prezidento posto siekusį Cesarą Gavirią – susprogdino lėktuvą, kuriuo turėjo šis skristi. Politiko laineryje nebuvo, tačiau per sprogimą žuvo 100 žmonių.

Bandė perkalbėti

P.Escobaro sesuo Luz Maria pasakojo, kad maždaug 1980 m. ji dar nežinojo, kuo užsiima brolis. Apie nešvarų jo gyvenimą sesuo sužinojo, kai Pablo pats apie tai papasakojo šeimai.

"Mano motina buvo labai nuliūdusi. Pamenu, motina jo paklausė: kuo tu užsiimi – gal sergi nepagydoma liga? Jis atsakė: aš priklausau mafijai. Mafijoje niekas nemiršta savo mirtimi. Mafiozai miršta nuo kulkų. Tuo metu net nesuvokėme, kas ta mafija. Atsimenu, su motina tada atsivertėme žodyną, kad sužinotume, ką reiškia žodis "mafija". Žodyne jo nebuvo", – pasakojo L.M.Escobar.

1984 m. moteriai tapo aišku, kad jos brolis – ne šiaip sau nusikaltėlis, o vienas įtakingiausių visoje šalyje.

Tais metais P.Escobaro užsakymu buvo nužudytas Kolumbijos teisingumo ministras Rodrigas Lara Bonillas. Pareigūnai tuomet įsiveržė į narkotikų barono sesers namus.

"Ta diena man buvo siaubinga. Aš žinojau, kad jis įsivėlė į tą skandalą. Žinojau, kad tik mano brolis galėtų padaryti tokį nusikaltimą", – prisiminė L.M.Escobar.

Ji pridūrė, kad ne sykį bandė įkalbinti brolį keisti gyvenimo būdą. "Mes visuomet dėl jo nuogąstavome. Kiek pamenu, nuolatos su motina kalbėjome su juo apie visas tas žmogžudystes, kraujo liejimą. Tačiau jis visuomet mokėjo pokalbį nukreipti kitur. Kai mano tėvas 1985 m. buvo pagrobtas, Pablo griežtai pasakė: arba jūs su manimi, arba su jais. Jis visuomet nešiojosi ginklą – savigynai ir, kaip sakydavo, apginti šeimą. Tačiau niekuomet negalvojau, kad viskas nueis taip toli – kad jo nusikaltimai bus tokie žiaurūs ir jų bus tiek daug", – kalbėjo moteris.

Jaučia kaltę

Luz Maria sakė, kad nuolat jaučia kaltę dėl brolio nusikaltimų. Praėjusiais metais, minint brolio mirties metines, ji užpirko mišias Medeljino kapinių, kuriose palaidotas brolis, koplyčioje.

Po Mišių moteris nuėjo iki brolio kapo. "Septyni, o gal aštuoni žmonės, tapę mano brolio aukomis, man atleido. Aš juos sutikau prie kapo. Aš buvau labai laiminga. Jie mane apkabino ir pasakė, kad manęs nesmerkia", – prisiminė Luz Maria. Vėliau ji prie kiekvieno tose kapinėse palaidotų brolio aukų kapo paliko po atsiprašymo laiškelį. "Juose aš paprašiau atleidimo", – sakė Luz Maria. Prie vieno iš kapo ji sutiko motiną, kurios sūnus žuvo nuo P.Escobaro rankos.

"Aš ją patikinau, kad mano širdis su ja. Pasakiau, kad man labai gaila dėl visko, ką padarė brolis. Kad man gaila visų jo aukų", – pasakojo P.Escobaro sesuo. Ji pridūrė, kad niekuomet nebuvo susijusi su jokiu nusikalstamu verslu – nei su nužudymais, nei narkotikų kontrabanda.

"Deja, mano šeimos istorija – mano istorija. Tai visuomet lieka širdyje. Juk Pablo buvo mano brolis", – kalbėjo moteris.

Atsiprašymo nepakaks

Felipe Mejia, kurio brolis žuvo nuo P.Escobaro patikėtinių rankos, teigė, kad jaučia ilgesį. Jaime‘ui Hernanui Mejiai Garciai buvo aštuoniolika metų. Jis buvo ką tik baigęs aukštąją mokyklą. Vaikino svajonė buvo tarnauti Kolumbijos ginkluotose oro pajėgose. Tačiau 1989 m. jis buvo nužudytas.

