Apie šį bei kitus sukrečiančius atvejus bei prekybos žmonėmis tyrimų ypatumus praėjusią savaitę Kaune vykusiame seminare „Prekyba žmonėmis vyksta: matyk, atpažink, reaguok, padėk!“ pasakojo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė. Seminarą surengė Šventosios Mortos grupė.

Sukrečiančios istorijos

Vieniši, išsigandę, linkę greit prisirišti prie žmonių ir prastai išlavinę savo socialinius įgūdžius. Kiekviena nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis gyvenimo istorija labai skirtinga, rašoma pranešime spaudai.

Prokurorė N. Grunskienė, jau 11 metų dirbanti su tokio tipo bylomis, pasakoja neeilines istorijas. Pavyzdžiui, Agnė (vardas pakeistas) augo šeimoje, kurioje tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Ji baigė 9 klases, kasmet keitė mokyklas. Ji labai prisirišdavo prie žmonių, labai ieškojo globos, palankumo, meilės. Parodžius jai nors šiek dėmesio, mergina negalėdavo patikėti, kad tas žmogus jai linki ko nors blogo. Agnė buvo išvežta dirbti prostitute. Pabėgusi iš ten ir grįžusi į Lietuvą, ji pirmiausia susirado ją išvežusius vyrus, kadangi negalėjo patikėti, kad jie ją sąmoningai pardavė suteneriams.

Grįžusi į Lietuvą, ji pirmiausia susirado ją išvežusius vyrus, kadangi negalėjo patikėti, kad jie ją sąmoningai pardavė suteneriams.

Kita mergina, Ieva (vardas pakeistas), būdama 16 metų, pabėgo iš namų. Susipažinusi su vaikinais ir gavusi iš jų pasiūlymą vykti į užsienį paatostogauti, mielai sutiko, kadangi neturėjo kur prisiglausti. Kompanija ją nuvežė į viešnamį, kuriame ji buvo priversta dirbti prostitute ir tik padedant klientui iš ten pabėgo. Grįžusi namo niekam nieko nesakė, jautė didžiulę gėdą ir baimę, kad jos šeima ir draugai sužinos, kuo jai teko dirbti. Po kiek laiko atvykus tiems patiems asmenims, ji sutiko važiuoti į užsienį, nors ir žinojo, kad vėl teks dirbti prostitute. Merginai buvo svarbu, kad tie vyrai nieko nepadarytų jai, jos šeimai ir kad nepasakytų artimiesiems, ką ji veikė užsienyje. Jai buvo beprotiškai gėda. Psichologų teigimu, gėda yra vienas iš sunkiausiai pakeliamų jausmų, todėl kartais baimė žmogų paverčia robotu.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. Grunskienė teigia, kad kiekvienais metais milijonai žmonių, daugiausiai moterys ir vaikai iš silpniau išsivysčiusių šalių, tampa išnaudojamaisiais. Prekyba žmonėmis nusikaltėliams  duoda vis didesnį pelną, o jų aukomis tampa vis daugiau žmonių.

Vis daugiau apie tai kalbama

Praėjusiais metais Lietuvoje pradėti 36 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Šis skaičius, nors ir pamažu, tačiau kiekvienais metais didėja – 2016 metais pradėti 29 ikiteisminiai tyrimai, 2015 – 27, 2014 – 24. Vis daugiau kalbama apie prekybą žmonėmis, daugiau aukų išdrįsta papasakoti savo istorijas. Daugėjant organizacijų, teikiančių pagalbą nukentėjusiesiems, pareigūnams žaibiškai reaguojant į situacijas, žmonės vis dažniau išdrįsta kreiptis į teisėsaugą dėl savęs ar savo artimųjų. Vis dėlto, prekeiviai žmonėmis sugeba būsimas aukas įtikinti, kad jie nori jiems padėti, suteikti geras gyvenimo sąlygas ar net priverčia patikėti, kad žmogus surado puikų partnerį. Tad nenuostabu, kad dalis šių nusikaltimų taip ir lieka ne tik neišaiškinti, bet ir už oficialios statistikos ribų.

Prokurorės teigimu, kartais situacijos pradžioje viskas atrodo labai nekaltai ir pabrėžia, kad verta įtarti kažką negero, kuomet yra siūlomas labai gerai apmokamas darbas užsienyje, kuriam neturima pakankamai įgūdžių: pavyzdžiui, merginai, kuri nemoka anglų kalbos, yra siūlomas padavėjos darbas prestižiniame Londono restorane. Dažnai auka yra verbuojama netikrais pažadais įdarbinti modeliu, šokėja, aukle, masažuotoja ir pan. Taip pat verta susirūpinti, jei vykstant į užsienį yra sakoma, kad asmeninių daiktų pasiimti nereikia, nes bus viskuo pasirūpinta, jei pažinties su verbuotoju pradžioje (o tai gali būti tiesiog naivus įsimylėjimas), būsima auka yra fotografuojama, siekiama pakeisti jos įvaizdį, vežama į kirpyklą, perkami drabužiai, ypač – atviri.

