Praėjusių metų balandžio 3 dieną Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) įmonei „Ekologistika“ nurodė nutraukti padangų atliekų laikymą patalpose Alytuje ir perduoti jas atliekų tvarkytojams.

Norėdama įvykdyti departamento reikalavimus, „Ekologistika“ Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje prašė panaikinti dalį bendrovės turtui taikytų apribojimų.

Šių metų sausio 25 d. Alytaus apylinkės teismui „Ekologistikos“ byloje priėmus nutartį panaikinti dalį bendrovės turtui taikytų apribojimų, 2024 m. vasario 2 d. įsigaliojo Atliekų tvarkymo sutartis tarp UAB „Ekologistika“ ir UAB „Ekobazė“, pagal kurią pastaroji įsipareigojo sutvarkyti padangų atliekas, likusias po gaisro bendrovės teritorijoje. 

AAD duomenimis, 819 t padangų atliekų, 2143 t plėšytų padangų ir 895 didmaišiai su gumos pudra ir granulėmis bus išvežta ir perdirbta atliekų tvarkytojo UAB „Ekobazė“.

Šiam tikslui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos skirta 300 tūkst. eurų. Didžiausias dotacijos dydis vienam pareiškėjui – 60 tūkst. eurų.

Finansavimas teikiamas padangų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, atliekoms surinkti, vežti ir naudoti arba eksportui į kitas ES šalis. Finansuojama 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paraiškas galima teikti iki 2022 m. rugsėjo 30 d. per informacinę sistemą APVIS.

Per metus Lietuvoje surenkama iš viso per 1 tūkst. t bešeimininkių padangų atliekų.

Savivaldybėms bešeimininkių padangų atliekoms sutvarkyti 2022–2023 m. jau anksčiau buvo skirta per 435 tūkst. eurų ir planuojama sutvarkyti daugiau kaip 4 tūkst. t padangų atliekų. Su šiuo kvietimu planuojama, kad papildomai bus sutvarkyta dar 1,3 tūkst. t neleistinais būdais atsikratytų padangų.

Per metus Lietuvoje surenkama iš viso per 1 tūkst. t bešeimininkių padangų atliekų.

Anot aplinkosaugos ekspertų, griežtai draudžiama atsikratyti senų padangų, jas bet kur numetus, jau nekalbant apie pamiškes ar kitus gamtos kampelius. Jeigu jos ten ir liks gulėti, tai gulės mažiausiai 120 metų – kol suirs. Padangos dėl aplinkos poveikio dūlija, išsiskiria sveikatai pavojingų cheminių medžiagų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už aplinkos teršimą numatytos baudos taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2 400 eurų.

Valstybė turėtų finansuoti tyrimus, kurie nustatytų mūsų šalies sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas. Atsižvelgus į tyrimų rezultatus, turėtų būti pakeistos higienos normos, techniniai reglamentai.

Studijos autoriai siūlo patobulinti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, skatinant įsigyti iš padangų atliekų pagamintą produkciją. Jie nepataria taikyti padangų atliekų tvarkymo užstato sistemos modelio, nes jam įgyvendinti reikėtų gerokai didesnių investicijų nei dabar veikiančiai sistemai.

Siūloma skirti valstybės lėšų susikaupusioms iš praeities paveldėtoms padangų atliekoms sutvarkyti, parengti finansavimo metodiką didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms, kuriose iš gyventojų surenkamos padangų atliekos.

Dar viena rekomendacija – skatinti kolektyvinį padangų atliekų tvarkymą, griežčiau kontroliuoti šių atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą, atliekų tvarkytojų laikomas padangų atliekų ir iš jų pagamintos produkcijos kiekius.

Studiją „Padangų atliekų panaudojimas statybos ir kitų produktų gamyboje, statyboje ar kitose veiklose“ parengė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.

Prasidėjus padangų keitimo sezonui transporto priemonių vairuotojai žiemines padangas keičia į vasarines. Kur dėti netinkamas naudojamas padangas ir kas su jomis nutinka vėliau? Kaip teigė V. Žygienė, dauguma panaudotų padangų iš Lietuvos išvežama į kitas šalis, tačiau dalis jų perdirbamos ar deginamos.