"Manau, kad P.Escobaro sesuo tinkamai pasielgė, kad paprašė atleidimo už tai, ką padarė jos brolis. Tačiau jei vienas jos laiškų būtų atsidūręs ant mano brolio kapo, veikiausiai nebūčiau į jį atsakęs – būčiau išmetęs. Man nepakanka atsiprašymo", – sakė vyras.

Jis pridūrė, kad kai kurie jo brolį nužudę P.Escobaro pakalikai tebėra laisvėje.

"Jie toliau lyg niekur nieko gyvena – augina savo vaikus, vaikaičius. O aš savo brolio nebeturiu", – apgailestavo F.Mejia.

Pasak jo, P.Escobaro žmonės nužudė brolį, nes galvojo, kad jis dirba konkuruojančiam "Cali" karteliui.

"Visi, kurie buvo susiję su "Cali" karteliu, Medeljino kartelio narių būdavo paprasčiausiai nušaunami. O mano visa šeima buvo susieta su tuo karteliu. Todėl  mano brolis neteko gyvybės, – sakė F.Mejia. – Po to, kai buvo nušautas brolis, su tėvais ilgą laiką miegojau viename kambaryje – žinote, mano tėvai man pasakė, kad jeigu jie ketina mus visus iššaudyti, tegul iššaudo bent jau kartu."

Tiesa, Felipe's šeima iš Medeljino miesto neišvyko. Jo tėvas visuomet sakė, kad nėra padaręs nieko, dėl ko turėtų pabėgti.

Pasak Felipe's, žmonės, kurie yra susiję su jo brolio žūtimi, taip pat tebegyvena šiame mieste. Ir tėvai su jais bendrauja, tačiau Felipe dėl to tėvams nuolat priekaištauja.
"Kai jiems pasakau, kad tie žmonės galbūt yra prikišę nagus prie brolio žūties, tėvai apsiverkia", – pasakojo vyras.

"Jis buvo psichopatas"

Luisas Ospina, kurio tėvas tapo P.Escobaro auka, aiškino, kad mafiozas buvo tikrų tikriausias psichopatas.

"Aš žinau tiek, kad jis buvo psichopatas, turėjęs daug pinigų" , – sakė vyras. Alfonsas Ospina, Luiso tėvas, buvo Medeljino senatorius. Jis karštai palaikė sprendimą deportuoti visus narkotikų prekeivius į Jungtines Valstijas. Už tai atsisveikino su galva.

1988 m. lapkritį politikas buvo pagrobtas. Vėliau nužudytas. Nusikaltimą įvykdė Medeljino kartelis.

"Žinote, mums net teko sumokėti išpirką, kad atgautume jo kūną. Štai koks buvo Medeljino kartelis, – piktinosi vyras. Kalbos, kad P.Escobaras globojo skurdžiausiai gyvenančius miesto gyventojus, jam kelia pasibjaurėjimą. – Asmuo kontaktams palaikyti buvo mano tėvo bendradarbis. Ir net buvo mano tėvo draugas. Pasirodo, jis dirbo karteliui. Kai paprašėme kūno, mums pasakė, kad reikalinga išpirka. Esą turėtume apmokėti kartelio logistikos išlaidas. P.Escobaras šiame mieste buvo nupirkęs visus."

P.Escobaras buvo nušautas 1993 m. gruodį per susišaudymą su policijos paregūnais.

"Pamenu, tą dieną smarkiai lijo. Upė, tekanti per miestą, buvo smarkiai patvinusi. Pajutau, kad į miestą grįžta geroji energija, lietus viską nuplovė – blogis dingo", – prisiminė L.Ospina.

P.Escobaras: trumpa biografija

P.E.Escobaras Gaviria buvo vienas žymiausių visų laikų Kolumbijos ir pasaulio narkotikų baronų, dar vadinamas Kokaino karaliumi.

Jis gimė 1949 m. Kolumbijoje. Buvo trečias devynių vaikų šeimoje. Jo tėvas Abelas de Jesúsas Dari Escobaras buvo ūkininkas, o motina Hermilda Gaviria dirbo mokytoja vienoje pradinėje mokykloje.