Nida Grunskienė/ Organizatorių nuotr.

Nors dažniausiai žmonės yra parduodami į kitą šalį nelegaliam darbui, kurio daryti nesutinka, tačiau pasitaiko ir retesnių atvejų. Prokurorė N. Grunskienė išskiria vieną retesnių, tačiau šiuo metu populiarėjančių žmonių vergavimo atvejų – interneto modelių darbą. Istorija tokia – merginoms siūloma bendrauti su vyrais virtualiai, per interneto kameras. Nurodoma, kad jos tik kalbėsis su vyriškiais ir tokiu būdu užsidirbs. Merginoms sutikus, joms išnuomojamas butas, kuriame jos galėtų dirbti. Butas išnuomojamas aukos vardu ir ilgesniam laikui, taip pat išsimokėtinai nuperkamas kompiuteris, sutartį parašius merginos vardu. Merginos prieš vaizdo kameras verčiamos nusirengti, atlikti įvairius seksualinio pobūdžio veiksmus. Kuo daugiau laiko jas stebi žiūrovai, tuo daugiau uždirbama. Nesutikus merginoms užsiimti tokia veikla, joms grasinama skolų išieškojimu ir gėdingos informacijos paviešinimu.

Vienas retesnių, tačiau šiuo metu populiarėjančių žmonių vergavimo atvejų – interneto modelių darbas.

Dažniausia stotelė – viešnamis

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. Grunskienė parodė nuotrauką viešnamio, kuriame lietuvaitės buvo verčiamos dirbti prostitutėmis. Užrašas skelbė, kad čia atliekami masažai, tačiau už jo sienų realybė buvo kitokia. Į tokius ir panašius viešnamius patenka merginos, manančios, kad vyksta į kitą šalį užsidirbti. Kartais dėl to kaltas tėvų abejingumas. Pavyzdžiui Justė (vardas pakeistas), buvo iš anksto ruošiama išvežimui į užsienį dirbti prostitute. Nepilnametė mergina susipažino su vaikinu, kuris pasiūlė jai kartu gyventi nuomojamame bute. Tėvai į tai dėmesio nekreipė, jos neieškojo, jai neskambino. Kadangi ši nepilnametė neturėjo asmens dokumento, buvo padėta jį gauti, sumokėta už jo padarymą. Gavus asmens dokumentą, mergina buvo išvežta į užsienį ir priversta dirbti prostitute. Kur yra jų dukra ir kas su ja atsitiko, tėvai sužinojo tik po kiek laiko iš Lietuvos ambasados Ispanijos Karalystėje.

Vienetams merginų pavyksta pabėgti iš viešnamių, tačiau dažniausiai jas saisto tiek fiziniai, tiek psichologiniai saitai. N. Grunskienė teigia, kad dažniausiai merginos nebėga iš viešnamių dėl skirtingų priežasčių ir baimių. Vienos neturi galimybės palikti viešnamio, mat jas saugo asmenys, kuriems jos dirba. Kitos merginos nebėga, nes neturi galimybės laisvai judėti, yra lydimos net pas gydytojus. Taip pat svarbų vaidmenį čia vaidina baimė. Merginos nebėga iš viešnamių, nes joms grasinama susidoroti su jomis ir jų šeimos nariais. Dauguma jų yra iš kaimo vietovių, turinčios menką išsilavinimą ir tiesiog bijo. Jos sutinka su viskuo, nes baiminasi būti išmestos į gatvę. Pabėgusios ir vėliau surastos merginos grąžinamos atgal ir baudžiamos kitų merginų akivaizdoje,  taip mirtinai įbauginus likusiąsias.

Kas vyksta pradėjus ikiteisminį tyrimą?

Drąsiau ir daugiau kalbant apie prekybą žmonėmis, kinta ir visuomenės požiūris į aukas bei galimybės tokio nusikaltimo aukai padėti. Šiuo metu atsiranda vis daugiau organizacijų ir savanorių, kurie teikia visokeriopą pagalbą nukentėjusiesiems, sėkmingai bendrauja ir bendradarbiauja su prokurorais bei tyrėjais, padeda aukai grįžti ir integruotis į įprastą gyvenimo ritmą. Neretas atvejis, kai prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, įtariamieji bando daryti poveikį, siekdami, kad auka pakeistų parodymus arba jų išvis atsisakytų. Pasitaiko, kad bauginami ir nukentėjusiojo šeimos nariai, kurie dėl to verčia nukentėjusį asmenį nebendrauti su policija. Vienas iš įsimintinesnių prokurorės N. Grunskienės praktikoje atvejų – sutikusią bendradarbiauti su policija jauną moterį, kuri buvo išvežta į užsienį dirbti prostitute, su kūdikiu ant rankų iš namų išvarė patys artimiausi. Moteris neliko be pagalbos – būstą, psichologinę ir teisinę pagalbą jai suteikė viena pagalbą teikianti organizacija, o prokuratūra pasiekė, kad nusikaltėliai būtų atitinkamai nubausti.