LRT.lt primena, kad vairuotojai nuo balandžio 10-osios nebegali važinėti su dygliuotomis žieminėmis padangomis (transporto priemonė bus laikoma techniškai netvarkinga ir tokiai transporto priemonei policininkai turi teisę panaikinti techninės apžiūros galiojimą). Draudikai primena, kad jų nepasikeitus negalios draudimas. Nors draudimo kompanija atlygins nuostolius nukentėjusiajam, vėliau šią sumą išsireikalaus iš kaltininko, važiavusio netinkamomis padangomis. Tuo metu servisai, keičiantys padangas, sako, kad padangų keitimo gali tekti laukti savaitę ir ilgiau.

V. Žygienė apgailestauja, kad vis dar galime pamatyti ir pakelėse bei pamiškėse besimėtančių padangų.

– Ką reikia žinoti vairuotojams: kaip paprasčiausiai ir lengviausiai atiduoti senas padangas, kad jos būtų tinkamai perdirbtos?

– Iš tiesų, padangų keitimo sezonas iš žieminių į vasarines prasideda nuo balandžio 1-osios. Vis dėlto, kadangi reikalavimai vasarinėms padangoms nėra tokie griežti kaip žieminėms, kiekvienas vairuotojas turėtų atsižvelgti į oro sąlygas.

Jei mes keičiame padangas autoservisuose, mes jas nemokamai ten galime ir palikti. Autoservisams draudžiama dėvėtas padangas atiduoti transporto priemonės savininkui. Kitas būdas – dėvėtas padangas atiduoti prekybininkams, jei pas juos perkame to paties tipo transporto priemonei tinkamas padangas. Prekybininkai taip pat privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jei jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama.

– O jei namuose yra likę anksčiau pirktų padangų likučių? Kaip galima kitu būdu atiduoti perdirbti?

– Iš gyventojų nemokamai padangas priima savivaldybėse esančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Jos gali priimti iki 4 ar 5 padangų. Jei gyventojui kyla klausimų, kuri aikštelė gali priimti padangas arčiausiai, jis gali pasitikslinti tam skirtoje svetainėje atliekos.lt. Ten galima rasti, ir kur išsidėsčiusios savivaldybių aikštelės. Mūsų šalyje jų yra apie 100, taigi problemų, kur priduoti senas padangas, gyventojui neturėtų kilti.

– Anksčiau panaudotos padangos būdavo laikomos atvirose aikštelėse, turėjome ir didžiulių gaisrų. Ar perdirbti skirtos padangos yra išgabenamos?

– Taip, kol kas iš Lietuvos dauguma padangų išvežamos į kitas šalis, deginamos, tačiau Lietuvoje yra ir perdirbėjų, kurie perdirba padangas. Viena tokių – pernai veiklą pradėjusi „Ekologistika“. Šiemet ji planuoja perdirbti keletą tūkstančių tonų senų padangų.

– Visada bandoma suskaičiuoti, kiek į Lietuvą padangų įvežama, kiek vėliau surenkama. Ar didelis skirtumas? Koks nenaudojamų padangų likimas – jos yra netinkamai laikomos, iškeliauja į gamtą?

– Senų padangų, besimėtančių pakelėse, pamiškėse tikrai dar galime pamatyti. Surasti besimėtantį seną šaldytuvą būtų kur kas sunkiau. Padangų kiekis, atkeliaujantis į Lietuvą, iš tiesų yra labai didelis. Aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja, kad 2016 m. į vidaus rinką importuota per 25 tūkst. tonų padangų. Specialistų skaičiavimu, dar maždaug 10 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvą atkeliauja su transporto priemonėmis.

Reikėtų nepamiršti, kad apie 5 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai. Taigi kasmet importuojama apie 40 tūkst. tonų padangų.

– Kiek iš jų galėtų būti nesurinkta, tinkamai neperdirbta?

– Jei per metus surenkama daugiau kaip 20 tūkst. tonų padangų atliekų, galime skaičiuoti, kad dar maždaug 15 tūkst. tonų padangų likimas yra neaiškus – jos gali būti deginamos, sandėliuojamos netinkamose vietose ar pan.

Šiltuoju metu dėl palankesnių vairavimui oro sąlygų reikalavimai padangoms eksploatuojant lengvąjį automobilį nėra tokie griežti kaip žieminėms padangoms. Padangų keitimo iš žieminių į vasarines sezonas Lietuvoje prasideda nuo balandžio 1 dienos. Pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio 10-osios draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šių padangų naudojimas, užsitęsus žiemos sąlygoms, gali būti pratęstas nebent susisiekimo ministro įsakymu. Nesilaikant šio nurodymo, vairuotojui gali būti panaikintas techninės apžiūros galiojimas.