Kolumbijos didmiestyje Medeljine, dar būdamas paaugliu, P.Escobaras iš kapinių vogdavo antkapius ir juos pardavinėdavo.

P.Escobaras buvo įsivėlęs į ne vieną nusikaltimą. Jis buvo kaltinamas cigarečių kontrabanda, automobilių vagystėmis. Galiausiai P.Escobaras pasuko narkotikų prekybos keliu. Pirmą savo milijoną užsidirbo plušėdamas kartu su tuo metu žymiu Kolumbijos narkotikų baronu Alvaro Prieto.

1975 m. P.Escobaras perėmė Medeljino kartelio valdymą. Kartelis netrukus tapo didžiausias Lotynų Amerikoje ir vienas didžiausių pasaulyje. Tuo metu P.Escobaras neturėjo daug varžovų. Skaičiuojama, kad kas dieną kartelis parduodavo po 15 tonų  kokaino. Kokaino vertė juodojoje rinkoje siekė pusė milijardo dolerių. Pusė platinamo kokaino būdavo skirta Jungtinių Valstijų rinkai.

Kartelio veikimo centras buvo Medeljinas. Čia buvo gaminamas kokainas. Žaliavas kokainui kartelis atsigabendavo iš Peru ir Bolivijos. Pasak liudininkų, narkotikai į JAV buvo gabenami lėktuvais – vieno lėktuvo pilotas už skrydį galėjo susižerti kone pusės milijonų dolerių atlygį, priklausomai nuo to, kiek kokaino sugebėdavo nugabenti.

P.Escobaras narkotikais aprūpindavo daugelį JAV valstijų. Jis gabeno narkotikus į Floridą, Kaliforniją, taip pat kitas JAV vietas. JAV buvo gerai išplėtotas platinimo tinklas. P.Escobaras net įsigijo salą Karibų jūroje, kuri tapo pagrindiniu kokaino gabenimo logistikos centru. Kokainas buvo gabenamas ne tik lėktuvais, bet ir laivais. Pasak P.Escobaro brolio Roberto, narkotikų baronas turėjo net du povandeninius laivus, kuriais plukdydavo narkotikus į JAV. Kartelio klestėjimo metais P.Escobaras  kasdien į JAV įveždavo vidutiniškai po 11 tonų kokaino.

1982 m. P.Escobaras išrinktas į Kolumbijos parlamentą. Tiesa, po metų iš politikos pasitraukė.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje P.Escobaro narkotikų imperija tapo žinoma visame pasaulyje. Medeljino kartelis kontroliavo didžiąją dalį kokaino prekybos JAV, Meksikoje, Puerto Rike, Venesueloje, Dominikos Respublikoje ir Ispanijoje. Per pastarąją kokainas pasiekdavo kitas Europos šalis ir net Aziją.

Praėjus 25 metams po to, kai velionis Kolumbijos narkotikų kontrabandos baronas Pablo Escobaras (Pablas Eskobaras) įsakė susprogdinti keleivinį lainerį „Boeing 727“, kad nužudytų savo priešą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tuo reisu neskrido, aukų šeimos tebereikalauja teisingumo.

1989 metų lapkričio 27 dieną Kolumbijos oro bendrovės „Avianca“ 203-ojo reiso lėktuvas buvo ką tik pakilęs iš Bogotos pakeliui į Kalio miestą, kai sprogo virš sostinės priemiesčio Soačos miesto. Per tą išpuolį žuvo visi 107 lėktuve buvę žmonės, o lainerio nuolaužos ir sudarkyti lavonai pažiro didelėje teritorijoje.

Tyrėjai nustatė, kad sprogdinimą organizavo P.Escobaras, liūdnai pagarsėjęs Medeljino kartelio vadeiva, tuo metu pasiekęs savo galios viršūnę.

P.Escobaras, kuris tuo metu vadovavo milžiniškam tarptautiniam kokaino prekybos sindikatui ir žurnalo „Forbes“ buvo pripažintas septintuoju turtingiausiu pasaulyje žmogumi, buvo pasiryžęs neleisti, kad 1990 metų Kolumbijos prezidento rinkimai sutrukdytų jo negailestingas ambicijas.

Pasak tyrėjų, sprogdinimo taikinys buvo kandidatas į prezidentus Cesaris Gaviria (Sesaris Gavirija), buvęs vidaus reikalų ministras.