Įtarus apie galimą prekybos žmonėmis atvejį, rekomenduojama kreiptis:

Telefonu 112. Bendrasis pagalbos centras, prireikus skubios pagalbos, kai iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui.

Kreiptis bet kokios pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galintiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis:

Nemokama pagalbos linija Lietuvoje 8 800 261 61 (I–V 9 val. –16 val.), el. p. centras@missing.lt. Nemokama tarptautinė linija 116000 dėl dingusių vaikų (visą parą) Dingusių žmonių šeimų paramos centras (Vilniuje). 

Tel. (8 46) 35 00 99 (I–V 9 val.–17 val.), el. p.kmn@moteriai.lt. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras.

Tel. 8 662 26 770, 8 603 75 603, el. p.info@vyrukrizes.lt. Asociacija „Vyrų krizių centras“ (vyrams, Kaune).

Tel. 8 679 61617 (visą parą) Pagalba prekybos žmonėmis aukoms (visoje Lietuvoje).

Pranešti apie nusikaltimą:

Artimiausiame policijos komisariate

Tel. 112, (8 5) 272 5372, el.p.informacija@policija.lt, prekybazmonemis@policija.lt.

Dėl neapykantos prieš vaikus kurstymo tris jaunuolius rugsėjo 6 dieną išteisino Anykščių rajono apylinkės teismas.

Prokuratūros atstovė spaudai Rasa Stundžienė BNS sakė, kad prokurorė Jelena Sabaliauskienė surašė skundą dėl, jos vertinimu, nepagrįsto išteisinimo ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms.

Prokurorės manymu, teismas netinkamai vertino vaikų ir paauglių psichiatrų išvadas ir Žurnalistų etikos inspektoriaus išvadą, kuriomis konstatuota, kad šiuo kūriniu vaikams daroma didelė žala, skatinamas smurtas.

Penktadienį paduotu skundu prašoma panaikinti pirmosios teismo instancijos teismo nuosprendį ir skirti bausmes, kokių buvo prašoma.

Vaidotui Grincevičiui-Whydotui prokurorė siūlo skirti 684 eurų baudą, o Mantui Grincevičiui ir Giedriui Sasnauskui – po 570 eurų baudas.

Anykščių rajono apylinkės teismas paskelbė, kad nors daina ir vaizdo klipas yra neigiamo turinio, vien tik neigiamų teiginių vartojimas sukurtoje dainoje ir vaizdo klipe, nesant konkrečių tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti, diskriminuoti ir skatinančių vartoti fizinį smurtą prieš vaikus, negali būti pripažįstama nusikalstama veika: ši daina ir vaizdo klipas nėra tokio pavojingo turinio, kurį galima būtų vertinti, kaip kurstantį neapykantą, niekinimą ar diskriminaciją.

Kaip skelbė Nacionalinė teismų administracija, teismas pripažino, kad kaltinamieji savo kūrybą, saviraiškos laisvę išpildė netinkamai, tačiau jų kūriniai negalėjo realiai sukurstyti portalo „Youtube“ (kuriame buvo įkelta daina ir jos vaizdo klipas) vartotojų smurtauti prieš vaikus ar fiziškai su jais susidoroti.

Kaltinamieji šioje byloje išteisinti ir dėl to, kad jų veiksmai nebuvo atliekami tyčia: kurdami dainą jie neturėjo jokio tikslo sukurti žmones prieš vaikus skatinančios smurtauti dainos – byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamuosius veikus tyčia.

„Išklausėme visų liudytojų parodymų ir nė vienas jų nepatvirtino, kad kūrėjai būtų galėję turėti kokių nors tyčinių ketinimų paskatinti smurtą“, –sakė teisėja Zita Gavėnienė.

Kūrinio „Šėtone, prašau“ istorija prasidėjo 2014-ųjų rudenį, kai interneto vartotojas, aptikęs vaizdo klipą kreipėsi į policijos pareigūnus.

Bylai atkeliavus į teismą, G. Sasnauskas teismo buvo įpareigotas naktimis būti namie, broliams Grincevičiams teismo įsakymu buvo skirtos piniginės baudos, tačiau troškūniečiai paprašė bylą nagrinėti iš esmės.

Pagal kaltinimus Grincevičiams ir G. Sasnauskui grėsė iki trejų metų laisvės atėmimo bausmės.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo jaunuoliams paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.