„Norime priminti, kad netinkamos eksploatacijai padangos surenkamos ir tinkamai sutvarkomos. Padangos nėra pavojingos atliekos, tačiau pavojų kelia aplinkai, jei jomis saugiai nepasirūpinama“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto įmonėms (autoservisams) draudžiama netinkamas eksploatavimui padangas atiduoti jų naudotojui, todėl keičiant padangas autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai.

Padangų platintojai taip pat privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Senas padangas priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 nenaudojamų padangų per metus, priklausomai nuo savivaldybių patvirtintų priėmimo sąlygų. Kiek padangų priima arčiausiai gyventojo esanti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, galima pasitikslinti visuomenės švietimui skirtoje svetainėje atliekos.lt.

Kas atsitinka su senomis padangomis?

Kol kas daugiausiai padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į užsienį deginimui. Jų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas. Patekusios į gamtą padangos suyra tik per 120-140 metų, jos dūla ir išsiskiria sveikatai pavojingų toksinių bei cheminių medžiagų. Lietuvoje padangas perdirba Alytaus bendrovė „Ekologistika“.

„Surinktos senos padangos keliauja perdirbimui. Jo metu specialia įranga atskiriami guma, metalas ir tekstilė. Pastaroji panaudojama energijai gauti, metalas perdirbamas, o iš gumos sumaltos granulės panaudojamos naujų gaminių gamyboje. Perdirbtų padangų guma dengiami sporto aikštynai ar žaidimų aikštelės, iš jos gaminami automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti gaminiai“, – sako „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas.

Alytaus bendrovė šiais metais numato perdirbti keletą tūkstančių tonų padangų atliekų iš Lietuvos ir kitų šalių.

Teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto kiekio. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 25,3 tūkst. tonų padangų, o buvo surinkta 20,5 tūkst. tonų padangų atliekų. Specialistų skaičiavimu, dar apie 10 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 5 tūkst. tonų parduodama nelegaliai.

Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (angl. European tyre & rubber manufactors‘ association, ETRMA) prognozuoja, kad kasmet augant ES parduodamų padangų kiekiui nuo 2018 metų iki 2022-ųjų padangų rinkos vertė ūgtels 19,6 proc., iki 39,5 mlrd. eurų.

Naujausiais Aplinkos ministerijos duomenimis, registruoti padangų importuotojai į Lietuvos rinką 2016 metais įvežė 25,3 tūkst. tonų padangų, o surinko 20,5 tūkst. tonų padangų atliekų. Rinkai patiektas padangų kiekis, palyginti su 2015-aisiais, išaugo beveik dešimtadaliu.

„Specialistų vertinimu, dar mažiausiai apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai. Įvertinus aplinkoje vis dar randamų bešeimininkių padangų kiekius, neapskaitytos padangos gali sudaryti trečdalį visų į šalį įvežamų padangų. Dėl to dešimtys tūkstančių tonų senų padangų, besimėtančių prie pastatų, pakelėse ar pamiškėse, lieka nesutvarkytos ir teršia aplinką“, – sako stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje vienijančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Pasak A. Skinulio, teisės aktai ir kontrolė turėtų užtikrinti, kad visi gamintojai ir importuotojai realiai finansuotų visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą.

Pernai lapkritį audito duomenis paviešinusios Valstybės kontrolės teigimu, gamintojai ir importuotojai turėtų finansuoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios priima ir netinkamas naudojimui padangas. Šiuo metu gyventojai į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles gali nemokamai pristatyti iki 4-5 padangų per metus, tačiau gamintojams ir importuotojams neskiriant lėšų šių aikštelių eksploatavimui, gyventojai turi sumokėti ir už šių atliekų sutvarkymą.

Keičiant padangas automobilių remonto įmonėje, senosios turi būti priimamos nemokamai. Prekybininkai privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Juridiniai asmenys padangų atliekas paprastai atiduoda jas tvarkančiai įmonei pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį. Gyventojai ir įmonės daugiau informacijos apie atliekų pridavimo vietas ir atliekų tvarkytojus gali rasti atliekos.lt.

ES direktyva ir Lietuvos teisės aktai numato, kad gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. viso rinkai patiekto padangų kiekio. 2016 metais Lietuva tinkamai sutvarkė 76,3 proc. visų rinkoje parduotų padangų, neskaičiuojant realizuotų nelegaliai.

Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.