P.Escobaro smogikai sužinojo, kad C.Gaviria skris tuo lėktuvu, bet kandidatas paskutinę minutę pakeitė savo planus.

Galiausiai jis laimėjo 1990-ųjų prezidento rinkimus ir surengė didelę kampaniją prieš narkotikų kontrabandininkus, į kurią P.Escobaras atsakė kruvinu karu prieš vyriausybę, kuris baigėsi tik tuomet, kai kartelio vadeiva buvo nukautas per susišaudymą su policiją ant namo stogo Medeljine 1993 metais.

P.Escobaro pagrindinis smogikas Johnas Jairo Velasquezas Vasquezas (Džonas Chairas Velaskesas Vaskesas), pravarde „Popajus“, vėliau prisipažino, kad lėktuvo sprogdinimo taikinys buvo C.Gaviria.

J.J.Velasquezas Vasquezas atliko 22 metų laisvės atėmimo bausmę už 1989 metų gruodį įvykdytą kandidato į prezidentus Luiso Carloso Galano (Luiso Karloso Galano) nužudymo. Po to išpuolio Liberalų partijos kandidatu tapo C.Gaviria.

Prisipažinęs smogikas buvo paleistas anksčiau šiais metais už tai, kad padėjo prokurorams nuteisti buvusį teisingumo ministrą Alberto Santofimio (Albertą Santofimiją), kuris taip pat kandidatavo prieš prezidento rinkimus 1990 metais ir užsakė L.C.Galano nužudymą.

Kiti asmenys, susiję su 203-ojo reiso lainerio sprogdinimu, taip atliko laisvės atėmimo bausmes.

Medeljino kartelio karinis vadovas Carlosas Mario Alzate Urquijo (Karlosas Marijus Alsatė Urkichas) buvo kalinamas 1993–2001 metais dėl jo vaidmens lėktuvo sprogdinime ir kituose nusikaltimuose. Tačiau jis buvo paleistas atlikęs tik mažiau negu pusę 20 metų laisvės atėmimo bausmės.

Kitas už tą sprogdinimą atsakingas kartelio smogikas Dandeny Munozas (Dandenis Munjosas) yra kalinamas Jungtinėse Valstijose, kur buvo sučiuptas 1991 metais ir kur jam buvo skirtos 10 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių ir dar 45 metai kalėjimo.

Tačiau aukų šeimos sako, kad pareigūnai taip ir nesugebėjo išnarplioti viso už sprogdinimą atsakingų žmonių tinklų, todėl tebereikalauja visiško teisingumo.

„Atrodo, kad nuo to nusikaltimo būtų praėjusi tik viena diena, nes nematėme jokios pažangos“, – naujienų agentūrai AFP sakė 35 metų Gonzalo Rojasas (Gonsalas Rochasas), kurio tėvas žuvo per tą ataką.

„Kad galėtum atleisti, turi žinoti, kas buvo atsakingi“, – pridūrė G.Rojasas, prieš penkerius metus įkūręs aukų šeimų narių palaikymo grupę.

Prokurorai 2009 metais paskelbė to lainerio sprogdinimą nusikaltimu žmoniškumui ir atnaujino tyrimą, apjungdami visų įtariamųjų bylas.

Tačiau tie tyrimai „tebėra preliminarioje stadijoje“, vienas teismų šaltinis sakė AFP.

„Praėjo daug laiko, todėl padaryta didelė žala (bylai). Bylos ėjo iš rankų į rankas skirtingiems prokurorams, o dabar kalbame apie 450 bylų, kurių kiekvieną sudaro per 300 puslapių“, – pridūrė šaltinis.

Smurto krečiamoje šalyje, kurioje taip pat jau 50 metų tęsiasi konfliktas tarp armijos, kairiųjų sukilėlių grupuočių ir dabar jau paleistų dešiniojo sparno sukarintų organizacijų, vyriausybė pripažino 166 asmenis, kurių artimieji žuvo per 203-ojo reiso lainerio sprogdinimą, turinčiais teisę į kompensaciją iš nacionalinio „aukų fondo“, įkurto 2011 metais.

Fondo pareigūnai sakė, kad už kiekvieną auką artimieji gaus po 24 mln. pesų (30 tūkst. litų).